Verdame alų namie

Per pernai metais vykusį “No Trolls Allowed” (life)hacker campą toks Tomas vietoje demonstravo, kaip vyksta alaus gamyba. Kitaip tariant, akivaizdžiai parodė, kad tam gamyklos nereikia ir apskritai jokios magijos nėra – tiesiog svarbu žinoti procesą ir kelis niuansus.

Per 8 mėnesius nuo tada, kai sau nutariau, kad jeigu sugebu pagal receptą iškepti kiaušinienę, tai galiu ir alų išvirti, namie išviriau apie 120 litrų alaus. Su malonumu raugauju pats ir vaišinu savo svečius, dalinu dovanoms bei įdedu lauktuvių.

Dažnai sulaukiu klausimų tai kaip čia taip viskas neblogai gaunasi, kad taip paprasta su alaus kokybe ir skoniu apspjauti visokius švyturius ir utenas, tad nusprendžiau parašyti trumpą ir paprastą proceso apžvalgą  – vaizdeliui susidaryti.

Ingredientai

Puikiausiam alui išvirti pakanka 4 dalykų: vandens, salyklo, apynių ir mielių. Apie įvairius mitus, pvz alų iš miltelių, galima bus parašyti atskirą “FAQ” įrašą.

Pradžia

Namie vienu kartu verdu apie 20 litrų alaus – tai optimalus tūris, nes norint virti daugiau, reikia didesnių indų ir šiaip sunku tampyti tokius svorius. Taigi, 20-čiai litrų alaus reikės apie 5 kg salyklo. Salyklas yra daiginti, džiovinti ir sutraiškyti grūdai, dažniausiai miežiai:

SalyklasSalyklas

Salyklą užpilu karštu vandeniu ir leidžiu grūduose esantiems cukrums ištirpti tame vandenyje. Tai trunka 1-2 val. Šis vandens-salyklo marmalas vadinamas mentalu:

Mentalas

Tada tas vanduo nukošiamas, ir gaunamas rudas saldus skystis. Stiklinę visada nupilu ir duodu atsigert šeimynai, ypač skanu vaikams (nes saldus!). Jis vadinamas misa:

Misa Misa

Kiek to cukraus ištirpo vandenyje, nuo to priklauso kiek alkoholio turės mūsų alus. Cukraus kiekis priklauso nuo salyklo kiekio, vandens ir jo temperatūros.

Virimas

Tada, visą tą skystį – misą – statome ant viryklės ir verdame valandą, reikiamu metu dėdami apynius. Apyniai – tai toks žalios spalvos augalas, kuris verdamas išskiria aromatą ir kartumą. Štai čia naudoju smulkintus ir supresuotus apynius (granules):

Apyniai Apyniai

Kokio skonio alų gausime priklauso ne tik nuo to, kokios rūšies apynius naudosime, bet ir kiek laiko virsime. Apyniai, verdami virš 30 minučių, išskiria daugiau kartumo, o jei verdami trumpiau – daugiau aromato. Apyniai į verdantį alų dedami buitiniu būdu:

Po 60-90 minučių, beveik-alus nuimamas nuo viryklės ir kuo skubiau atvėsinamas – tam, kad būtų kuo mažesnė tikimybė pagauti kokią bakteriją ir dėl jų vėliau alus sugestų.

Fermentacija

Tada alaus mielės (jos taip pat būna įvairiausių rūšių ir gali įtakoti skonį LABAI smarkiai) paruošiamos ir supilamos į ką tik išvirtą ir atvėsintą skystį. Indas užsandarinamas ir paliekamas tik išėjimas susidariusiai angliarūgštei išeiti:

Fermenteris Fermenteris

Tokiame inde – fermenteryje – alus laikomas nuo savaitės iki mėnesio. Tuo metu alaus mielės maitinasi ištirpusiais cukrumis ir “kakoja” alkoholiu, angliarūkšte ir kitais cheminiais elementais, kurių skonis aluje po to mums patinka (arba ne :-)).

Brandinimas

Šioje stadijoje, po fermentacijos, iš esmės jau turime geriamą, alkoholio ir individualų skonį turintį alų, tačiau jo skonis dar labai “žalias” ir nenusistovėjęs. Tam, kad skonis geriau atsiskleistų ir nusistovėtų, alus išpilstomas ir brandinamas nuo 2 savaičių iki… kiek kantrybė leidžia.

Pilstau dažniausiai į 0.25-0.5 litro standartinius stiklinius butelius, prieš tai juos išplovęs ir išdezinfekavęs. Dažnas klausimas būna: o tai kaip užkemši? Ogi su tokia paprasta technika:

Technika

Neuždaryti kamšteliai pardavinėjami maišeliais, tad juos telieka užspausti ant butelio.

Tam, kad alus dar šiek tiek užsigazuotų, dedama truputėlis cukraus (pamenat – mielės minta cukrumi ir gamina angliarūgštę!).

Ragavimas

Taigi, po dienos darbų virtuvėje, mažiausiai savaitės laukimo alui fermentuojantis, dar dviejų savaičių pradiniam brandinimui – alų galima pradėti ragauti. Daugmaž optimaliausias terminas nuo virtuvės iki stalo būna apie 2 mėnesius.

Taigi, ne taip ir sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir svarbiausia, kad alus gaunasi ne kažkoks kaimiškas molis, kaip dažniausiai įsivaizduojamas naminis alus. Atspausdinus gražią etiketę galima lengvai pristatyti alų net ir didžiausiems “naminio” alaus priešininkams ;-)

Pabaigai

Alaus, kaip ir obuolių pyragų, receptų galima rasti internete, o perpratus svarbiausius aludarystės principus, jį galima sudaryti pačiam, eksperimentuoti ir atrasti savitą alaus braižą. Taip pat pasigaminti tokio alaus, kurio mūsuose negamina, niekas neimportuoja arba kainuoja ne visai padoriai daug. Laisvė.

Alaus recepto pavyzdys. Daugiau receptų ir namų aludarystės temų: atvirasalus.lt

 

2 thoughts on “Verdame alų namie

  1. Rimvydas

    Ačiū už instrukcijas. Visai knieti pabandyti.
    O kiek kainuoja susipirkti įrangą? Kiek visi ingridientai vienam virimui?

    Reply
    1. Vidmantas Post author

      Na, tai tik guideline’ai, iki pilnų instrukcijų čia dar trūksta informacijos apie reikalingas temperatūras, įrangą, tam tikrus subprocesus, dezinfekciją.

      Minimali įranga būtų toks komplektas http://www.savasalus.lt/lt/pradedanciojo-aludario-komplektas-brewferm-3.html + temometras + 30l emaliuotas arba nerūdijančio plieno puodas. Šiaip kažką pradžiai įmanoma ir pasiskolinti, o jei tinka – tada nusipirkti.

      Ingredientų kaina labai priklauso nuo alaus stiliaus. Grubiai tariant nuo 60 LTL iki … jei brandinsi naujoje ąžuolo statinaitėje :-) Įprastam alui man išeina tarp 60 ir 100 LTL

      Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>