Įvairios šventės keičia vieną kitą, kartu aprengdamos miestus ir įvairiai nuteikdamos įvairaus plauko piliečius. Ir prieš kelias minutes sklaidydamas blogus netyčia sugavau galvoje plėvesuojančią mintį, kuri visai neįsilieja į taikų ir ramų vakaro kontekstą. Ar niekas nepastebėjote, jog prieš kiekvieną populiarą šventę [spaudoje ir] blogosferoje pasipila kalnai šiukšlių, skirtų tos šventės netikrumui išryškinti ir komercinei sėkmei apspjaudyti? Mane šios tirados jau pradėjo gluminti - žmonės pasikeisdami reiškia priešiškumą iš idėjos puikioms progoms stabtelėti ir pasidalyti šiluma, meile, dėmesiu. Deja, pastebėjau, kad niekas nerašo, jog "va, man nepatinka šios šventės idėja, prasmė, pagrindinė mintis!". Atrodo, rašo šiais žodžiais, tačiau abosoliuti dauguma kapoja prekybos centrus, besinaudojančius situacija, sustabarėjusius pirkėjus ar tiesiog visuotinį polinkį elgtis panašiai. Iš tikrujų - jokio žodžio apie tikrąją šventę. Ei, laikas suprasti, kad tokias šventes, kokios jos yra šiandien, padarome mes patys ir niekas kitas. Patys dirbame savo patenkinamui komfortui užtikrinti, patys renkamės kaip organizuoti laiką savo gyvenimuose. Užpildyti prekybos centrai reiškia ne švenčių, bet visuomenės poziciją. Pasitraukdami ir tyliai boikotuodami tik sukuriame visai malonią terpę beveidei šventinei komercijai bujoti... vietoje to, kad pasidomėtume tikrąją prasme ir grįžtume prie jos, įgyvendindami kažką, kas galėtų prikelti tikrąją atmosferą. Dirbtinis niekada nebus toks kaip Tikras, todėl jeigu visi kritikai ir pesimistai vieną šventę mestų į šoną klaviatūras su nusitrynusiomis raidėmis k, r, i, t, i, k, u, o, t ir i bei vieną šventę kartu prikeltų tikrąją, ne prekybos centrų kuriamą dvasią, garantuoju, kad atsirastų teigiamas postūmis. Tikėtinai po Tikrojo paskanavimo dalis tų, kurie mito pirktiniu-dirbtiniu, pajustų skirtumą. Tik tiek tereikia - pastangas perkelti kiton ekrano pusėn. Ei, laikas ruošti planą kaip atgaivinti Kalėdas?