Tag Archives: progressive

Baltic Prog Fest 2009 – laukiamiausias progresyvus vasaros savaitgalis

Media_httpwwwhellmusi_chtag

Geros atostogos tinkamai „atlupa“ nuo darbinių rūpesčių, tačiau toli gražu neišdildo gerų akimirkų iš atminties, ypač kai tos akimirkos Lietuvoje vis dar tokios retos. Laikas aptarti trečiąjį Prog Fest’ą!Dar praėjusį savaitgalį „Velnio Akmens“ dalyvius intensyviai kepinusi saulutė šįkart nusprendė papokštauti ir pradžioje nusprendė slėptis už vos kelis lašus išspaudusių lietaus debesų. Bet to, ko gero, pakako daugeliui neatvykti, tad penktą pasirodę prie įėjimo pro medžius vis dar matėme tik skystą skystą progresyvo mėgėjų sankaupą… THE SKYS pirmieji lipo ant scenos sveikinti publikos. Kuklūs, bet nuoširdūs tiek bendravimo, tiek muzikine prasme – neprasta vakaro pradžia.[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=Uj3shOveGpU&w=425&h=344] Manęs BLANK MANUSKRIPT tikrai nenuvylė – pradžioje grasinę būti kiek nuobodoki, vėliau atsibudo ir davė garo. Tiesa, matyt kolega ne visai atkakliai ieškojo šios grupės įrašo vietiniame kioskelyje ;-), nes būtent jį savo rankose teko pavartyti bent keletą kartų. Tiesa, jau ieškant kitos grupės, SOUL SECRET, kompakto. Jei prieš tai buvusi kompanija užpildė erdvę įdomiomis variacijomis, tai ši ant viršaus užmontavo man patinkantį kiekį „sunkumo“ ir taip užlipo ant pirmą vakarą stogą nurovusios grupės pjedestalo.

Media_httpwwwhellmusi_cwyed

Claivui arba tikrai patinka Lietuva ir čia groti, arba jis tikrai turi tiek daug projektų, kad nori nuoširdžiai juos visus parodyti – taip mąsčiau SHADOWLAND ruošiantis rodyti, deja, „tik“ akustinę programą. Bet greičiausiai tai yra ir viena ir kita. Nuoširdumu spinduliuojantis SHADOWLAND pasirodymas nevertė nervingai trūkčioti kaklo, bet nuramino dūšią po sunkios darbo ir pirmosios festivalio dienos…Antrą raundą pradėjau smagiu susitikimu ir pasisėdėjimu su keliais „Hell Music“ forumiečiais, neišmainiusiais gerų pažinčių į Kernavės piliakalnius ;-) Pirmoji antrosios dienos 7 grupių maratono dalyvė – DARKBLUEWORLD iš Kanados. Labai keista kompanija – nors muzika atrodė ne mano skonio, tačiau vokalistės charizma, vokalo tembras ir bendras sąskambis tiesiog prikaustė. Tikrai unikalu. Po taip mane paveikusio kanadiečių pasirodymo THE WORM OUROBOROS atrodė įprasti ir negyvi – tačiau mačiau, kad kai kam baltarusiai paliko gerą įspūdį.  VERTICAL iki tol buvo visiškai negirdėti. O veltui, nes jie tikrai verti dėmesio. Mąsčiau, kas čia per kompanija įtaisyta antros dienos programoje per patį vidurį – juk mūsų šalyje tokio formato muzikos apraiškas kone ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. „Nieko“ nesitikėjimas davė paprastą efektą – likau sužavėtas ir paliktas stovėti pievoje su išsižiojusia burna. Štai taip, ponai latviai (apie kuriuos netrukus), reikia groti! Tam tikri kompoziciniai nesklandumai buvo atpirkti kūrybine drąsa ir sarkazmu – tik nepersisotinkit. Po (sakykime) naujokų VERTICAL sudėtingų ir drąsių kompozicijų lavinos, HOLY LAMB iš Latvijos, grojantys nuo 1991-ųjų, atrodė kaip vestuvių muzikantai. Kaip rock’n’rollas gal ir priimtinas, tačiau jaunuomenės kartelė pakelta buvo labai aukštai… 

