“Mokymo” ribos

Nežinau, kiek pyktis nužudo nervinių ląstelių, turbūt daug. Ypač pyktis dėl visiško absurdo. Šiandien galutinai “atsisiejau” nuo paties egoistiškiausio žmogaus, kuriam ir logika turbūt yra svetimas dalykas. Mano jau buvęs vairavimo instruktorius per šiek tiek daugiau nei mėnesį praplėtė “idioto” sąvokos maksimalias ribas toliau negu iki šiol suvokdavau. (Aišku, aš čia rašau labai užsidegęs, ką tik grįžęs, bet stengiuosi bent jau rinkti žodžius, kad vėliau nereikėtų cenzūruoti).Pavyzdys: įsivaizduokite, kad atėjote į pirmąją klasę. Jūs jau pažįstate raides, bet nemokate skaityti. Antrąją pamoką mokytoja(-as) nusivilia Jumis ir visus likusius metus kartoja, kad iš jūsų nei mokslininko, nei juo labiau normalaus abituriento nebus. Lygiai taip pat visus likusius metus nė nemano pradėti mokyti, o tik žlugdo psichologiškai, lygindamas Jus su kvailiu, begalviu, *cenzūra* ir t.t. Sėkmingai veltui prasitrynus dešimt -metų- mokytojas toliau sėkmingai burba ir nė nemano pradėti mokyti. Dešimtoje klasėje apšaukia, kad sugadinote lentą, kurioje visada rašėte tik su mokytojo priežiūra ir nebuvo jokių problemų ir paniekinamai pareiškia, kad esate visiškai beviltiškas, nemokytas ir jau galite laikyti abitūros egzaminus (!). Nors išeinant dar priduria kad nė velnio jų neišlaikysit. O jūs mokyklą baigiat neišmokęs nieko naujo. Oj, atsiprašau – išmokęs. Skaičiuoti iki dešimt, kad nusiramintumėte paplavų pylimo ant jūsų metu.Štai taip. Klaipėdiečiai, kurie norite sąžiningai išmokti vairuoti, saugokitės Moksleivų saviraiškos centro vairavimo instruktoriaus.Norėjau dar išlipdamas ramiu balsu pasiūlyti keisti profesiją arba pasiūlyti kada nors pradėti mokyti, bet per daug garsiai tai būtų nuskambėję.Išsiliejau.

3 thoughts on ““Mokymo” ribos

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *