Lietuvos aukštojo mokslo reforma, turėjusi įkvėpti gyvybės į aukštojo mokslo sistemą, tapo dar vienu dideliu fiasko. Iš esmės, neliko nieko, tik valdžios vyrų ir moterų noras pasirodyti, kad “kažkas daroma”, dėl ko turime žodžiais neapsakomą situaciją su aukštojo mokslo apmokestinimo įstatymu.
Iš tikrųjų peršasi išvada, kad kažkam labai aktualu sodinti mūsų aukštojo mokslo populiarumą ir prieinamumą. Valstybei nereikalingi išsilavinę žmonės? Na, bent jau dabartinei valdžiai tai tikrai – juk neraštingą liaudį kur kas lengviau maustyti. Ir dabartinė išsilavinimo situacija Lietuvoje juos, balsuotojus už įstatymus, kuo puikiausiai tenkina. Tai puikiai atspindi dabartiniai partijų reitingai – pirmame trejetuke kažką veikia Pakso partija, kuri net Vilniaus miesto savivaldybėje patyrė visišką fiasko (net neprimenant, koks nušalinto prezidento įvaizdis tarptautinėje arenoje), ir Darbo partija, kurios lyderis pavyzdingai tepė slides į motulės Rusijos glėbį vos tik specialiosios tarnybos užuodė jį plaunant pinigus mūsų visų sąskaita. Parodykite man nors vieną blaiviai mąstantį ir išsilavinusį žmogų, kuris norėtų patikėti valstybės vairą tokiems herojams? Taigi, būtina situacijos nekeisti, o dar geriau, ją pabloginti.
Tas ir daroma.
Be to, kad dauguma universitetų ir verslo atstovų žiūri visiškai priešingomis kryptimis, Seimas nesugeba susivokti, kaip inžinerinių specialybių patrauklumą paveiks “aštuoneto” įstatymas. Nesuvokiamas abejingumas palikti klausimą svarstyti per rudens sesiją, tad šiemet Lietuviškas universitetas tapo dar nepatrauklesnis abiturientui dėl neapibrėžtos situacijos, kuri gali ir nepasikeisti.
Status quo tokia, kad šiemet daugiausiai liko laisvų vietų į labiausiai reikiamas pramonės šakas:
„Tačiau ne visos jos bus užpildytos – į daugiau nei 1400 vietų liks nepakviesta. Tai – daugiausia technologiniai, fiziniai mokslai. Nepopuliarios programos, susijusios su informatika, elektronika“ (delfi.lt)
Jau rašiau, kokia statistinė situacija dėl tokių sričių specialistų poreikio, o situacija tik blogėja. “Aštuoneto” įstatymas, jeigu bus nepakeistas, visiškai sužlugdys Lietuvos IT darbo rinką ir po dešimtmečio teturėsime saujelę “šviežios mėsos”, kurios, ko gero, nepakaks net vienos apskrities informacinių technologijų poreikiams patenkinti.
Dar labiau lietuviškos studento duonos nepatrauklumą didina buksuojanti ekonominė situacija ir vyriausybės, atrodo neįmanomas, aklumas šiuo klausimu. Kalbant apie Vilnių, jis tampa nepagrįstai brangiu miestu, o stipendijų klausimas tyliai užšaldytas tamsiuose koridoriuose – pabandykite išgyventi už 195 Lt arba dar menkesnį mediko (!) užmokestį už gerą mokslą. Tiesa, dar neaišku ar aš juos gausiu, nes pagal “aštuoneto” įstatymą, iš gero studento tapau beveik nepažangiu.
Tai ar kas nors mūsų valstybėje suinteresuotas aukštojo mokslo kokybės gerinimu?
13 nuomonių
Įrašo komentarų RSS Grįžtamasis adresasKokio dydžio stipendijas duoti, nusprendžia universitetas.
Gauti stipendiją tai gal ir gausi (negirdėjau, kad VU keitė stipendijų skyrimo sąlygas), ale kvailai atrodys tie, kurie gaus stipendiją, bet mokės už mokslą. Kpš?
Tai dėl stipendijų reikia kratyti universitetus.
Dėl stipendijos – kpš, tik aišku kokia absurdiška situacija gaunasi. Man moka, kad mokėčiau jiems.
Džiaugiausi dideliu vidurkiu (inžinerijoje), o dabar teks mokėti už mokslą. Gražu…
Jokiu būdu nebandau čia ginti valdininkų, bet noriu paklausti tokio gan paprasto klausimo: ar tau atrodo normalu, kad 90% moksleivių Lietuvoje sustoja į universitetus, aukštąsias mokyklas, kolegijas, ir t.t.?
Man tai nelabai normaliai tai atrodo, nes dėl tokios situacijos, o ne dėl valdžios veiksmų mūsų universitetų diplomai tampa beverčiai. Todėl, kad visi, net paskutiniai dundukai, juos turi.
:) dėl to “aštuoneto”, juk šį pirmą pusmetį dar viskas bus kaip buvę, o kaip bus toliau jau žiūrėsim, dar niekas neaišku :)
Karoli, tie paskutiniai dundukai po pirmo pusmečio ir iškrenta, retas kuris išsilaiko.
na po pusmečio, jei nepasikeis įstatymas visi mokysimės aštuonetais. argi tai blogai? manau tik į gerąją pusę. ŽINIŲ lygis kils. allways look on the bright side :P
Karoli, sutinku, kad dabartinė situacija nėra normali. Dėl ko aš ir kiti daug tikėjomės iš aukštojo mokslo reformos? – Nes dabartinė situacija netenkina.
Daug sustojančių, nes daug universitetų, daug to vardo nevertų aukštųjų mokyklų. Nematau nieko blogo aukštesnio mokslo siekime, bet niekas kitas nepadaro aukštojo mokslo diplomo beverčio, kaip galimybė gauti vidurinės lygio “aukštojoje” mokykloje. Tada ir pradeda rastis valytojos darbo skelbime reikalavimas turėti “aukštąjį”.
Faina šikne, tai paminėjau, kad situacija dar neaiški, bet turint galvoje būsimus rinkimus, visokie, įskaitant neįtikėčiausius, scenarijai tampa įmanomi.
Bukoptimistas, iš tikrųjų nematau kodėl bloga dabartinė rotacijų sistema. Vienintelis dalykas, kurį galbūt reikėtų taisyti – tai valstybės apmokamų vietų skaičiaus atrišimas nuo įstojusių ir pririšimas prie dabar besimokančių skaičiaus. O kad žinių lygis kils nes visi pradės stebuklingai mokytis aštuonetais.. žinai pats ;-)
Kalbant apie stipendijas, smagiausiai atrodo VU socialininė stipendija, skirta paremti prastos materialinės padėties studentams. Ji yra .. 180 Lt. Ir idiotiškiausia, kad ją gauna ir tie, kurių finansinė padėtis tikrai nėra prasta. Skiriamas tam tikras lėšų skaičius ir jis paskirstomas studžiams. Pats buvau studentų atstovybės narys ir nemažai teko susidurti su prašymais. Pasitaikydavo ir tokių, kurių vienam šeimos nariui tenka po kelis tūkstančius litų..
Yra ir paskolos. Bet kol parašęs prašymą ją gaus, doras studentas gali ir badu mirti :)
jaja…
Už tokius pinigus dar daugiau lietuvių abiturientų iškeliaus į Angliją arba Airiją, ieškant geresnio ir panašiai kainojančio išsilavinimo…
Įdomu ar nors vienas seimo politikas yra baigęs MIF’ą arba kokią nors kitą panašia aukštąją mokyklą. Kaip aš skaičiau: toli gražu ne visi seimūnai aukštąjį politologijos išsilavinimą :/
Į seimą apskritai žmonės ateina pinigų prisigriebti o ne žmonėms gėrį daryti :/
Ar kas nors žino nors vieną dorą politiką???
P.S. dėl mokslų reformos turiu pora savų idėjų. Kai jos pilnai subręs būtinai pa’post’insiu.
ar galite man kas nors apibrėžti aukštojo mokslo reformos tiklsus, kurių buvo siekiama, bet nepavyko pasiekti? aš į šią situaciją nesigilinau kol kas pernelyg giliai, tik apie apmokėjimą esu viena ausim girdėjęs… taigi gal kas teiksis apšviest?
dėl teiginio, jog kažkam aktualu sodinti prieinamumą ir populiarumą – labai jau rimti kaltinimai, negaliu sugalvoti, kam ir kodėl tai būtų naudinga. vargu, ar per 4 metus įmanoma nubukinti tautą, kad galima būtų po to valdyti juos. kad košės priverdama dėl nekompetencijos ar trumparegiškumo dar galėčiau sutikti, bet kad specialiai būtų sodinama?..
bfw, aukštojo mokslo reformos tikslai gan plačiai aprašyti šiame straipsnyje, o esmė būtų tokia (citata): “studijų kokybės gerinimas, studijų, mokslinių tyrimų finansavimo ir finansinės paramos studentams pertvarkymas, universitetų ir mokslinių institutų atnaujinimas, jų autonomijos ir atskaitomybės stiprinimas.” “Mokslo ir studijų reformos tikslas – pasiekti, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistema atitiktų šalies ūkio, visuomenės ir individualaus žmogaus poreikius, užtikrintų ilgalaikę darnią šalies plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą.”
Dėl kaltinimų – taip, jie rimti, bet tiesą sakant nekilo kitokia mintis apgalvojant esamą situaciją. Studijos juk nėra tik 4 metų periodas, po kurio gyvenimas tęsiasi kaip buvęs lyg niekur nieko – įgyjama kvalifikacija, įgūdžiai (čia tuo idealiuoju atveju), kurie nemažai nulemia asmens ateitį. Išbraukime studijas ir dažnas neteks platformos augti ir akivaizdu, kad nuo mokslo neprieinamumo intelekto lygis vargu ar gali augti.
Nenoriu ir pats tikėti, kad kas nors taip daro specialiai, bet akivaizdu, kad suinteresuotų asmenų reformos stabdymu daugiau negu blaiviai mąstančių.
galiu suprasti tik pasipriešinimą reformoms (=permainoms), bet tikrai nemanau, kad tauta bukinama specialiai – tai jau per „dideli“ siekiai tokio dydžio valstybei :)
http://www.tinklink.lt/aukstojo_mokslo_lietuvoje_reforma
Tavo nuomonė: