In Memoriam Chuck Schuldiner II

Sužinojęs, kad gruodžio vidury bus „In Memoriam Chuck Schuldiner II“, nesitvėriau savam kaily. Niekam nėra paslaptis, kad Chuck‘o kūryba ir asmenybė stipriai įtakojo daugelio muzikantų ir klausytojų muzikinį skonį. Tarp jų ir mano, todėl tamsų penktadienio vakarą kojos su didele energija mane nešė į metalo genijaus mirties penkmečio minėjimą.Vakaro meniu – ŽALVARINIS, SAPLES, RENEWAL, GROL ir po pusmečio tylos pasirodę MANDRAGORA. Silpnų pasirodymų nenusimatė, todėl nestoviniuodamas lauke smunku „Intro“ vidun. Šioje vietoje buvau pirmą kartą, dėl to iš pradžių nesusivokiau, kas čia kur ir iš kurios pusės valgoma. Bet su laiku teko įvertinti baro tipo „užsakymų iš visų pusių“ privalumus ir didelį pliusą „vėdinimas“. Taigi šildomės pirmu puslitriu alaus ir laukiame renginio pradžios. Iš garso reguliavimo fazės aišku, kad planas nevėluoti liks neištesėtas…Pirmi scenoje ledus pralaužia ŽALVARINIS. Dar viena proga pasigerėti šios kompanijos kūrybiškumu, nors garsas pradžiai šlubuoja. Keli sunkūs ŽALVARINIO kūrinukai iš naujojo repertuaro – puiki įžanga, bet čia veiksmas vėl sustoja, nes po narių pasikeitimo ruošiantis groti DEATH repertuarą, scenoje kažkokie techniniai nesklandumai – dar viena netrumpa pertraukėlė. „Voice of the Soul“ ir per nugarą perbėga seniai pažįstamas jausmas – DEATH… Atminimas prasideda.ŽALVARINIS ir ko (+Enrikas (SOUL BROTHERS, OBTEST), Paulius (ex-ŽALVARINIS, ŽAS)) sugrojo beveik visus mano mėgstamiausius DEATH vėlyvojo periodo kūrinius. Tikrasis muzikos sunkumas ne dėl atlikimo greičio, o iš jos pačios. Symbolic, Zero Tolerance, Flesh And The Power It Holds, įpintas Spirit Crusher – ausys mėgaujasi, o galvos pozicija vertikaliai ritmingai kinta. Dalis atėjusių tikėjosi „žalvariniškos“ DEATH interpretacijos, tačiau šiandien aš neišrankus – geriau nė nereikia.Sceną iš ŽALVARINIO atima brutalieji SAPLES. Uteniškiai originalia sudėtimi tvojo be jokių progresyvių subtilybių – tiesiai, brutaliai ir su sau būdinga emocine iškrova. Žadėtieji koveriai atitinka SAPLES stilių, dėl to pastebimo nukrypimo nuo brutalo negirdėti. Daug kartų matytas Vyšnios įžymusis kaukolių maikonas netrukus pašalinamas nuo kūno – žodžiu, viskas kaip priklauso. Tačiau atrodo, kad būta geresnių ir įdomesnių SAPLES pasirodymų, o gal tą vakarą tikėjausi daugiau DEATH dvasią atitinkančios muzikos. Visgi rašom Utenai pliusą už SAPLES ir stebime kas vyksta toliau.Po dar vienos netrumpos pauzės mūsų dėmesiui naujieji RENEWAL, kurių pagrindas – buvę SHADOWDANCES nariai. Tai buvo vakaro netikėtumas, nes SHADOWDANCES man siejosi su DEATH dar mažiau nei lietuviškas folkas :-) Empty Words, Without Judgement – sugrota preciziškai, vokalas suteikė dar negirdėtą atspalvį gerai pažįstamai muzikai. Labai nuoširdus atlikimas – tas labiausiai įsiminė iš RENEWAL pasirodymo. Be abejo, dviejų filmuotojų perfomansas scenoje ir jos prieigose taip pat negalėjo likti nepastebėtas :-)Po RENEWAL „Intro“ pasmirsta analu ir visiems aišku – GROL eilė. Vilniečių pastiprinimas – D.A.R‘ų Kostas ir Rimtauto vokalas, beje, palikęs labai teigiamą įspūdį. Šitaip sukomplektuoti GROL skamba gerai, nenuobodžiai, galima sakyti idealiai pasirinktas vakaro repertuaras. Nustebino Cannibalų „Hammer Smashed Face“, bet jų versija neperspjovė gyvai girdėto originalo. Zombie Ritual buvo geriausiai nuskambėjęs koveris, o Rimtauto vokalas – puikiai tinkantis DEATH koveriams.Ir paskutinis koncerto akcentas, vakaro desertas – MANDRAGORA. Pasisveikinę savu kūriniu, vokalas paminėjo ko čia visi susirinkome, ko, manau, trūko kitų gupių pasirodymuose. Taip iškart nusipelnę mano simpatijos, patvirtino tokį išankstinį „nusistatymą“ grojimu – tai buvo KAŽKAS. Be visiem gerai žinomo iš ankstesnių MANDRAGOROS pasirodymų „Crystal Mountain“, grupė sugrojo dar ir „Sacred Serenity“ bei nebe pirmą kartą tą vakarą girdėtą „Pull The Plug“. Publika gerėjosi tuo, kas vyksta scenoje ir MANDRAGORA tai įvertino – sugrįžo bisui net du kartus. Megadeth „Symphony of Destruction“ įnešė gaivumo, savas paskutinis kūrinys užtvindė energija, o pakartotas „Crystal Mountain“ reikiama nata užbaigė DEATH lyderio mirties metines.Renginys buvo tikrai vykęs – publikos pakankamai, grupės tikrai vertos visų aukščiau rašytų pagyrų. Džiugu, šia proga turėtų bent laikinai padaugėti DEATH kūrybos atgarsių čia grojusių grupių grojaraščiuose. Evil Chuck‘as prisimintas, pagerbtas su griausmu. Metalo genijus to vertas. RIPWhen did it begin?The change to come was undetectableThe open wounds expose the importance ofOur innocenceA high that can never be bought or soldSymbolic acts – so vividYet at the same timeWe‘re invisibleNuotraukos

One thought on “In Memoriam Chuck Schuldiner II

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *