Dabartinis Seimas priėmė jau ne vieną, sakykime, nepopuliarų "ekonomikos gaivinimo plano" įgyvendinimo sprendimą. Keli iš jų tikrai gali būti kvestionuojami kaip prasilenkiantys su logika, moraliniais principais ir kertantys pasitikėjimą valdžia/valstybe. Šiandien pasiekė dar vienas akibrokštas, apie kurį norėčiau kiek pasvarstyti: Seimas atmetė prezidento veto dėl įmokų pensijų fondams (vz.lt) Trumpai: tam, kad užlopytų dabartines Sodros biudžeto skyles, nutarta mažinti privatiems pensijų fondams (PF) skiriamą procentą nuo asmens pajamų nuo 5.5% iki 3%.

1. Jeigu skaičiuosime nuo 2000 Lt "ant popieriaus", 2% yra 40 Lt per mėnesį arba 480 Lt per metus. Atitinkamai su 3000 Lt atlyginimu tai yra 720, 4000 - 960 Lt. Daugmaž tiek pinigų praranda kiekvienas Lietuvos gyventojas iš sąskaitos, skirtos asmeninei sočiai senatvei. Tokia bus suma, jeigu tarsime, jog PF per metus nieko neuždirba. Esant bent menkam prieaugiui, kuris tikrai įmanomas po truputį atsigaunant JAV rinkoms, prarandama suma sparčiai didėja. Tai daug daugiau negu teisingai atsisakytas automobilio mokestis.

2. „Manau, vienintelis garantas dabar yra valstybė. Laisva rinka, kaip matote, sužlugo, kapitalizmas sužlugo“, - tikino p. Vėsaitė.

   Deja valstybė savo sprendimais nesudaro jokio pagrindo tikėti jos galimybėmis. Pensijos dydis, kurį gausite jeigu išgyvensite iki reikiamo amžiaus (ar žinojote, kad vidutinis lietuvio vyro amžius yra mažesnis negu pensijinis?), priklauso nuo to, kiek realiai tuo metu valstybė sugebės surinkti mokesčių. Kaip matome, tai tam tikromis situacijomis yra tikrai komplikuota. Dabar vienam pensininkui išlaikyti yra 4 dirbantieji, tačiau kai mes išeisime į pensiją, santykis bus vos 2:1. Be to, jeigu gerb. Vėsaitė nežino, valstybės galimybės mokėti socialines išmokas tiesiogiai priklauso nuo "laisvos rinkos, kapitalizmo" mokesčių mokėjimo. Žlugo "laisva rinka, kapitalizmas" - žlugo valstybė. Pamojuojam Islandijai!
3. Negana to, mokesčiai sumokėti valstybei yra "į kiaurą kibirą". PF sukaupta suma po mirties niekur nedingsta. Taigi tai dar praktiškai ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų apiplėšimas.
4. Įstatymas įsigaliojo atgaline data. (Ar verta komentuoti?)
5. Be šių pertvarkų, pasirodo, valstybė vistiek planuoja nemažai skolintis. Tačiau pinigų naujai ministerijai vistiek pakanka, kaip ir aukščiausių pareigūnų premijoms, tarsi jų darbo rezultatas būtų pagirtinas.
6. Nors įstatymas priimtas dviejų metų laikotarpiui, niekas netrukdys jo pratęsti dar po dviejų metų. Ir niekas nekalba apie nuostolių kompensavimą. Nuostoliai gali būti dideli, jeigu pasaulinės finansų rinkos pradės sparčiai atsigauti.
7. Ir, galų gale, pjaunama šaka ant kurios sėdima - pasitikėjimas valstybe. Mokesčių reformos paskutinėmis metų dienomis, įstatymai atbuline data, verslo sąlygų keitimas (konkrečiai - bloginimas) per naktį atbaidys ne vieną investuotoją, kuris, Vėsaitės nuostabai, galėtų gelbėti mokant socialines išmokas.

Suprantu, kad Sodros biudžete žiojėja skylė ir kad ją reikia kuo nors užkimšti, tačiau toks sprendimas parodo visišką trumparegiškumą, "gyvenu tik šiandiena" situacijos matymą. Darosi netgi baisu, ką dar atgaline data gali iškrėsti Seimas.