Savo vaikams neduočiau klausyt:
O tokį garantuotai:
Pozityvios bloginimo dienos proga skelbiu pasauliui pačią geriausią naujieną (kurios šiaip ir neslėpiau, bet galėjot ir nežinoti) - daugmaž kovo mėnesį pasaulį papildys mažas Kabošiukas/-ytė!
Kadangi aš be galo kuklus ir neraštingas, nemoku dorai nupasakot visų su tuo susijusių potyrių :-) Kaip sakant kai turėsi savo laukimą, pajusi ir išgyvensi daugmaž tą patį. Imkis darbo! ;-)
O laukimo nuotaikai pailiustruoti - užgriebiantis Spiritual Beggars kūrinukas (su spiritizmu nesusiję, galit klausyt be baimės!):
Po visokių remontų ir kitokių veiklų, dažnai gali kilti klausimas, kur padėti tą krūvą šiukšlių - į buitinius konteinerius ne buitines atliekas mesti draudžiama, o informacijos irgi kažkaip ne pyragai. Taigi dalinuosi: visokias statybines atliekas, padangas, baldus, elektroninę įrangą, pavojingas atliekas ir t.t. kiekvienas žmogus kas metus gali nemokamai išmesti iki 500 kg šalia Gariūnų esančioje Ecoservice stambiagabaričių atliekų aikštelėje. Viršijus limitą užregistruokite draugą / žmoną / bomžą arba kainuos papildomai 180 Lt už toną.
Kiekvienas vilnietis, į stambiagabaričių atliekų aikštelę per metus gali nemokamai atvežti 5 vienetus susidėvėjusių automobilinių padangų, iki 500 kg statybos-griovimo atliekų, buitinės technikos, elektroninės įrangos, baldų.
Kaip rasti (gmaps)
Savaitgalį sėkmingai ten palikau beveik 400 Kg šiukšlių po remonto. Nugarą vis dar jaučiu ;-) Procedūra labai paprasta - privažiuojat, užsiregistruojat su savo asmens kodu, tada pasveria automobilį, iškraunat viską nurodytuose konteineriuose, išvažiuojant vėl pasveria ir pasako kiek dar galėsit čia išmesti. Greita ir patogu.
Tik dar kartą pasitvirtinom taisyklę, kad specializuotose nedidelėse parduotuvėse/tiekėjuose ne tik dažnai pigiau, bet ir jie labai detaliai sąžiningai nupasakos prekės/paslaugos niuansus. Neretai ir patys verslo savininkai konsultuoja. Žodžiu, jei tik galima, renkuosi smulkesniuosius.
Galiu lengva ranka duoti kreditų šiems:
Galbūt dar kreditą užsitarnaus ir Durys Lux (Morita), bet kol durys neatvažiavo, nesakysiu "op" :-)
Istorijos moralas: mažieji pirkėjus myli, gerbia ir stengiasi.