Jau reikėtų pradėti įprasti prie Lietuvą lankančių sunkiosios muzikos garsenybių skaičiaus, tačiau vargu ar kieno nors optimistinis žvilgsnis siekė heavy metalo dinozaurus JUDAS PRIEST. Aptetitas auga bevalgant – sako liaudies išmintis. Bet prieš pradėdami spėlioti kokius grandus pamatysime netolimoje ateityje, siūlau trumpai prisiminti kokia jėga Lietuvos publikai driokstelėjo nenuvargstantys JUDAS PRIEST.

Iš nematyto dydžio reklaminės kampanijos (kaip metalo renginiui) galima buvo spėti, kad žmonių šį kartą nepasirodys mažai. Iš tikrųjų – salė buvo sausakimša: stovimoje zonoje laisviau kvėpuoti buvo galima tik gerokai atokiau nuo scenos, o tuščių sėdimų vietų matėsi vos viena kita. Senojo heavy metalo paklausyti susirinko kelios kartos – nuo pagarbą keliančių žilagalvių (karts nuo karto iš po skverno truktelėjančių iš „fleškutės“) iki dešimties nesulaukusių vaikučių. Šią margą liaudį prieš JUDAS PRIEST apšildė Lietuvos hard roko/heavy metalo veteranai SBS.

Kiek trumpiau nei valandą groję Vilniečiai SBS man paliko dvejopą įspūdį. Muzikai publika tikrai liko neabejinga, iš tikrųjų grupė sugrojo kaip pridera sunkiosios scenos senbuviams. Tiksliai, techniškai, tačiau gaila, kad back vokalo praktiškai nesigirdėjo. Vitalijus (vokalistas) prasitarė, kad SBS pasirodymo metu įrašinėja pirmąjį gyvą albumą. Liko intriga, kokiu formatu bus išleistas šis albumas, nes realiu laiku transliuojamas vaizdas nuo scenos, rodomas abejose scenos pusėse, buvo nufilmuotas kokybiškai ir profesionaliai. Kaip pridera, visi kūriniai koncerto metu nuskabėjo sunkiau. Deja neigiama, mano subjektyvia nuomone, SBS pasirodymo dalis buvo… vokalisto apranga. Tokiu apdaru vargu ar benustebinsi jau daug mačiusią publiką (užtektų pagalvoti apie STEVE VAI šou), o glam roko šlovės dienos liko ties septyniasdešimtųjų-aštuoniasdešimtųjų slenksčiu. Tiesiog toks „vaizdinis“ sprendimas truputį suerzino, net šiek tiek trukdė mėgautis kokybiška muzika. Pasirodymo pabaigoje išvydome ugnies „pūtimą“, grupės atributikos dalinimą ir pažadą susitikti ateityje.

Publika daugmaž dvidešimčiai minučių paliekama akistatai su pertvarkoma scena. Atidengiami iš pat pradžių dėmesį atkreipę JUDAS PRIEST būgnai, tvarkomos galinės užuolaidos… Šalimais stovintis užsenietis baksnoja sau į akies tatuiruotę (esančią šalia „Judas Priest“ logotipo tatuiruotės) ir bando laužyta anglų kalba suskiemenuoti, kad pirma daina bus „Electric Eye“ ir kad Halfordas pasirodys iš „akies“, esančios už būgnų. Iš tikrųjų netrukus pasigirsta pirmieji garsai, salėje užgęsta šviesa ir prasideda… heavy metalo metas! Scenos gilumoje esančioje „akyje“ hidrauliniu keltuvu dainuodamas pakyla legendinis, odiniais rūbais vilkintis (ir su rimbu rankose) JUDAS PRIEST vokalistas Robas Halfordas. Publika šėlsta, o legendos jau kartu su sale dainuoja „Metal Gods“.

Tolesniam veiksmui aprašyti trūksta pagyros žodžių… Senieji ir naujieji kūriniai skamba puikiai (beje iš konteksto iškrenta tik vienintelis „Revolution“ kūrinys (iš naujojo albumo), kuris šiek tiek primena Mansoną), o JUDAS PRIEST nors ir ne jauni, scenoje judesio netrūksta. Laiptai prie būgnų, aukštos pakylos scenos šonuose suteikia kiek neįprastą įspūdį, stebint tokį šou nejučia atsiveria apatinis žandikaulis. Klasika tapę kūriniai vienas po kito užpildo Ledo rūmų areną: Breaking The Law, akustinis Diamonds And The Rust, Turbo Lover, Victim Of Changes ir kiti. Trumpas spec. efektas „pagrok kito grupės nario gitara“, pirmą kart matytas per STEVE VAI koncertą, tik dar labiau padidina pagarbą JUDAS PRIEST’ams. Halfordo vokalo pratybos su visa sale priminė bažnyčią, kurioje tikima heavy metalu ir grupės, esančios scenoje, šventumu. Painkiller’is sudegina visus saugiklius ir publika šėlsta. Stop… negi nebus tradicinio įvažiavimo motociklu?

JUDAS PRIEST lieka ištikimi patys sau – po daugmaž dešimties minučių pertraukėlės, kurios metu salėje netilo grupės pavadinimo skandavimas, pasigirdo nekuklus motociklo variklio riaumojimas ir Robas Halfordas, ketvirtą ar penktą kartą pakeitęs aprangą, įvažiavo į sceną motociklu. „Hell Bent For Leather“ dainuojamas nuo motociklo sėdynės. „Living After Midnight“ dainuoja visa salė. „You’ve Got Another Thing Comin’“ buvo paskutinė Lietuvos publikai atlikta JUDAS PRIEST daina. Menka viltis, kad heavy metalo vilkai sugrįš dar vienam bisui išblėso po tradicinių būgnininko lazdelių, mediatorių ir gitaristo žvilgsnių dalybų…

Susižavėję žvilgsniai, nuvargę kūnai, neblėstantys įspūdžiai ir išsekusios rūbinės darbuotojos, paduodančios paskutines sunkiasvores odines striukes išduoda, kad koncertas buvo puikiai pavykęs. Deja, visada būna detalių, kurios net ir labai didelę medaus statinę sugeba apkartinti. Garsas. Šį kartą jis buvo prasčiausias iš mano lankytų Ledo rūmų renginių. Vokalas girdėjosi labai silpnai, vietomis, jei nebūčiau žinojęs žodžių, netgi nesuprastum, kad dainuoja. Atskiri instrumentai taip pat pernelyg susiliejo į vieną košę… Vis dėl to JUDAS PRIEST šou Vilniuje - geriausias metų metalinis koncertas! Judas is Rising!

Nuotraukas rasite adresu http://banditaz.fotopic.net