ImageShack

Istorija trumpa: vakar daviau kraujo. VU Matematikos informatikos fakultete viešėjo kraujo centras, kuris, mano žiniomis, per 6 valandas “aptuštino” virš 30-ies studentų vidinį litražą. O kaip sekėsi man?

Į kraujo centrą užsukti mintys sukosi jau seniai. Pamenu, dar prieš aštuonioliktą gimtadienį buvau nusprendęs, kad kai tik stuktels pilnametystė, nučiuošiu duoti tamsiai raudonojo ir taip padarysiu gero tiems, kam labiausiai to reikia. Bet tėvai tada sugebėjo atkalbėti ir šis reikalas buvo atidėliotas iki vakar.

Taigi po paskaitų, likus 15-kai minučių iki akcijos pabaigos (skelbė, kad pridavimo taškas dirbs iki 15 val.), mintyse dar pasvarsčiau ar dar mane kas priims ir ar išvis reikia mano B grupės kraujo - Nacionalinio kraujo centro tinklapyje rašo, kad trūksta tik 0 ir A grupių. Šie spėliojimai neišsipildė ir štai jau sėdžiu ir pildau anketą. Į beveik visus klausimus (”ar buvote ilgam išvykęs…”, “ar turėjote lytinių santykių už pinigus..” ir t.t.) atsakius “Ne” - kitas etapas - užsirašė kontaktinius duomenis, įvedė donoro kortelę.

Po to paėmė kraujo mėginuką iš piršto, nustatė grupę ir kažko-tai-ten kiekį kraujyje. Viskas gerai, liko paskutinis etapas iki pilno tinkamumo - patikrintas spaudimas, pasidomėta apie sveikatą ir jau sėdžiu prie stalo ir geriu pirmą puodelį arbatos su kokiais keturiais šaukštais cukraus. Išlupus porą tokių su sumuštiniais su dešra (kuriuos vėliau pakeitė sausainiai), atėjo mano eilė atgulti po adata.

Na ką… jausmas visiškai paprastas. Nei galva svaigo, nei silpna buvo, nei ausyse zvimbė, net rankos nedrebėjo - nieko. Pats tikrasis davimas truko kokias 5-7 minutes. Po to dar išgėriau arbatos, pagulėjau ir po šio veiksmo buvau dar kartą pristatytas prie stalo :-)

ImageShack

Tada ir dabar jaučiuosi puikiai. Kadangi daviau neatlygintinai, gavau pažymėjimą (žr. šone) apie pirmąją donorystę ir VIP kvietimą į Forum Cinemas.

Įspūdis liko geras: itin neskaudėjo, silpna nebuvo, personalas bendravo maloniai ir kantriai atsakinėjo į mano įkyrius klausimus “o ką čia darot?”, “kodėl taip?”, vis teiravosi ar gerai jaučiuosi, įrankius naudojo vienkartinius ir pakavo prie mano akių, gavau užkąsti ir išgerti arbatos su kalniuku cukraus… Sakė, kad jeigu ras ką nors negerai, gausiu pranešimą paštu savaitės bėgyje.

Dar abejoji?