Tag Archives: sesija

Labas, sesija / kas už mano durų?

Lengva pastebėti, kad paskutinis mėnesis man nebuvo lengvas – įrašų čia gimė vos vienas kitas. Šio mano gyvenimo periodo tipinis užspaudulys [darbai, mokslai] vis primena apie save kokiu netikėtai (ar tikėtai) iškylančiu atodūsio nebuvimo piku. Į dalinai retorinį klausimą IM statuso laukelyje “Kada ilsėtis?” daug kas man be užklausimo atsakė: per sesiją.Na ir ką, jie teisūs. Sesija kaip visiško susikaupimo metas studentui išvalo iš dienos režimo visus antraeilius dalykus, kurie turi teisę lįsti į akiratį įprastu metu. Ruošimasis sesijai įkiša į rutinos kiautą, kuris po staigių šokinėjimų darbai-mokslai-kiti reikalai, atrodo visai raminantis. Tiesa, nervinių išteklių trūkumas dėl galimai prastų rezultatų vargu ar gali itin raminti, tačiau bent jau pradžioje tai galima ignoruoti.Kaip visada, galite tikėtis šio semestro apžvalgėlės, o prie jos ko gero dar pridėsiu ir vis dažniau viduje kylantį klausimą “kodėl/ar verslas ir universitetas žvelgia priešingomis kryptimis?”. Sulauksite įrašų ir apie Ruby on Rails, ir apie Linux, ir apie šiaip kasdienius, bet klaviatūros pabarškinimo vertus klausimus. Vasara daug kam asocijuojasi su tingiu poilsiu, o man istoriškai susiklostė, kad vasara yra nors ir ne intensyvios, bet labiau išgrynintos savirealizacijos laikmetis.Labas, sesija, tikiuosi neužtruksim.

MIF su studentais – tepc, lepc

Sėkmingai baigus rudens sesiją, atslūgo įtampa ir viskas, atrodė, grįš į savas semestro eigos vėžias. Deja mini-atostogų eigoje teko viena ausimi nugirsti apie kažkokią norimą įvesti tarpinę sesiją… Dar dokumentas nutekėjo apie šią naujovę ir kurso pašto grupėse užvirė diskusijos.Šiek tiek pasigilinus paaiškėjo, kad pačioje sausio pabaigoje VU (MIF?) taryba nutarė staiga įvesti tarpinę sesiją I-III kurso studentams eksperimentine tvarka. Būtų įvesta tokia sistema, kad semestro viduryje skiriamos dvi savaitės visiems egzaminams išlaikyti, kurie sudarys 40-50% galutinio vertinimo, o įprastos sesijos metu būtų galima gauti likusius procentus. Argumentuojama studentų žinių gilinimu, nuolatinio mokymosi sistemos įvedimu, tačiau daug kam kilo nemažai klaustukų, tad dekanatas nusprendė suorganizuoti susitikimą su studentais, kad galėtų padiskutuoti ir atsakyti į kilusius klausimus.MIF dekanas susirinkimą pradėjo gražiais žodžiais apie konkurenciją darbo rinkoje (IT sferos – su augančia Azijos darbo rinka), gerus norus ir būtinybę kelti specialistų kvalifikaciją, norą įvesti nuolatinį mokymąsi pagal užsienio universitetų patirtį. Deja, baigus įžanginį žodį, gražūs žodžiai baigėsi, nes praktiškai ties kiekvienu studentų klausimu dekanato darbuotojai arba išvis neatsakydavo į klausimą arba turėdavo išsisukinėti. Į klausimą kodėl taip staiga įvesta kardinali naujovė, kodėl nebuvo skirta laiko dėstytojams pasiruošti naujai tvarkai buvo atsakyta “o ko laukti?”. Apie tai kaip reikės studentams atlaikyti 7-8 egzaminus per 12 dienų, kai anksčiau juos laikydavo visą mėnesį, atsakymas buvo “tikimės geriausio”. Į klausimą kodėl be prielaidų daugiau nėra situacijos analizės ir kur ateities planai įvairiais eksperimento baigties atvejais atsakymas buvo tas pats – “tikėkimės geriausio”. Tuo metu būtų buvę net juokinga, jeigu nebūtų buvę graudu. Dekanatas kūnu stojo už savo priimtą nutarimą, tikėdami, jog jų sprendimas priimtinas toms pusėms, kurių nuomonės buvo atsiklausta tik post factum.O kas tuo metu dėjosi fakultete? Dalis studentų palaikė šią idėją, nes, atrodo, norai geri – pakelti mokymosi lygį, padidinti universiteto išeigą. Tačiau dėstytojai nesuspėjo pritaikyti sandų ir savo mokymo sistemos prie naujos situacijos ir pasipylė įvairios absurdiškos situacijos su pratybom, kaupiamaisiais balais ir panašiai. Dalis dėstytojų atrodė pasimetę ne mažiau negu studentai, dalis jų dar pirmą paskaitą atsisakė komentuoti dalyko vertinimo sistemą, nors privalo tai padaryti. Skausminga išraiška veide telikdavo paklausus kaip reikės išeiti pilną kursą medžiagos gavus dviem savaitėm mažiau mokslų ir su tokia begale nedarbo pirmadienių-antradienių. Kaip dekanatas būtų radęs resursų kur sutalpinti tiek studentų egzaminams per dvi savaites, jeigu per mėnesį nėra taip paprasta sutilpti? Žodžiu mažas chaosas po akademinės bendruomenės stogu.Ir štai penktadienį driokstelėjo naujiena, kad tarpinės sesijos nebus, nes šis nutarimas prieštarauja studijų nuostatoms.Šiuo atveju telieka ir džiaugtis, ir liūdėti. Džiaugtis dėl to, kad kažkas judinama studijų kokybės atžvilgiu. Deja, “liūdesio” sąrašas ilgesnis: net pikta kokiu būdu priiminėjami svarbūs sprendimai. Pirma priimamas sprendimas, o tik tada klausiama studentų nuomonės, vykdomas balsavimas, vykdoma dėstomų dalykų sandų adaptacija, informuojami dėstytojai, vykdoma diskusija ir t.t. Jokios situacijos analizės, vien spėjimai, kad “bus geriausia”.Gerai situaciją atspindi kursioko Sepos pastaba susitikime su dekanatu (iš atminties):

Mokomės matematikos-informatikos fakultete, kur mus moko numatyti, analizuoti situaciją, nuspėti galimas baigtis ir planuoti. Kodėl jūs nenaudojate šių priemonių, o tik “tikitės geriausio”?

Atrodo, kad norėta procesą keisti labai atmestinu būdu, lyg studentai būtų minkšta tešla, iš kurios išeis tas, kas panorėsi – tiesiog tepc, lepc ir baigta.