Media_httpwwwhellmusi_yimew

Amerikiečiai HOLDING PATTERN. Tūlas metalistas, besiklausantis jų pasirodymo, matyt prisimintų tą anekdotą, kaip įvairūs „stiliai“ gelbėjo princesę, būtent tą 26 minučių solo dalį :-) Tačiau kaip tik ir susirinkome išvysti kažko panašaus, tad tai negalėjo nežavėti. Tikras, tradicinis, amerikietiškas progresyvus instrumentinis rokmetalis. Bent kartą gyvenime privalu išgirsti ir gyvai.  Po šios hipnozės scenoje ir vėl italai – ALEX CARPANI BAND. Deja šiems ilgai neteko groti įprastais instrumentais – scenoje dingo elektra. Visiškai nepasimetęs Alex ir kompanija tęsė improvizaciją vien tik būgnais, kuriuos po truputį ir apardė, bendravo su publika, dainavo gerai žinomas dainas. Atrodė, kad nuo to publikos prie scenos susirinko dar daugiau :-) Kas padėjo muzikantams, o kas pritarė ir kūrė nuotaiką fleita. Netrukus prie tokio „unplugged“ šėlsmo puikiai prisidėjo ir „Fire Freaks“ – geresnio šou ir nuotaikos derinio nė su deglu nerasi. Įspūdinga![youtube=http://www.youtube.com/watch?v=PuSrSP5xAHs&w=425&h=344]Visgi elektros tiekimas už maždaug valandos per kelis bandymus buvo atstatytas ir ALEX CARPANI BAND dar sugrojo kelis gan neišsiskiriančius gabalus ir užleido sceną paskutiniams Prog Festo dalyviams – KRAMER.

Media_httpwwwhellmusi_apjun

KRAMER daug kam buvo laukiamiausia vakaro grupė. Deja, taip jau susiklostė aplinkybės, kad jie groti pradėjo apie 3 valandą nakties ir pradėjo turbūt ramiausiais bei svajingiausiais savo kūriniais… Šiek tiek pasigėrėjau itin įsijautusiais muzikantais, bet greit nėriau ilsėtis garsistui pamanius, kad triskart garsesnis vokalas už likusius instrumentus kartu sudėjus yra kaip tik tai, kas gali pažadinti snūduriuojančią publiką.Tradiciškai itin greitai prabėgęs trečiasis „Baltic Prog Fest“ paliko ir gerų įspūdžių, ir nurodė netikėtų atradimų. Įvairi smulkmė smarkiai negadino nuotaikos, išskyrus vieną vis kirbančią mintį – kada čia sulauksime tokio publikos masiškumo, koks priklausytų įdomiam ir nišiniam renginiui? Iki kitų metų!  Daugiau nuotraukų, visi videoPilnas reportažas paskelbtas www.hell-music.lt/straipsniai/reportazai/297/

