Pirmadienį neatsilaikiau ir spustelėjau "Upgrade" ant savo Ubuntu 10.10. Persikrovus pasitiko krūva praktiškai nematomų atnaujinimų ir keletas didesnių, tarp kurių - Unity kaip defaultinis interfeisas. Reikia pripažinti, kad pagrindinės Unity idėjos neblogos ir naudojimosi kompiuteriu ergonomiką atspindi geriau, nei gerokai senstelėjęs dabartinis modelis, bet... pats produktas dar neatidirbtas ir išleisti plačioms masėms kaip standartinį pasirinkimą buvo ir per anksti ir per drąsu.

Visų pirma, tai dingusios ikonos iš notification bar (šalia laikroduko - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) - jų taip ir nesugebėjau prijaukinti. T.y. nerodo įvairių suminifikuotų programų simbolių, liūdi Exaile, Skype (kartais pasirodydavo, kartais dingdavo), Transmission, Pidgin, Sticky Notes ir t.t. 

Antra, norint keisti Unity nustatymus reikia papildomai instaliuoti konfigūracijos paketą... Be to, kai kurių akivaizdžių dalykų, tarkim ekrano vietos pasirinkimo (norėčiau bar'ą turėti dešinėje, ne kairėje), visai nėra. Apskritai, yra iiiiilgas sąrašas, ką reikia pasitiuninti dėl patogaus naudojimo po diegimo, t.y. įvairių kliurkų šalinimas.

Trečia, net ne visos programos suderinamos su Unity interfeisu, pvz Libre Office reikėjo papildomai diegti suderinamumo paketuką. Žr. antrą punktą :-)

Ketvirta, stresas vartotojui dėl pasikeitusių sąlygų ir principų, kai kurie dalykai tapo agresyviai anti-intuityvūs. Tarkim, liepčiau bet kam Unity sąsajoj rasti sistemos nustatymus - turbūt greičiau pražiltų. 

Ir penkta, visiškai nepritaikyta darbui su dviem monitoriais... 

Iki, Unity, kai išlipsi iš vystyklų, tikėkimės pasimatysim vėl ;-)