Tag Archives: naujagimis

Kauno “Krikščioniškieji gimdymo namai”

Tęsiu gimdymo namų apžvalgą :-) Primenu, kad pirmas blynas buvo su “Vilniaus gimdymo namais”, po kurio į šią įstaigą nebekyla noras kojos kelti, švelniai tariant.

Tad šį kartą mes pasirinkome KKGN. Gyvename Vilniuje, bet atstumas mūsų neišgąsdino, čia juk ne kakutį padaryti. O be to, jeigu reikalai būtų susisukę ne visai reikiama linkme, kitos įstaigos yra kone pašonėje.

5-ą valandą ryto mus pasitiko maloniai. Ir prižiūrėjo mus maloniai. Pamainos keitėsi, prižiūrintys specialistai ateidavo atsisveikinti (!!!) ir palinkėti sėkmės, o mes dėl nieko nesukom galvos ir laukėm bei sulaukėm savo antrojo vaiko.

Apskritai, per visą KKGN prabūtą laikotarpį, neteko matyti nė vieno susiraukusio, surūgusio ar nors menkiausia kruopelyte nepatenkinto veido. Prieš įeidami į palatą, visada pasibeldžia (kitaip, nei VGN). Niekada nenutraukia žindymo. Gimdykloje ir palatoje – kondicionieriai. Valgomas ir sotus maistas. Svečių zona, šaldytuvas, geras wifi. Žodžiu, tarsi atostogose.

Niekaip nepaliko įspūdis, kaip čia visi iki vieno suinteresuoti tuo, kad mama žindytų savo vaiką. Niekada dėl apžiūros nenutraukia žindymo. Kai prireikė pagalbos, be niurzgimų beveik vidury nakties atėjo pagelbėti ir apžiūrėti. Kitaip nei VGN atveju, per visas tris paras (beveik para prieš, ir dvi po gimdymo) net neteko girdėti to žodžio – mišinukas. Atrodė, kad tokio dalyko šiame pasaulyje net nėra.

Gydytojai ir akušeriai net neklausdami aiškindavo ką darys, ką reikia daryti ir kokie galimi pasirinkimai. Apie kažkokius medikamentus paaiškina ir atvirai leidžia pasirinkti. Veltui negąsdina apie galimus blogus variantus (kurie mūsų atveju ir neįvyko).

Žodžiu, grįžom su nauja gyvybe ant rankų tarsi po atostogų, su geriausia nuotaika ir įkvėpimu, kad net Lietuvoje, valstybinėje įstaigoje, gali būti pagarba, profesionalumas ir gera nuotaika.

Atsisveikinant visi kaip susitarę linkėjo sugrįžti po poros metų. Dar pažiūrėsim ;-)

Kaip sakoma, highly recommended! KKGN – tikrų tikriausia naujagimiams palanki ligoninė.

P.S.: vizito metu niekam neteko duoti jokio kyšio jokiais pavidalais, niekas neprašė ir niekas net užuominos nedavė. Čia tiems, kas dabar perskaitę galvojate, “ai, tai gerai patepė”. Mūsų pasaulyje viskas tiesiog gali būti ir yra kitaip.

Vilniaus gimdymo namai – draugiška naujagimiui? LOL

Grammar_nazi

Šios ligoninės iš tikrųjų reikėtų vengti. T.y. reikėtų vengti, jeigu jūsų požiūris bent iš dalies sutampa su manuoju. Labai įdomu, kad kažkokios kitos institucijos Vilniaus gimdymo namai (VGN) pripažinta naujagimiui palankia ligonine. Įdomu, nes to palankumo aš nė neįžiūrėjau. Taigi ko čia tas naujai iškeptas tėtukas burba? 

  • Vaikas pirmą naktį atskirtas nuo tėvų! Kažkoks absurdas. Su savo Ugne pirmą kartą pasimatėm ~19 val, tada buvo apžiūrėta ir tik per klaidą (!!!) buvo atnešta mums į intensyvios priežiūros palatą. Ir netgi kitą vakarą, po laimingos pirmosios ir sėkmingos dienos kartu, atėjo žiūrėt “ar nereikėtų išnešt”. Man akivaizdžiai nustebus tik burbtelėjo, kad “taip darom dėl jūsų”. Naujagimiui palankios ligoninės nuostatai sako, kad mama ir vaikas privalo būti kartu 24 valandas per parą išskyrus atvejus, kai mamai arba vaikui gresia pavojus gyvybei. O mūsų Ugnė ir mamytė buvo sveikos.
  • Nuo pat pirmosios dienos ligoninės sesutes ir gydytojus, vizitų metų nesakančių “jei… tai reikės primaitinti mišinėliu” arba “nekankinkit vaiko, primaitinkit mišinėliu” galėčiau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pirma, tai tikrai nepalanku naujagimiui, antra, pasitikėjimo jaunoms šeimoms neprideda. Nors net aš žinau, jog naujagimiui pakanka mamytės priešpienio kol atsiranda pienas. Čia kaip koks psichologinis smurtas prieš jaunus tėvus ir naują gyvybę. 
  • Problemos ir klausimai dažniausiai “gesinami”, o ne sprendžiami iš esmės su paaiškinimais kaip ir kodėl. Vos vienas kitas žmogus per 5 praleistas ligoninėje paras, stengėsi išaiškinti kilusius klausimus gana nuodugniai. Visi kiti tik užbėgdavo užgesinti gaisro. Pavyzdžiui, per 5 dienas mums nesugebėjo normaliai ir išsamiai atsakyti į kelis tikrai dažnus ir įprastus klausimus, kuriuos namie išsiaiškinom vienu telefono skambučiu kitai patyrusiai mamytei ir pavartę specialią literatūrą, prieinamą knygynuose.
  • Naujagimio svoris – kažkokia jų įsivaizduojama panacėja nuo visų problemų. Mūsų tiek ilgai neišleido, nes pagal juos “nepakankamai augo svoris”, nors vaikas ir mama visiškai sveiki. Buvo prieita kone iki tokios ribos, kad jei būtų dar dieną neišleidę namo, būtume tiesiog išėję. Nes po 5 parų be privatumo, normalaus maisto ir ramybės tiesiog važiuoja stogas.

Ir apskritai, visą laiką kol buvome VGN, neapleido įspūdis, kad daugumos personalo požiūris į naujagimį yra lyg jis būtų kažkoks trukdis ir našta mamai, šeimai ir jiems patiems. Turbūt jų profesinė svajonė – visi vaikučiai primaitinti mišinukais ir miega naujagimių skyriuj. Linkiu, kad tai niekada neišsipildytų. 

P.S.: vizito metu kartais galima buvo pasijausti kaip Lenkijoje. Daug lenkakalbio personalo. Matyt dėl to ir problemos su užrašų gramatika (žr. iliustraciją)