Tag Archives: studijos

IT bedarbiai

Užvakar operacinių sistemų paskaitos pradžioje dėstytojas skyrė keliolika minučių statistiniams duomenims apie Lietuvos IT darbo rinką pristatyti. Gaila, kad į duomenis buvo įtrauktos ir elektronikos gamybos sferos, bet bendra tendencija vistiek išryškėja.Tiesa tokia, kad šiuo metu Lietuvoje yra >3000 laisvų darbo vietų, kuriose reikalingas IT išsilavinimas. Keistai buvo suformuluota: darbo vietų skaičius, kurioms nebuvo rastas tinkamas kandidatas (galima suprasti, jog priežastis galima interpretuoti). Statistikos departamento duomenimis, visose šalies įmonėse darbuotojų, dirbančių su IT, dalis sudaro ~29%. Dar kita tiesa: programinės įrangos sektorius daro didelę įtaką visoms pramonės šakoms ir šio sektoriaus sukuriamo produkto bendra vertė auga. Tai akivaizdi tiesa visame pasaulyje, ne tik sparčiai besivystančioje Lietuvoje.Iš pateiktų duomenų matyti, jog mūsų šalyje trūksta specialistų. Šiais metais Lietuvos universitetuose į informacinių technologijų studijas nebuvo surinktos pilnos grupės, kaip būdavo iki šiol. Kas dedasi Europoje: praėjusiais metais užpildyta tik pusė planinių vietų į IT studijas senojo žemyno universitetuose.Atrodo, kad jaunimą nustojo žavėti daug žinių ir nuolatinio mokymosi reikalaujanti IT profesija, juolab šiandien Lietuvoje šios srities darbuotojas gauna ne ką didesnį atlyginimą už kito protinio darbo sektoriaus darbuotojus. Kadaise kompiuteris atrodė be galo daug perspektyvų teikiantis įrenginys (koks jis ir yra), tačiau šiandien pasikapsčius šioje sferoje matyti, kokia begalė standartų, krypčių  ir technologijų yra išvystyta – ir visa tai reikia žinoti.Kitas mūsų dėstytojas pažymėjo, kad “paprastų” IT darbuotojų paklausa JAV mažėja berods nuo 2001-2002 metų. Be abejo, didelės įtakos tam turėjo outsourcingas,  tačiau ar nepalies tokia tendencija ir Europos? Jo įsitikinimu, išsivysčiusių šalių rinkoms labiausiai reikia aukštos kvalifikacijos IT specialistų, o “juodą darbą” galima atlikti ir Indijoje.O ar šiandien išugdoma pakankamai aukštesnės nei vidutinės kvalifikacijos IT specų Lietuvoje? Panašu, kad ne, tad ir galimybių į mūsų šalį ateiti kokiam pasauliniam gigantui ateiti nėra – tiesiog čia neužteks reikalingų žmonių.Bet kuriuo atveju, gal vertėtų permąstyti IT studijų politiką, įvertinant šio sektoriaus svarbą visoms ūkio šakoms?

MIF su studentais – tepc, lepc

Sėkmingai baigus rudens sesiją, atslūgo įtampa ir viskas, atrodė, grįš į savas semestro eigos vėžias. Deja mini-atostogų eigoje teko viena ausimi nugirsti apie kažkokią norimą įvesti tarpinę sesiją… Dar dokumentas nutekėjo apie šią naujovę ir kurso pašto grupėse užvirė diskusijos.Šiek tiek pasigilinus paaiškėjo, kad pačioje sausio pabaigoje VU (MIF?) taryba nutarė staiga įvesti tarpinę sesiją I-III kurso studentams eksperimentine tvarka. Būtų įvesta tokia sistema, kad semestro viduryje skiriamos dvi savaitės visiems egzaminams išlaikyti, kurie sudarys 40-50% galutinio vertinimo, o įprastos sesijos metu būtų galima gauti likusius procentus. Argumentuojama studentų žinių gilinimu, nuolatinio mokymosi sistemos įvedimu, tačiau daug kam kilo nemažai klaustukų, tad dekanatas nusprendė suorganizuoti susitikimą su studentais, kad galėtų padiskutuoti ir atsakyti į kilusius klausimus.MIF dekanas susirinkimą pradėjo gražiais žodžiais apie konkurenciją darbo rinkoje (IT sferos – su augančia Azijos darbo rinka), gerus norus ir būtinybę kelti specialistų kvalifikaciją, norą įvesti nuolatinį mokymąsi pagal užsienio universitetų patirtį. Deja, baigus įžanginį žodį, gražūs žodžiai baigėsi, nes praktiškai ties kiekvienu studentų klausimu dekanato darbuotojai arba išvis neatsakydavo į klausimą arba turėdavo išsisukinėti. Į klausimą kodėl taip staiga įvesta kardinali naujovė, kodėl nebuvo skirta laiko dėstytojams pasiruošti naujai tvarkai buvo atsakyta “o ko laukti?”. Apie tai kaip reikės studentams atlaikyti 7-8 egzaminus per 12 dienų, kai anksčiau juos laikydavo visą mėnesį, atsakymas buvo “tikimės geriausio”. Į klausimą kodėl be prielaidų daugiau nėra situacijos analizės ir kur ateities planai įvairiais eksperimento baigties atvejais atsakymas buvo tas pats – “tikėkimės geriausio”. Tuo metu būtų buvę net juokinga, jeigu nebūtų buvę graudu. Dekanatas kūnu stojo už savo priimtą nutarimą, tikėdami, jog jų sprendimas priimtinas toms pusėms, kurių nuomonės buvo atsiklausta tik post factum.O kas tuo metu dėjosi fakultete? Dalis studentų palaikė šią idėją, nes, atrodo, norai geri – pakelti mokymosi lygį, padidinti universiteto išeigą. Tačiau dėstytojai nesuspėjo pritaikyti sandų ir savo mokymo sistemos prie naujos situacijos ir pasipylė įvairios absurdiškos situacijos su pratybom, kaupiamaisiais balais ir panašiai. Dalis dėstytojų atrodė pasimetę ne mažiau negu studentai, dalis jų dar pirmą paskaitą atsisakė komentuoti dalyko vertinimo sistemą, nors privalo tai padaryti. Skausminga išraiška veide telikdavo paklausus kaip reikės išeiti pilną kursą medžiagos gavus dviem savaitėm mažiau mokslų ir su tokia begale nedarbo pirmadienių-antradienių. Kaip dekanatas būtų radęs resursų kur sutalpinti tiek studentų egzaminams per dvi savaites, jeigu per mėnesį nėra taip paprasta sutilpti? Žodžiu mažas chaosas po akademinės bendruomenės stogu.Ir štai penktadienį driokstelėjo naujiena, kad tarpinės sesijos nebus, nes šis nutarimas prieštarauja studijų nuostatoms.Šiuo atveju telieka ir džiaugtis, ir liūdėti. Džiaugtis dėl to, kad kažkas judinama studijų kokybės atžvilgiu. Deja, “liūdesio” sąrašas ilgesnis: net pikta kokiu būdu priiminėjami svarbūs sprendimai. Pirma priimamas sprendimas, o tik tada klausiama studentų nuomonės, vykdomas balsavimas, vykdoma dėstomų dalykų sandų adaptacija, informuojami dėstytojai, vykdoma diskusija ir t.t. Jokios situacijos analizės, vien spėjimai, kad “bus geriausia”.Gerai situaciją atspindi kursioko Sepos pastaba susitikime su dekanatu (iš atminties):

Mokomės matematikos-informatikos fakultete, kur mus moko numatyti, analizuoti situaciją, nuspėti galimas baigtis ir planuoti. Kodėl jūs nenaudojate šių priemonių, o tik “tikitės geriausio”?

Atrodo, kad norėta procesą keisti labai atmestinu būdu, lyg studentai būtų minkšta tešla, iš kurios išeis tas, kas panorėsi – tiesiog tepc, lepc ir baigta.