
Istorija trumpa: vakar daviau kraujo. VU Matematikos informatikos fakultete viešėjo kraujo centras, kuris, mano žiniomis, per 6 valandas “aptuštino” virš 30-ies studentų vidinį litražą. O kaip sekėsi man?
Į kraujo centrą užsukti mintys sukosi jau seniai. Pamenu, dar prieš aštuonioliktą gimtadienį buvau nusprendęs, kad kai tik stuktels pilnametystė, nučiuošiu duoti tamsiai raudonojo ir taip padarysiu gero tiems, kam labiausiai to reikia. Bet tėvai tada sugebėjo atkalbėti ir šis reikalas buvo atidėliotas iki vakar.
Taigi po paskaitų, likus 15-kai minučių iki akcijos pabaigos (skelbė, kad pridavimo taškas dirbs iki 15 val.), mintyse dar pasvarsčiau ar dar mane kas priims ir ar išvis reikia mano B grupės kraujo - Nacionalinio kraujo centro tinklapyje rašo, kad trūksta tik 0 ir A grupių. Šie spėliojimai neišsipildė ir štai jau sėdžiu ir pildau anketą. Į beveik visus klausimus (”ar buvote ilgam išvykęs…”, “ar turėjote lytinių santykių už pinigus..” ir t.t.) atsakius “Ne” - kitas etapas - užsirašė kontaktinius duomenis, įvedė donoro kortelę.
Po to paėmė kraujo mėginuką iš piršto, nustatė grupę ir kažko-tai-ten kiekį kraujyje. Viskas gerai, liko paskutinis etapas iki pilno tinkamumo - patikrintas spaudimas, pasidomėta apie sveikatą ir jau sėdžiu prie stalo ir geriu pirmą puodelį arbatos su kokiais keturiais šaukštais cukraus. Išlupus porą tokių su sumuštiniais su dešra (kuriuos vėliau pakeitė sausainiai), atėjo mano eilė atgulti po adata.
Na ką… jausmas visiškai paprastas. Nei galva svaigo, nei silpna buvo, nei ausyse zvimbė, net rankos nedrebėjo - nieko. Pats tikrasis davimas truko kokias 5-7 minutes. Po to dar išgėriau arbatos, pagulėjau ir po šio veiksmo buvau dar kartą pristatytas prie stalo :-)
Tada ir dabar jaučiuosi puikiai. Kadangi daviau neatlygintinai, gavau pažymėjimą (žr. šone) apie pirmąją donorystę ir VIP kvietimą į Forum Cinemas.
Įspūdis liko geras: itin neskaudėjo, silpna nebuvo, personalas bendravo maloniai ir kantriai atsakinėjo į mano įkyrius klausimus “o ką čia darot?”, “kodėl taip?”, vis teiravosi ar gerai jaučiuosi, įrankius naudojo vienkartinius ir pakavo prie mano akių, gavau užkąsti ir išgerti arbatos su kalniuku cukraus… Sakė, kad jeigu ras ką nors negerai, gausiu pranešimą paštu savaitės bėgyje.
Dar abejoji?



11 nuomonių
Įrašo komentarų RSS Grįžtamasis adresasšaunuolis
:-) susumavus nemažai jiems ten pravalgei
pernai buvau pasiryžęs duoti kraujo, bet taip gavosi, kad diena prieš atvažiuojant komandai iš kraujo centro į FF apsinuodijau, ir parą nevalgęa bei su lengvai svaigstančia galva nesiryžau tapti donaru.. Tos idėjos tikrai neišsižadėjau, bet laiko keliauti kur į kraujo centrą kaip nerandu..
Hooray :) Palaikau visom keturiom šitą žingsnį, būsiu studentas (tas bus ne už ilgo) taip pat duosiu kraujo :)
Jėė, šaunuolis. 30 dar normalu, mane išgąsdino, kad išvis labai mažai atėjo. Dar pavasarį jie mūsų fakultete apsilankys, galėsi vėl kraujo duoti. :)) Smagu, kad ne skūpūs žmonės pas mus mokosi :)
Faina šiknė, o tu irgi davei ar priklausai tiems {MIF_STUDENTAI - 30} skūpuoliams?
asterisk, jūs puikiai žinote, kad aš organizavau mūsų fakultete kraujo donorystės dieną, taip kad nebūtina čia apsimesti kvaileliu ;D
pasakysiu paprastai - bijau adatų. :| Niu taip jau kartais pasitaiko.
Faina šikne, organizavimas donorystės dienos != buvimas donoru. Na taip, kartais skūpumas (arba taip vadinama baimė) nugali geraširdiškumą :)
Beja, Vidmantai, ++, reiks ir man prisiruošt kur nors nukeliaut duot kraujo.
asterisk, straipsnis ne apie mane, o apie kolegą Vidmantą, kuris iš tikrųjų labai gražiai pasielgė ir aš džiaugiuosi dėl jo. Tolimesnį pokalbį galima, manau, pratęsti susitikus arba skype pagalba, neteršiant daugiau Vidmanto blogo. Ir beje rašosi su -e- :)
Aš dėl vaikystėj prasirgtos geltos negaliu duot kraujo :-/
dėl tos geltos - tai nesąmonė. visų pirma, mes visi esame ją persirgę antrą/trečią savo gyvenimo dieną. kūdikių odelė tada labai gražiai nugelsta, atrodo kaip įdegusi. praeina savaime, arba padedant saulės spinduliams (šiais laikais dar medikai kiša po UV lempa). Antra, pati gelta galite būti pasirgę ir to nesupratę, simptomai būna nežymūs arba jų beveik nepasimato - ne visi patenka į dispanserius ir t.t. Medikai rinkdami kraują čia, kaip ir visada, stengiasi jau visai nuo visų problemų atsiriboti - ir dar pridėti viršaus - na, dėl visa ko. Manau, “banditaz”, jei būtų karas ir trūktų kraujo, iš tavęs priimtų ir daugiau nei pusę litro.
Aaa, iš įpratimo netyčia parašiau. Vilniuj ligoninėj, kai man buvo 1 metai, per švirkštą (tuomet gi tie daugartiniai metaliniai būdavo…) užkrėtė kažkuria hepatito atmaina. Nepamenu kuria, bet tikrai ne B :-) Tai vat, dėl to, kad aš juo persirgau, mano kraujo dėl kažkurios priežasties negalima perpilti kitiems, nes jie iš karto juo užsikrėstų (esmė tame, kad vaikystėj persirgta forma yra žymiai lengvesnė, nei suaugusiam žmogui).
Aišku galiu aš eit duot kraujo, bet jie ištirs ir atsiųs man laiška su paminėtu tuo kažkuriuo hepatitu, o kraują sunaikins…
Tavo nuomonė: