Kodėl verta rinktis Linux?

Ne vienas yra uždavęs tokį klausimą – “kas ten ‘juose’ taip gerai? Kuo jie geresni nei vindozė?”. Todėl derėtų kiekvienam ištikimam Linux vartotojui sau užduoti šį klausimą ir bent sau išaiškinti, kuo Linux geresnis. Pamėginsiu – kodėl aš renkuosi Linux?

  • Patikimumas. Visada gali būti tikras, kad Linux yra stabili operacinė sistema, ji gali veikti mėnesių mėnesius be jokių lūžių. Netgi perkrauti gali prireikt tik tuo atveju, jeigu įsirašėte naują branduolį (brrrr, lietuviški terminai! kernelį :)) Net jeigu lūžo grafinė aplinka (pvz. KDE), galite sugrįžti į konsolę (Ctrl + Alt + F1) ir perkrauti nustojusią funkcionuoti programą. Visada galima, galų gale, prisijungti prie kompiuterio per nuotolį (SSH) ir išjungti pakibusią programą. Ypač patogu tai, kad pakeitę nustatymus neprivalote perkrauti kompiuterio, kaip būdavo Windows – pakeiti IP arba DNS’us, ir rebootini
  • Palaiko daug įrenginių. Pamirškite mitus, kad Linux negalėsite prijungti savo skaitmeninio fotoaparato! Prie Linux jūs galite prijungti: įvairiausius procesorius (platforma), delninukus, mobiliuosius telefonus, netgi Linux valdomus robotus, internetines kameras (webcam), belaidę įrangą ir t.t. Jau dabar gamintojai įrenginiams pradeda leisti draiverius (kaip išversti?) Linux operacinėms sistemoms, o jeigu tas dar nepadaryta, dėdės Google pagalba galite susirasti beveik viską.
  • Konfigūracija. Pasirinkimas yra Jūsų rankose – jeigu nepatinka KDE arba Gnome grafinė aplinka, naudokite Xfce ar kitą apvalkalą. Net jeigu nenorite turėti kietojo disko – ne problema! Yra Linux distribucijų, telpančių į diskelį :) Žinoma, be tokių kraštutinumų, galite rinktis tarp daugelio interneto naršyklių, failų tvarkyklių, grotuvų ir panašiai. Praktiškai viską, ko Jūs norite, įmanoma pakeisti. Konfigūracijos failai yra tekstiniai – tereikia paprasčiausio failų redaktoriaus ir išvysite visas opcijas. Jeigu nenorite prakaituoti redaguodami tekstinius konfigūracijos failus yra tūkstančiai grafinių programų, tvarkančių tai, ko Jūs norite. Jau net nebekalbėsiu apie galimybę pačiam rašytis skriptus, automatizuojančius paleistį/tvarkymą/konfigūraciją (turiu omenyje Bash, Perl, Python)
  • Saugumas. Iš tikrųjų galite drąsiai laikyti mitu, kad ką tik instaliuota Linux sistema yra super saugi. Reikia įdėti šiek tiek pastangų. Kai kurios Linux distribucijos (pvz. Linux Fedora Core 2) jau į pagrindinį paketą įtraukia tokius apsaugos paketus kaip SeLinux. Taip pat tereikia labai mažai laiko, kad susitvarkytumėte ugnies sieną (firewall’ą) iptables ir atnaujintumėte sistemą, kad ši būtų saugi. Argi sudėtinga kartą per dieną įvesti sudo apt-get update ir sudo apt-get upgrade? Suderinus šiuos veiksmus su kitomis saugumo priemonėmis, kaip pavyzdžiui SNORT, galite apsaugoti praktiškai bet kokią Linux sistemą. Ir viskas – nemokamai! [bet apie tai vėliau…]
  • Pinigai. Instaliuodami daugelį Linux distribucijų, kartu iš karto turėsite biuro programų rinkinį (OpenOffice.org), programas darbui su grafika, CD įrašinėjimo įrankius ir daugelį kitų programų, o taip ilgai vargstate, įrašinėdami jas į Windows. Ir už tai nemokate nė cento, plius galite būti ramūs, kad viskas – teisėta ir legalu. Žinoma, šiandien namų vartotojui nusispjaut ant legalumo, tačiau firmoms, įmonėms programinės įrangos kaina yra pakankai skaudus klausimas. Viskas, ką gaunate kartu su savo Linux distribucija yra 100% nemokama ir teisėta.
  • Darbas tinkle. Tinklas – Linux širdis, šio fakto negalite neigti. Linux “užaugo” tinkle. Galite savo sename kompiuteryje turėti interneto serverį, pašto serverį, naujienų serverį, failų (ftp) serverį – viską, ko tik užsinorėsite. Viskas veiks patikimai, greitai ir svarbiausia – be jokių piniginių investicijų!
  • Linux visuomenė. Tai vienas labiausiai žavinčių dalykų Linux pasaulyje. Tai netgi galėčiau pavadinti “Atvirojo kodo kultūra”. Jūs galite klausinėti forumuose, pašto grupėse – bet kur, kur renkasi Linux mylėtojai. Visur jums padės. Egzistuoja atskirų distribucijų vartotojų susibūrimai (RedHat, SuSE, Debian, Slackware, Fedora Core ir t.t.). Netgi sklando kalbos (nė kiek neabejoju, kad tai tikrų tikriausia tiesa), jog parašę laišką Linusui Torlvadsui (žinoma proto ribose viskas:)), gausite atsakymą. Pamėginkite parašyti Bilui Geitsui!

Išvada – kviečiu visus paprastus vartotojus pamėginti Linux, jeigu to dar nesate padarę. Žinoma, reikia kantrybės, reikia žinių, reikia šiek tiek laiko apsiprasti, tačiau išlietas prakaitas su kaupu atsiperka vėliau, kuomet visą savo likusį gyvenimą savo kompiuteryje nematysite “blue screen of death”. Jeigu susiduriate su problemomis mielai padėsiu, nors nesu Linux guru – mano ICQ nr. 204759461. Open Source forever!P.S.: didžiai gerbiamas Zero minėjo, kad nebus nieko blogo, jeigu paviešinsiu vieną uteniškių Saples gabalą, juolab kad ir visą albuma radau parsisiųst viešai prieinamame serveryje.P.P.S.: o, jau reikia pakeisti iš 16 į 17 :)

24 thoughts on “Kodėl verta rinktis Linux?

  1. niu

    WinXP pakeitus IP’a ar DNS kompo perkraut nereikia :| Pats asmenishkai savo "mashinoj" turiu FreeBSD ir WinXP

    Reply
  2. lamerius

    kaip kiekvienam paprastam vartotojui zinoti, kaip susireguliuoti tvarkingai iptables?

    Reply
  3. LG

    nesamone, kad Linux labai stabilus. jei nori – galima Linux pakabinti :) Cia menas, bet tai man iseina daznokai… O kartias Linux iseina brangiau nei Windowsai :) nes reikia gi zmones apmokyt… Va va…

    Reply
  4. Tomas

    Kimba ir spjaudosi klaidų lentelėmis daug dažniau nei Win mano kompe. Faktas.WinMe mano garso kortą suvalgė be problemų, Fedora nerado.Jei prekė neverta pinigų, tai niekas jų ir nemoka…

    Reply
  5. br

    Prieš darant tokią išvadą reikėtų vienodai išsamiai apžvelgti tiek Linux privalumus, tiek trūkumus.

    Reply
  6. 2 all

    o kur parasyta, kad isijunge linux gausite SUPER (atsiprasau uz barbarizma) axujena sistema? Jeigu butu ideali operacine sistema visi ja ir naudotu. LG, tai net unix, rasoma i lektuvus, galima pakabinti, nereik krastutinumu :) br, praktiskai cia parasiau kodel as myliu linux. O trukumus, kaip kad reikia turet galvoj krisleli proto, saziningai praleidau – mano tikslas ne kad visi pradetu naudot open source, bet kad bent turetu prisilietima prie Linux

    Reply
  7. mentolis

    dėl stabilumo, tai kažkas blogino, kad 7 metus win NT turėjo neperinstaliuotus

    Reply
  8. VooZ2

    Aš kaip Debian vartotojas galiu pasakyti nori stabilumo – naudokis stable paketais, nori naujausių programų naudokis unstable paketais. Jei programoje ar kur nors radai bugą ar kažkokį nesusipratimą – parašyk developeriui, 99%, kad po dienos ar dviejų ta klaida bus ištaisyta. Kažkas klausė kaip susitvarkyti iptables paprastam vartotojui? yra du variantai: ieškoti grafinio iptables interfeiso, eiti i #akl kanalą ar prisiregistruoti prie el.pašto konferencijų ir prašyti kitų, kad padėtu. Mano nuomone vienas iš didžiausių Linux (ne UNIX) privalumų – galimą viską susitvarkyti taip, kaip patogu vartotojui: Grafinių aplinkų yra begalę (jei letas kompas – lievesne dėkis, jei greitas gražesnę), GTK2 temų irgi begalę, tik netingeti reikia ir biški pasikonfiguravus tavo Linuxai atrodys gražūs.

    Reply
  9. dalailama

    kad galima susitvarkyti tai faktas – bet kodel gi tvarkyti jei galima netvarkyt ir viskas vistiek veikia? Bet esmine problema tai zinoma tame, kad Linux niekas applicationu neraso. Cia akivaizdziai paprasta – jei esi rimtas developeris, tai dirbi darba ir tau naktim sedet prie open source yra absurdas (jei turi bet kiek normalesni ‘gyvenima’). Jei neesi rimtas developeris (studikas ar pan.) tada turi daugiau laiko ir gali sau leist kazka pahakint. Reikalas tas, kad norint suhakint kazka panasaus i tarkim ms Visual Studio nepakanka, kad 10k studiku hakintu desimt metu. Todel linux ar bet kokis kitas OS projektas visada atsiliks ant applications nes kompanijoms neapsimoka isleidinet softo uz dyka (nebent gyvent is supporto bet tai slidus reikalas), o kad ji pavieniai programeriai parasytu neimanoma.Apskritai apie tai beviltiska fleimint – jei neteko niekad niekur rimtai dirbt – tada alternatyvus sprendimai atrodo patrauklus (o ypac hipishki, laisvi, nemokami ir pan.) – kai tenka – tada reikia ir uzduot sau klausima – ar as noriu dirbt efektyviai ar as noriu daryt prikolus.O kad raso UNIX i lektuvus ar dar kur tai yra absurdas. I povandeninius laivus raso WinCE. So what?

    Reply
  10. 2 dalailama

    kalbi apie slidu reikala, kaip galvoji issilaiko tokios puikios free ir profesionalios sistemos kaip FreeBSD, RedHat company, Mandrake Inc? Supportas + cd pardavimai + panasus dalykeliai ir pinigai sugryzta atgal. Gali atrodyti absurdiska, taciau puikiausiai issilaiko net Tux Racer – free zaidimo, sveriancio 7Mb kurejai! Jau net nebekalbu apie toki puiku softa kaip OpenOffice.org arba Gimp.

    Reply
  11. wikiz

    neradau ne vieno argumento, kuris viliotų eilinį vartotoją. geeks for geeks, bet ir tai ne visada. "palaiko daug iįrenginių", hah. windai palaiko visus įrenginius, ir net klausimo nekyla. įdėjus kompaktą nereikia rūpintis mountinimu. stabilumas, hah. mano kompas visą dieną kenčia debuinimą – atlaiko, o nakčiai aš jį išjungiu. darbas tinkle – sorry, nepasiilgstu. paštas pas providerį, ftp keliose vietose, etc-etc. ineto linija ateina iš providerio lan’o ir išorinio IP neturint nx’ų navorotai daug skirtumo nesudaro.na nieko nesakau. yra ten krūtų dalykų. bet aš renkuosi paprastumą, tame iš dalies ir darbo greitis. o tai paskui bus kaip mano kambariokui, 6-ti metai linuxavimo, o vis girdžiu vartant problemas "ble, nesutvarkau KDE’skej lietuvybes su JVM", ir pan.apie softo pasirinkimą nekalbu. viskas, ką turite ant nx, portinama ant win. tas pats openoffisas, gimpas ar blenderis. bet jus giriates tuo, ka turite, o pagalvokite, kiek neturite.mokamas softas nėra blogai. tai akseleracija atsirasti programinei iįrangai. visi geri (ir nelabai) programeriai anksčiau ar vėliau panori uždirbti, todėl nemokamas softas lieka entuziastų-pradedančių reikalas (50% nemokamo "softo" sux). nedidelė dalis rimtų programerių vistik fanatikai, jie dirba po darbo, bet dėl tokio grafiko jų free projektai juda lėtai. o tikrai gerų, prižiūrėtų ir tęstinų free projektų yra tikrai mažai (lyginant su mokamu softu).aj. būtų galima tęsti ir tęsti. nedarykite klaidos ir nepulkite vienareikšmiškai teigti, kad "štai, šitas yra geriau!". viskas turi savo panaudojimo sritį. nx’ai – serveriams ir geekams.

    Reply
  12. syNx

    "blue screen of death" – tik win95/98 budingas reiškinys, dabar visi naudoja 2000/xp..

    Reply
  13. Digo

    is kur ta linux versija gaut kur i diskeli telpa :D nes tyngiu instalintis ir knistis tad is diskelio pasileisiu, siaip turiu linux suse is cd kur eina bet isirasyt nieko negalima tai cia gal gales ;)

    Reply
  14. Bondas50

    O kaip del zaidimu kurie veikia Windozeje?????? Galit paaiskint. Ar jie veiks LINUXE?? Labai dekingas uz atsakymus.