OBITUARY ir Baltic Prog Fest 2008 – kai savaitgalis tampa ypatingu

Kai per sunkiuosius portalus praskriejo žinia, kad vos per kelis kilometrus nuo namų ūžtels legendiniai OBITUARY, nesitvėriau savam kailyje – tą pačią dieną žinojau, kad būsiu ten. Tuo pačiu nuo praėjusių metų Baltic Prog Festo tyliai ruošiau mantą itin retai Lietuvoje gyvo progresyvo dozei. O ėmė ir nutiko taip, kad abu renginiai supuolė į tą pačią dieną. Ką daryti? Atsakymas aiškus – spėti visur!Taigi planas-chuliganas paprastas – pradėti ankstyvą savaitgalį Arvydo sodyboje, atlėkti paūžti į „Forum Palace“ ir vėl grįžti į ne tokios griežtos muzikos stovyklą.1 dalis, kurios nebuvoBaltic Prog Fest startas buvo numatytas 17:30, tad iš sostinės Kernavės link pajudėjom valanda anksčiau, kad tikrai spėtume nors viena ausimi paklausyti vienintelių festivalio lietuvių ŠV. SODO. Deja, idėja, kad greičiau bus greitkeliu, pasirodė visiškai netikusi, kai Vievis-Kernavė atkarpoje teko prastovėti kone pusvalandį dėl kelio darbų ir kamščių. Pagriebę dar vieną progresyvistą pakeliui, atriedėjome kone su lietuvių pasirodymo pabaiga. Palapinės statymo darbai ir kitos smulkmenos, tad gyvai pažiūrėti spėjau tik APPLESEED iš Lenkijos. Ausį glostė kone niekada gyvai negirdėti progresyvūs garsai, tačiau, reikia pripažinti, nieko stulbinančio neišgirdau. Laikas į OBITUARY!2 dalis – OBITUARYGrįžti į sostinę sekėsi geriau, negu išvažiuoti, tad prie “Forum palace” atvykau dar prieš aštuonias. Aplink, kaip priklauso, buriavosi vasariškai apsirėdę brūtalystai, kuriuos įtariai nužiūrinėjo zujančio pro šalį transporto keleiviai. Viduje – ramybė prieš audrą, tad naudojuosi proga apžiūrėti, ką siūlo žadėtas prieš koncertą metalinės atributikos turgelis. OBITUARY atributikos pasiūla tikrai buvo puikiai pasirūpinta, dėl ko dažnas koncerto dalyvis „žaliavo“ marškinėliais užrašu „Slowly We Rot“.

Media_httpwwwhellmusi_abjga

Belaukiant pradžios „VIP“ vietose tiesiai už garsistų atrodė, kad publika renkasi vangiai. Renginys vėlavo vos 10 minučių, tad laukimas neprailgo, o muzikinę tylą bandė užpildyti aktyvūs pirmosios eilės dalyviai, plėšdami tautines dainas apie raibus ir meškas.Ir štai, scenoje 20 metų Floridos death metalo sceną garsinantys vyrukai. Nė nereikia apšilimo – tvoja iš esmės, o John Tardy įsijungia į ansamblį, demonstruodamas ilgas garbanas ir nuo „Slowly We Rot“ laikų nenusilpusį unikalų growlingą. Atliekant antrą dainą, priekinėse eilėse darosi karšta ir rūpestis dėl pernelyg tuščios salės nuplaukė kartu su „Cause of Death“. OBITUARY grojo įsijautę, garsas buvo nuostabus, publika nepasyvi – tą reikia išgyventi. Gyvai atlikti kąsniai iš kone visų OBITUARY gyvavimo periodų – nuo debiutinio albumo iki naujausių darbų.Artėjant antros pasirodymo valandos pradžiai pasijuto, kad death metalo pionierių atliekamų kūrinių tempas nukrito, pasirinkti ramesni kūriniai, tad buvo puiki proga pasigrožėti kaip instrumentą moka valdyti vienas ar kitas OBITUARY narys. Ir štai, paskutinis kūrinėlis – vėl prie scenos žmonių košė!Po nedidelės pertraukėlės prieš antrą pasirodymo dalį publiką dar pakaitino Donald Tardy, prie kurio vėliau prisijungė ir naujasis OBITUARY narys Ralph Santolla. Tiesa, mano akimi ne visai vykusiai – progresyvo mėgėjo, Ralfai, nenustebinsi šredo atlikėjų nuvalkiota tema! Apskritai, kiek stebėjau Santollos pasirodymą, susidarė įspūdis, lyg atostogaut būtų atvažiavęs ir savo ne visai į temą solo papjaustyt. Na, bet palikim mano asmenines meiles nuošalyje, juk dar visų laukė koncerto kulminacija.[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=4WcN4ID_VQA&w=425&h=344]Be abejo, OBITUARY grįžo dar pamaloninti lietuviškos publikos. Prieš tai šiek tiek prilėtinę, amerikonai sutvojo dar kelis greitus kūrinius. Be abejo, koncertas privalėjo baigtis kultiniu „Slowly We Rot“ m/Puikus koncertas su idealiu garsu, aštrių alkūnių priekine publika, griežta apsauga, puikios formos grupe ir gera atmosfera. Pakartot!3 dalis – Saulė, regis ir italaiŠluostausi prakaitą, rišuosi plaukus ir nieko nelaukdamas minu link Kernavės, nes tikėjausi dar spėti į pirmosios progresyvo festivalio dienos pabaigą. Tada dar nežinojau, kad THE RED MASQUE desantas iš JAV neatvyko, tad tikėjausi nugirsti bent jau PENDRAGON (Nick Barrett su Clive Nolan), kurių pasirodymas buvo numatytas nuo vidurnakčio. Deja, kol įvykdžiau pasižadėjimą aprūpinti ir apsirūpinti gėrimais, pagriebti iš namų keturkojį bei įveikti tuos 35 km, pirmoji diena baigėsi be manęs. Sako, kad buvo gerai…

Media_httpwwwhellmusi_xhebg

Antrą dieną mus kelia iš stovyklos sklindantys kažkieno garsiai leidžiami regio garsai… Bet apie tai tarsiu keletą žodžių vėliau. O diena žadėjo būti be debesėlio ir programa, iškabinta ant medžių, žadėjo įdomių 7 grupių klausymosi maratoną. Laikas gamtoje su draugais bėga greitai – futbolas, bitės kojų pirštuose ir drąsiausių maudynės Neryje, kurių atsisakiau, prisiminęs koks turėtų būti vandens „radiacinis fonas“ vos 35 km nuo Vilniaus…Pirmieji ankstyvą šeštadienio rytą – apie 14:00 – pradėjo baisiai renginio vedėjų išgirti INFRONT iš Rusijos. Į aikštelę prie scenos vangiai rinkosi regio iškankinta publika, kurios palaikymo taip trūko INFRONT frontmenui. Bet niekas, ko gero, nepuolė draskytis pagal jų muziką ne be priežasties – paklausyti malonu, tačiau nieko ypatingo ar kabinančio.OLIVE MESS iš Latvijos soundčeko metu maniau, kad vokalistas taip įdomiai „bando“ įrangą, bet paaiškėjo, kad repetavo kūrinį. Įpusėjus latvių pasirodymui nusprendėme, kad keptos dešrelės daug labiau mus pamalonins ir turbūt neapsirikome. Iš tikrųjų, mintis įdomi ir originali, tačiau iki norimo rezultato labai trūksta išpildymo. Jautėsi, kad grojamas progresyvas, tačiau šioje muzikoje ir žavi tai, kad sudėtingi dalykai atliekami tiksliai – to labiausiai, ko gero, ir pritrūko OLIVE MESS. Parepetuos, o tada mes juos išgirsime.Baltarusiai ZOMBIE ZOO visai įsiminė savo muzika ir fanų opozicijos vėliava. Girdėjosi ir jautėsi, kad grupei čia groti šventė, tad vertinimai palankūs. Didelio originalumo nerasta, bet dvasia duoda gerą prieskonį. Kalbant apie prieskonius, KNYAZ MYSHKIN galima pavadinti neblogu, bet užsitęsusiu fleitos ir akustinės gitaros festivalio atmosferos prieskoniu, bet ne tikra sudedamąja dalimi. Kadangi scenoje praktiškai nieko nevyko, neliko nieko kito negu slėptis po negailestinga saule po kokiu pavėsiu ir snūduriuojant sekti šių ZOMBIE ZOO bendrataučių muzikinį sąmonės srautą.

Media_httpwwwhellmusi_iszfv

O štai ir dar prieš festivalį mano dėmesio sulaukę lenkai INDUKTI. Iš kelių girdėtų kūrinių tikėjausi tikros progresyvaus metalo audros… ir ją gavau. Tai kolektyvas, vertas dėmesio. Pirmą kartą girdėjau taip puikiai į grupę įsiliejusį smuiką. Grupė ant scenos atrodė kaip tikri profesionalai ir trupino vieną sudėtingą kompoziciją po kitos, o dėl sunkesnių akordų sulaukė kone pirmųjų plevėsuojančių garbanų šią dieną. Girdėjau kalbant, kad kažkam pritrūko vokalo… jo ir nereikėjo! Kalbėjo muzika. Gyvai INDUKTI Baltic Prog Fest’e atrodė puikiai, tad nieko nelaukdamas prigriebiau jų albumą „S.U.S.A.R“ iš vietinio atributikos turgelio, kuriame matėsi daugelio festivalio grupių įrašų.Po tokio lenkų pasirodymo FINAL CONFLICT atrodė kiek per švelnūs – smagūs klausyti, bet didelio dėmesio nepatraukė. Patirtis scenoje daro savo – girdėjau ne vieną susižavėjusį šiuo kolektyvu. Laikas su svečiais iš Didžiosios Britanijos neprailgo ir scenoje pradėjo zuiti paskutinė grupė – italai DELIRIUM.

Media_httpwwwhellmusi_ltqgm

Prisipažinsiu, kad girdėjau DELIRIUM albumą prieš koncertą ir man jis nepasirodė kažkuo ypatingas. Tokį įspūdį pataisė patys DELIRIUM. Pradžioje nekaip sekėsi su garsu ir jau atrodė, kad viso festivalio metu buvęs tikrai gana kokybiškas garsas nuplauks per paskutinę grupę. Bet italai pasispardę privertė viską teisingai suderinti ir žiūrovai galėjo mėgautis Italijos progresyvios scenos įkvepėjos melodijomis. Neįprasto charakterio fleitininkas bendravo su publika itin atvirai, šiek tiek papasakojo apie kūrinius, laidė komentarus apie Lietuvą ir Italiją :-) O muzika buvo gera. Nors kiek priminė Italijos estradą, bet mačiau, kad patiko ne man vienam, o tokie fleitos solo, kokius demonstravo DELIRIUM narys, negali nepatikti tikram progresyvo mėgėjui. Dainavo turbūt visi nariai, įskaitant ir būgnininką. Dainavo ir publika, ypač paskutinį garsųjį „Jesahel“. Smagu, ne kitaip! Festivalis skelbiamas užbaigtu…

Media_httpwwwhellmusi_egzpi

Na ir pabaigoje norėčiau paminėti keletą blogų ir gerų dalykų. Visų pirma, prieš girdamas festivalį, norėčiau padalinti porą riebių, didelių ir taukuotų vidurinių pirštų žmonėms, kurie pavogė mūsų pledą ir, kiek teko nugirsti, kelis lauko stalus. Kam išvis čia tokiems … rodytis? Taip pat bent pora vienetų vidurinių pirštų siunčiu Arvydo sodybos palapinės chebrai, kuri visą naktį labai garsiai leido su festivaliu visiškai nesusijusį regį ir neleido žmoniškai pailsėti pirmą naktį. Suprantu, kad afterparty reikalingas, bet tokiu garsu idiotišką muziką pliekti iki 5 ir nuo 6 val. ryto pratęsti? „Didžėjai“ taip pat reiškėsi ir dieną ir labai trukdė girdėti kas vyksta pagrindinėje scenoje. Savo labui, antrą naktį buvo iš jų pusės ramu.O dabar geri dalykai: vieta, garsas, grupės, žmonės, kaina, fakyrų pasirodymas, pigūs CD festivalio pabaigoje, draugiški apsauginiai, tvarkingi tualetai, oras, organizavimas ir, be abejo, progresyvas.Labai tikiuosi, kad festivalio organizatoriai šiemet nenuėjo į didelį minusą ir kitais metais vėl galėsime leistis į gamtą į Baltic Prog Fest.PabaigaTaigi dvigubas kultūrinis savaitgalis prabėgo labai greitai ir labai sėkmingai, palikdamas labai daug nedylančių įspūdžių. Kaip dabar jau patirtis rodo, įmanoma spėti visur, reikia tik noro!Originalas publikuotas www.hell-music.lt