Tag Archives: panelė prym

Angelų ir demonų mūšio laukas

Per savo atostogas padėdamas tėvams sode perskaičiau nedidukę Paulo Coelho knygutę “Demonas ir panelė Prym”. Knyga apie gėrį ir blogį, apie pasirinkimo ir tikėjimo gėriu kovą. Kelios įstrigusios mintys:

Visada daug lengviau tikėti savo gerumu negu drąsiai stoti prieš kitą ir kovoti už savo teises. Visada lengviau nukęsti įžeidimą negu drąsiai pulti į kovą su stipresniu priešu; visada galime sakyti, kad mestas į mus akmuo nepataikė, ir tik naktį – kai liekame vieni, mūsų žmonai, vyrui ar klasės draugui užmigus, – tik naktį galime tylomis apverkti savo bailumą.

Taigi daugelis žmonių peikia medžiotojus, bet Viskušas juos priima išskėstomis rankomis, nes iš jų gyvena, taigi kai kam nepatinka žiūrėti į bulių arenoje, bet eina į mėsinę nusipirkti mėsos, tikėdamas, kad tas gyvulys buvo “garbingai” paskerstas skerdykloje…

Ahabas tikrai pažinojo žmogaus prigimtį: visi elgiasi, kaip reikalauja visuomenė, ne todėl, kad nori laikytis įstatymų, o dėl to, kad bijo bausmės. Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojasi kartuves.

<..> Sabinas ir Ahabas turėjo tuos pačius instiktus – gėris ir blogis grūmėsi dėl jų, kaip grumiasi dėl visų sielų šioje Žemėje. Kai Ahabas suprato, kad Sabinas jam lygus, drauge suprato, kad ir jis lygus Sabinui. Visa buvo savitvardos klausimas.Ir pasirinkimo.

Šį gražų, net kvapą griaužiantį vakarą nuostabiame paplūdimyjė visi jautė baimę. Baimę likti vienišam, baimę panirti į tamsą, kuri pripildo vaizduotę demonų, baimę pasielgti ne taip, kaip reikalauja gero elgesio taisyklės, baimę, kad būsi teisiamas Dievo, baimę, kad apkalbės žmonės, <..> baimė pasenti, numirti, patraukti kitų dėmesį savo klaidomis ir nepatraukti privalumais.Baimė, baimė, baimė. Gyvenimas buvo baimės režimas, giljotinos šešėlis.