    Reply
  15. 2 Bondas50

    Del zaidimu yra taip. Tie, kurie turi savo versijas linuxam – veiks 100% (pvz Quake3). Jeigu zaidimo kurejas nepagamino versijos linux, vadinasi galima meginti paleisti zaidima per emuliatoriu. Zinoma tokios kokybes per emuliatoriu kaip kad windows nepasieksi, taciau tokie zaidimai kaip CS, Max Payne eina neblogai. Zinoma, reikia neblogo kompo viso to patraukti :)<br />Na bet Linux nera kurtas zaidimams… Del to labai daug zaidimu srityje is linux nesitikek

    Reply
  16. eNf

    Linux yra ateitis, kuria reikia platinti, dauguma zmoniu prisiklause vapliojimu anot Linux? Juk reikia buti profu ka ja naudotumeiis!Beto geimai neivienas nepasileidzia arba tiesiog Juk linux tik servam!, Linux ir iprastiems vartotojams ir pazengusiems tikrai patiks, zaidimu atveju: taip, ne visii turi linux versijas, taciau yra ir kitu zaidimu, ir is visu nereikia tu zaidimu=). Isvaizda? Dauguma pamate sako- negrazu, xp geriau: jeigu labiau pasigilintumete tai atrastumete tokius dalykus kaip apvalkus (straipsnyje buvo mineta ex. kde,xfce,gnome..) Kuriuose galima susikonfiguruoti spalvas pagal save..Del serveriu: zmones susidare tokia nuomone kad linux tik serveriams, taciau primeskime: kodel? SAUGUMAS! straipsnije tai buvo mineta..Tai ka linux tik profams- melas, jeigu nelendat prie consoles ir viso atviro kodo ypatumu, galite naudot tiesiog namu vartojimui.

    Reply
  17. as_ne_meskis

    O del grafines isvaizdos, esu tokiu padarytu mates, kad tas XP atrodo kaip shudukas ant pagaliuko,o resursu sunaudoja daug daug daug kartu maziau. Aisq, kai zusikrauni linux su paleistais visai nereikalingais servicais, buna panasiai kaip ir win. Su linux niekada neturejau problemu del elektros dingimu ar netaisyklingu isjungimu. Esu bandes skanuoti sistema, ne vienos klaideles. O pvz su win XP (1GHz, 512Ram) dingsta el, ir jau kasnors negerai.: pvz messengerio uskrovimas veluoja ~40 min, o prisijungt prie intero be jo neleido, net nezinau kodel (buvau dialup vartotojas, reikedavo rankiniu budu jungtis, o man pakibdavo menu ir kol neuzsikraudavo messengeris, t.y. ~40 min neatkibdavo ir intero nebudavo. ) visa tai buvo su katik instaliuotais XP, nieko dar nebuvau spejes isirasyt, tik updates is kompakto. Tiesiog nepasiseke, kad dingo elektra.. Daug kartu maciau bairius kaip ‘Out of memory’, nors turiu 512 ramu, kelis kartus maciau blue screen… Leidziant kelias programas naudojancias daug resursu, zverishkai lagindavo. O mano visas darbas pagrinde buvo su servicais. Aisq linux irgi nera saldainiukas, bet nors nesuryja tiek resursu. OpenOffice laba ikreivai atvaizuoja dokumentuss (nezinau kaip naujoj versijoj, bet senensej…), truksta mp3 decoderiu, teko visus parsisiusti, kazkokie kreivi printerio draiverriai (ilgai spausdino teksta), nors knoppix radau normalius, nerado mano winmodem`o, ir draiveriu jam neradau, neleidzia zaidimu fullscreen (nes plokshte netempia, nezinau kaip ant win butu), bet puikiai zaidziasi 800×600 rezime (tiek plokste palaiko). Em… CD-RW automatishkai uzmountinamas ttik read-only (aisq galima ir rw permountinti) ir labiau supykdes mane dalykas, tai fc3 parsiustas ir automatishkai sukompiliuotas sistemos branduolys, kuris visiskai sugadino grafine aplinta (nepasileido nei su senu, neu su nauju kerneliu). Am.. nu daugiau nebesugalvoju… <br />o del tto sunkumo, instaliavija, pvz fedora core yra net lengvesne uz xp, beto grazi grafine aplinka (instaliacijos). 4 FC3 kompaktus, daran full setup instaliuoja per ~40-60 min, kai XP intalindavo is vieno cd 1 – 1.5h.<br />Va jum ir visas blogis apie linux, kuris manyciau yra menkas. Visas klaidas nukopinus i google tuoj pat gali rasti atsakyma, t.y. reikiama faila ar dar ka, kas negerai. Klaidos aprasomos gan suprantamai, aisq anglu kalba reik moketi, tuo tarpu windows klaidos &quot;ERROR: EE2548S&quot; manyciau niekam nesuprantamos. Graziausia windows klaida, pastebeta per informatikos pamoka, tai &quot;ERROR: NO ERROR&quot;<br />P.S. sorry uz klaidas, dabar turiu senus knoppix live cd, ten sena mozilla rodo cia labai mazytes raidytes, neiskaitau as ju.

    Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *