Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vilniaus miesto savivaldybė svarsto suteikti galimybę mažų automobilių savininkams parkuoti juos mieste nemokamai. Taip tikimasi išspręsti spūsčių ir parkavimo problemas.

Žvilgtelėjęs į pirminį tokių automobiliukų sąrašą prisiminiau kažkada mane išgąsdinusius skaičius - vieno tokio mažojo kuro sąnaudas. Tad radęs laisvą minutę nepatingėjau paieškoti, kaip su sąvoka “ekonomiškumas” (taigi ir su “ekologiškumas”) draugauja minėti mažyliai.

Deja, pagirti galiu tik kai kuriuos… Nors mažieji automobiliai nesveria nė tonos, telpa vos keli žmonės ir praktiškai jokio bagažo, bet mažiau negu 6 litrus (ar apie) šimtui kilometrų mieste sunaudoja tik Fiat 500, Fiat Panda, Citroen C1, Mini Cooper. Plojimai Mini Cooper D (kiti jo Mini markės broliai tuo pasigirti negali) - jo variklis net 1,6l, bet kuro sąnaudos mieste tik 5,6l, o užmiestyje - 3,7! Kodėl tokie skaičiai miesto ribose stebina, netrukus sužinosite.

Taigi geroji dalis tik tokia. Pažiūrime į kitus?

Citroen C2 su 1,4l varikliu kuro sąnaudos mieste - 7,9
Chevrolet Spark 5 tik su 0,8l varikliu, o sąnaudos miesto sąlygomis – 6,9 l
Ford Ka su 1.3l varikliu mieste pilsite 8.4, su oro kondicionieriumi 8,9, o su 1.6 varikliu 0 10,4 litro šimtui kilometrų!
Kia Picanto su 1,1l varikliu mieste ims 6,2l su 5 pavarų ir 7,6l su 4 pavarų miestui skirta pavarų dėže.
Subaru Justy su 1,0l varikliu sunaudos 6,1l.
Toyota Yaris su 1,0l varikliu atseikės 6,4l.
Nissan Micra su 1,2l varikliu degalų vartojimas važinėjant mieste 7,4 l/100km

Taigi absoliutus “lyderis” miniautomobilių klasėje yra Ford Ka. Ir tai tik menkiausia konfigūracija - kiti variantai ryja dar daugiau. Ir kodėl tokį automobiliuką rinktis, jeigu su tiek degalų galima vairuoti standartinės masės automobilį?

Primenu, kodėl savivaldybė skatina važiuoti tokiais automobiliukais - dėl ekonimiškumo (paneigta?), kamščių ir parkavimo problemų mažinimo. Dėl paskutinio teiginio tegaliu sutikti, kai kalbame apie miesto centrą. Deja realybė gali būti kitokia. Pripažinkime, kad tokios transportos priemonės tinkamiausios važinėti mieste arba kur nors netoli, o su šeima ar kiek daugiau mantos toli neišsiruošite, tad ilgesnėms kelionėms būsite priversti įsigyti didesnę transporto priemonę. Taigi kieme turime nebe vieną, o du automobilius. Jeigu jau dabar parkavimo prie daugiaaukščių problema yra ant kritinės ribos, tai į kokią pusę viskas pakryptų, jeigu, tarkime, kas ketvirta šeima įsigytų po papildomą automobiliuką būtent miestui?

Taigi netikėtai didelės kuro sąnaudos ir abejonės dėl parkavimo problemų išsprendimo verčia abejoti tokio tipo transporto priemonės efektyvumu.

Tai kada Lietuvoje galima bus įsigyti pirmąjį elektromobilį?

* neaptarti liko tie modeliai, apie kuriuos informacijos lietuviškuose oficialių pardavėjų tinklapiuose neradau.

Jeigu dar įmanoma atkasti faktų, kad žmogus per menkas daryti įtaką Žemės klimatui, tai tikrai niekas negali paneigti, kad sėkmingai teršiame savo aplinką tiek, kad didmiesčiuose tenka vaikščioti su respiratoriais, o geriamas vanduo greit taps deficitu.

Kompanija “Alchemic”, užsiimanti socialinės atsakomybės vystymu, inicijuoja ilgalaikę el.pašto aplinkosauginio parašo naudojimo akciją Lietuvoje.

Manome, kad net toks nedidelis žingsnis kaip ženkliukas po el. žinute, padeda keisti suvokimą ir nuomonę. Lietuviškai pervadintą tarptautinį ženkliuką, skatinantį mažinti spausdinimą ant popieriaus nuo šiol naudojame patys ir skatiname naudoti bei keisti savo požiūrį verslo klientus. O taip pat, su Jūsų pagalba, norime apie ženkliuką pranešti visuomenei, kviečiant prisijungti prie gamtos tausojimo iniciatyvos plitimo.

Šią gražią idėją palaiko ir Europos komisijos atstovybė Lietuvoje, anot Jurgio Vilčinsko, Spaudos ir informacijos skyriaus vadovo: „Sąmoningai tausoti gamtą ir energiją galima ir neišeinant iš biuro – tam yra daug priemonių, bet viena iš veiksmingiausių ir pastebimiausių (kaštų prasme!) yra el.žinučių archyvavimas, o ne spausdinimas, dažnai be reikalo didinantis popieriaus sąnaudas. Dirbantys Europos Sąjungos institucijose yra visokeriopai skatinami rinktis tokį taupymo kelią ir tuo pačiu atlikti savo “žaliąją” pareigą visuomenei – tausoti mišką“.

Kviečiu neabejingus švariam orui prisijungti, ženklą galite pasiimti iš http://alchemic.lt/zenkliukas/

Naudokite į medžių sveikatą!

Dar kartą pasvarstyti, ar tikrai įžymioji nelygybė “žmogus > gyvūnas” yra teisinga, priverčia atėjęs pavasaris. Kiekvienas, iškėlęs koją iš namų tikrai matote - krūvos šiukšlių visuose įmanomuose patvoriuose ir pakampėse. Ne šiaip šiukšlės, o buteliai, šukės, padangos, buitinių prietaisų dalys ir kitos civilizacijos liekanos. Pagrindiniai keliai ir takeliai sutvarkyti, tačiau kviečiu įžengti į šalia stūksantį miškelį. Būkite atsargūs, nes mūsų, žmonių, “gėrybės” grasina visų įmanomų gyvybės rūšių sveikatai.

Šukių nukloti miesto žalieji plotai verčia abejoti žmonių sąmoningumu. Ar tikrai visi suprantame, kad šiukšlindami sau po kojomis, šikame ten, kur gyvename? Ko gero labiausiai šokiruojantis vaizdinys, atsikriausčius į Vilniaus Žemųjų Panerių rajoną, buvo palei daugiaaukščių namų balkonus nusidriekusios maisto atliekų ir pakuočių krūvelės. Teko matyti ir pro langą išskriejantį batoną. Deja, panašių vaizdų tenka užfiksuoti beveik visur, kur lankausi. [Tik tik, prieš 15 minučių, vaikščiodamas lauke išgirdau kaip butelys bumteli į minkštą žemę, o kokiame 3-4 aukštę skubiai užsidaro balkono langas.]

Vaikštant su šunimi po mišką stebiu jo elgseną. Užėjus “reikalui” keturkojis bėga kuo toliau nuo takelio ir, jeigu vaikštome po žinomą teritoriją, dažniausiai viską atlieka toje pačioje vietoje. Tuo tarpu mes, žmonės, nesugebame pasinaudoti sukurta vieninga šiukšlinimo sistema - šiukšlių dėžėmis, konteineriais ir panašiai, o dergiame tiesiog po savimi. Net kiaulės atlieka nešvarius reikalus tik viename gardo kampe. O žmogus skleidžia šukes visur, kur eina, ir atrodo, kad visai nė motais tai, kad rytoj vėl čia ateisi pats ar atvesi savo vaikus.

Tai ar tikrai žmogus > gyvūnas?

Kaip priversti žmones susirinkti viską, ką palieka po savęs?

Pagaliau galiu ir su jumis pasidžiaugti jau įvykusia pirmąja ir sėkminga Ruby konferencija Lietuvoje ir trumpai pasidalinti įspūdžiais iš savo varpinės.

Kelias Vilnius-Kaunas su programuotojais tikrai neprailgo ir kaip vėliau paaiškėjo, pora valandų intensyvios šnektos apie IT bėdas ir atradimus toli gražu ne riba. KTU Informacinių Technologijų Plėtros Instituto konferencijų salėje buvau pirmą kartą ir likau maloniai nustebintas - super patalpa tokiems renginukams. Bet atvažiavom ne patalpomis žavėtis, o evangelijos apie Ruby paklausyti…

Sulig 11 valanda beveik visos vietos užimtos - tylus nustebimas ir pagarba susirinkisiųjų smalsumui. Spėčiau, kad tokių, kurie atėjo susipažinti ir tokių, kurie kažką jau buvo čiupinėję buvo per pusę.

Artūras atidarė konferenciją ir papasakojo visą intro apie Ruby ir Rails. Kartais stigo KISS-style pavyzdukų, atsakingesnio požiūrio už “nežinau, man vienodai”, bet jis sėkmingai perbėgo per Ruby ypatybes ir pristatė Rails magiją + palaikė linksmą toną.

Laurynas Liutkus trumpai pristatė kaip integruoti C rašytą kodą į Ruby. Mačiau kaip tai daroma pirmą kartą - nelabai myliu C, tad nesidomėjau tokiom galimybėm. Bet ką gali žinoti?

Saulius Grigaitis iš rubyonrails.lt kalbėjo bene pačiom aktualiausiom tos dienos temom: testavimas, saugumas ir deployinimas. Super, 10 balų, ne kitaip. Panašu, kad testavimo svarba jam pavyko įtikinti nemažai auditorijos, nes ir klausimų ir nuomonių iš publikos buvo itin daug.

Eimantas Vaičiūnas kalbėjo apie rake. Deja, apie šį naudingą įrankį teko išklausyti tik pusę pristatymo, nes užsivėlinom su pietų reikalais. Kiek spėjau išgirsti, tai informacija buvo tikrai naudinga ir pritaikoma kasdieniuose darbuose.

Fiodor Vereščiaka kalbėjo paskutinis. Buvo veik 9 valandos vakaro, o pristatė tikrai įdomų dalyką - MERB, tad teko susikaupti ir dėmesingai paklausyti. Akivaizdu, kad Rails’ams ir ActiveRecord developeriams tikrai yra ko pasimokyti iš MERB ir DataMapper. Stiprus bendrinis pristatymas su pagrindinių pliusių išdėstymu - ar tikrai visi pradėsite nuo Rails? ;-)

Dar buvo spėta aptarti ir mod_rails pasirodymą - atrodo labai perspektyvu. Gaila, kad konferencija užsitęsė ir įdomiausioms temoms nukeliavus į pabaigą, jas išklausė mažiau nei pusė pradėjusių maratoną 11 val.

Konferencija prasidėjo 11, o baigėsi po 21 valandos. Beveik 10 valandų, įskaitant pietų pertrauką! Aš susisėmiau viską labai noriai ir daug ką naudosiu ateityje. Ypač įdomūs buvo rimtai dirbančių su Ruby on Rails karkasu pastebėjimai ir komentarai. Telieka tikėtis, kad atvykę susipažinti žmonės susidarė teisingą įspūdį ir bent jau pasisems įdėjų iš Rails magijos.

Čia rasite kelis kadrus iš konferencijos.

Renginio keywordai: mobiliakas, 30 į 1, “na bet nereikia varyti ant kitų kalbų”

P.S.: jau veikia Ruby on Rails lietuviškas forumas, tad jeigu kyla klausimų ar noras išreikšti nuomonę… jau turite kur.

“Prisikaupė” tarti keletą žodžių apie dažniausiai sutinkamą eismo reguliavimo įrankį - šviesoforus. Mūsuose šio trispalvio įrenginio populiarumas itin didelis - jų galima rasti ten kur reikia, o pačius naujausius - ten kur nereikia. Savo nuostabas ir pasipiktinimus suskaičiavau tris:

Pirma. Jeigu pėsčiųjų šviesoforas turi įrengtus mygtukus, kuriuos paspaudus turi netrukus užsidegti žalia šviesa, tai toji žalia šviesa turėtų pasirodyti bent jau artimiausiu metu. Bent jau Vilniuje daugelis pėsčiųjų šviesoforų verčia taip ilgai laukti prie paspausto mygtuko, kad pėstieji kerta gatvę net nežūrėdami, kad dar dega raudona. Prie Pilies g. teko matyti situaciją, kai net būrelis pagarbiai atrodančių užseniečių pradėjo nejaukiai dairytis ar sistema nesugedusi, kol geranoriškas vairuotojas nepraleido BŪRIO žmonių dar kai jam degė žalia. Po 10 sekundžių galų gale pasirodė leidžiamas šviesoforo signalas. Ir prie tokių įrengtų pėstiesiems skirtų sistemų tenka pastoviniuoti gana dažnai. Ypač smagu laukti per lietų!

Antra. Toks įspūdis, kad šviesoforų įrengimo vietą nustato “iš akies”. Gal tikrai? Garantuoju, esate pastebėję ne vieną tokį eismo reguliatorių visiškai netinkamoje vietoje. Ypač erzina, kai pastato tokį trispalvį nelogiškoje vietoje ir visą likusį laiką jis tiesiog neveikia, nes akivaizdu, kad ten jo nereikia arba jis neefektyvus. Bet juk įrengimas kainuoja daug tūkstančių litų. Be eismo srautų ir intensyvumo studijos įrengti šviesoforai suryja didelius kiekius pinigų, kai tos sumos būtų galėję pasitarnauti naujų dviračių takų įrengimui, aplinkai tvarkyti ir t.t.

Trečia. Eismo tiesiu keliu tuščia gatve dėsnis - jeigu matai priekyje bent kelis šviesoforus, 95% tikimybė sustoti prie jų abiejų. Tiesiog nesutelpa galvoje, kaip eismo reguliavimo tarnyba nesugeba sureguliuoti _šalia_ esančių šviesoforų, įskaitant naujai įrengtų. Vilniuje tokias atkarpas, kurias įveikti kad ir kaip važiuojant prireiks sustoti prie 3 iš 4 raudonų galėčiau vardinti ir vardinti. Daug šviesoforų neperreguliuoti dar nuo greičio ribojimo mieste iki 60 km/h laikų, tad važiuoti pagal taisykles = stovėti prie raudonos bestebint, kaip akivaizdžiai viršydami greitį kiti eismo dalyviai sėkmingai suspėjo per žalią. Ar tai aplaidumas, ar raginimas spustelėti akseleratorių? Vietoje to, kad daugelis sėkmingai nudumtų per žaliąją bangą ir vaikus namuose pasisveikindami kilnotų bent 15min greičiau, visi sėdime prie nesureguliuotų šviesoforų ir vieningai teršiame orą tokiuose taškuose.

Blogiausia, kad net plika akimi matomos problemos visiškai nesprendžiamos. Atrodo, kad atsakingi asmenys tik pastato šviesoforus, bet pro juos patys nevažinėja. Gal teleportuojasi?