Laikas apšnekėti kas gero ir blogo užklupo mus, programų sistemų studentus, paskutiniame semestre, kai dar “rimtai” vyksta paskaitos*.
Kaip visada, visų pirma apie gerus dalykus. Kur tokie kursai kaip šiemet buvo ankščiau? Konkrečiai kalbu apie “Programų kūrimo procesą“, “Informacinių sistemų auditą” ir “Programų sistemų projektų ir kokybės valdymą“. Pagaliau kažkas pakilo į aukštesnį lygį procesų atžvilgiu ir papasakojo kaip realiai vyksta/turėtų vykti darbas. Kalbame ne apie tai, kaip turėtų pavadinta klasė, rasti optimaliausią algoritmą, o apie tai, kaip funkcionuoja visas tas organizmas, kurio gal tik 1/4 laiko sąnaudtų vyksta toks tiesioginis kodinimas, apie kurį viena ar kita prasme daugiausiai ir porino visus tuos metus. Toks žvilgsnis visai iš kitos pusės buvo ir labai įdomus, ir labai naudingas – galėčiau tokių bent porą semestrų klausyti. Tiesa “Programų sistemų projektų ir kokybės valdymo” paskaitos galėjo būti ir išsamesnės, tačiau likusių dviejų iš šios trijulės vertėjo nepraleist nė vienos paskaitos.
Taip pat labai naudingas buvo ir informatikos teisės kursas, nes dėstė teisininkas praktikas ir viską galėdavom išsiaiškinti per gausybę pavyzdžių. Daug naudingos informacijos apie el. komercijos, el. dokumentų teisinį reguliavimą, autorių teises ir domenų registravimo ir perėmimo reikalus. Žodžiu, žiauriai naudinga, tik gaila paskaitos laikas papuolė labai nedėkingas…
Loginis programavimas buvo įdomi patirtis, visai kitas požiūris į tas pačias problemas. Neįtikėtina, kaip kartais visai netrivialias užduotis galima išspręsti 2-3 eilutėm rekursyvaus prologo kodo ;-)
Bioinformatiką vertinčiau 50/50 – dalis kurso buvo labai įdomu, o dalis apie visai neaktualias temas. Kam programų sistemų inžineriams 4 kurse po 3 paskaitas iki visiško detalumo dėstyti kaip veikia koks nors genų lyginimo algoritmas? Vietoj to galėjo išmokyti kaip realiai naudotis tais galingais prieinamais įrankiais, daugiau dėmesio skirti praktinėms užduotims ar jų paruošimui. Visgi dalis kurso buvo įdomus, vertingas intro į platų bioinformatikos pasaulį.
Na ir liko šio semestro ir apskritai MIF’o gėda – programų sistemų testavimas. Dėstytojo tik kartais galima buvo sulaukti paskaitose, pusvalandžio vėlavimas – skiriamasis bruožas, nuoširdus nesidomėjimas užduotais darbais, žodžiu, tikras laiko gaišimas ir pinigų švaistymas. Garantuoju, kad MIF’o vadovybė situaciją žino, nes ji kartojasi jau ne pirmus metus, bet vistiek jokie pokyčiai nevyksta.
Susumuojant, manau tai buvo pats įdomiausias ir kiečiausias (dėstytojų ir dalykų atžvilgiu) semestras! Tiesa, “informacinių sistemų auditas” ir “loginis programavimas” buvo pasirenkamieji dalykai, tai kaip sekėsi jiems, gal kas pasidalins komentaruose? ;-)
* – paskutiniame semestre yra tik 1 paskaita, bakalaurinis darbas ir profesinė praktika.
Kiti įrašai apie programų sistemų semestrus:
6 semestras
5 semestras
4 semestras
3 semestras
<gap>
1 semestras