Ryšium su geriau nusisekusia sesija nei kada nors galėjau tikėtis, iš 81 įstojimo vietos šoktelėjau į… 20! Chne, chne, džiugu, kad nereikės už mokslą mokėti, o tai, kad dar kažką ir agtal gausiu, tik glosto savimeilę :) Iš tikrųjų, kai kurių dalykų “baubas” sėkmingai nuleistas ant žemės.

Susumuojant pirmąjį semestrą VU programų sistemose iš savo varpinės galiu suskambinti, kad naudingiausia buvo kompiuterių architektūra (ir smagi viską laužanti Intel x86 assemblerio praktika), diskrečioji matematika (ypač duomenų spaudimas, kriptografija, kodavimas) ir iš dalies informatika, kuri padengė iš esmės dėl mano paties kaltės ne visus žinotus duomenų tipus. Sezono kulminacijos netikėtumas – praktinė informatika, kuri būsimus programuotojus kirto smarkiau nei kompiuterių architektūra (arba jei būti visai tiksliam, reikėtų KA kursą pervadinti į “kompiuterių architektūros istorija”). Štai taip, Wordas, Excelis – ne pyragai ir gali atsakingai pridegti.

Antras semestras žada: Mat.analizę, objektinį programavimą (C, C++), algoritmų teoriją, algoritmus ir duomenų struktūras, asmeninį programų kūrimo procesą (PSP) ir filosofijos įvadą. Kažkaip mano platformoj nesuderinamas dalykas, kad lankomumo pradėjo reikalauti bemaž protu nesuvokiamo, lyginant su pirmu semestru. Iš kitos pusės, na, akivaizdu, kad praktikos programuojant bus kiek daugiau ir, tikėkimės, įdomesnės, nes be minėtų dalykėlių tikiuosi pradėti kabinti ir Java košę.

Tiek vidinio ProgSis Ik. audito.

Visada Jūsų,
Nr. 20 sąraše.