Tag Archives: mokslas

Programų sistemos. 4 semestras

Tik dabar prasidėjo tikroji vasara – visi taškai uždėti ant “i” sesijos ir mokslų vertinimo klausimais. Užbaigus pusę studijų programos knieti pasidalinti gan prieštaringais vertinimais apie ketvirtąjį pusmetį.6 dalykai + laisvai pasirenkamas yra nemažai, ypač kalbant apie sesiją. Visų pirma noriu pasidžiaugt, kad nepavyko įvesti tarpinės sesijos, nes dalis dėstytojų ir be jos vos vos sugebėjo išdėstyti savo planuotą minimumą. Kokie būtų buvę fejerverkai dar su 2 savaitėm iškritusių studijų, turbūt gali atsakyt tik Feliksas.Pradėkime nuo gerų dalykų. Kaip turi atrodyti normalus IT dalyko kursas daug kam vertėtų pažiūrėti į mūsų šių metų “Interneto technologijas“. Paskaitos pateikiamos skaidrėse, beveik visi dėstomi niuansai atsispindi praktinėse užduotyse, svarbiausia atsiskaityti praktines užduotis, o atsiskaitant jaučiasi, kad dėstytojui svarbu, kad suprastum teisingai. Pakankamai daug informacijos, nemažai formalizmų, tad egzamine galima naudotis visa spausdinta literatūra. Tai yra sprendimas, kurio reikėtų pasimokyti daug kam. Prisipažinsiu, kad dabar neprisimenu daugelio dalykų iš ankstesnų egzaminų medžiagos, bet kur greitai ir sėkmingai ieškoti interneto technologijų reikalingos literatūros tikrai įsiminta. Ir, galų gale, jeigu nesuvokei esmės, tai per egzamina jokia literatūra nebūtų padėjusi. Jokio priverstinio grūdimo į paskaitas, svarbiausia praktika ir suvokimas, o ne iškalimas – štai toks turi būti universiteto kursas!Deja daugiau taip visapusiškai pasidžiaugti kitais dalykais negaliu. Matematinė logika buvo įdomu, bet privestos iškalti įvairiausių logikų taisyklės išgaruos iš galvos taip pat greitai kaip bala karštą vasaros dieną. Psichologijos įvado dėstytojas iš pradžių atrodė geranoriškai nusiteikęs, tačiau finišas buvo toks, kad pasirodo svarbiausia tiksliai išmokti jo apibrėžimus. Tikimybių teorija ir matematinė statistika buvo užgraužus iki nukritimo, nes teorija… ir tokia, sakykime, įkyri, nors dėstytojas tikrai stengėsi ir buvo geranoriškas.Apskritai, mūsų studijų kryptyje, daugelyje teorinių dalykų sėkmingai galima būtų pritaikyti praktines papildomas (ar tiesiog privalomas) užduotis. Taip mokytis būtų įdomiau ir galima būtų pačiupinėti daugelį įvairių programinės įrangos kūrimo ir modeliavimo aspektų. Kaip, pavyzdžiui, matematinės analizės dėstytojas buvo suteikęs galimybė gauti papildomų balų į egzaminą už programą, sprendžiančią tam tikras tikrai ne paprastas lygtis. Tai kas trukdo panašius uždavinius pakinkyti tikimybių teorijai, matematinei logikai ar kitiems anksčiau pasitaikiusiems teoriniams matematiniams dalykams?Apskritai atskiro rašinio verti keli ketvirtojo semestro dalykai. Pirmasis būtų “Operacinės sistemos“. Kai pas gerb. Docentą Dr. Antaną Mitašiuną pirmą semestrą teko įvaldyti kompiuterių architektūrą, maniau, kad stilius “dėstymas per paskaitas, praktika ir egzaminas – skirtingi dalykai” galbūt tik atsitiktinumas. Dabar akivaizdu, kad ne. Bendro kurso konteksto, vaizdo nesudarymas, nenuoseklus dėstymas veda prie to, kad tai ko gero dažniausiai kartojamas kursas šį semestrą. Juk tai gali būti toks įdomus ir praktiškai pritaikomas dalykas, tačiau jo suvokiamumą puikiai atspindi tai, kad pats dėstytojas jau n-nioliktąjį kartą dėstydamas savo paties sudarytą kursą viską skaito iš lapų. Padiktuoti 40-50 (o egzamine jų tik 2) būsimo egzamino klausimai iš visų temų pasirodė tėra apgaulė ar nesusikalbėjimas, nes nė vieno tokio nebuvo. Praktikos darbų apimtis milžiniška (galutinis darbas – multiprograminė interaktyvi/paketinė OS su variacijomis), tad ir 5 balai atrodo labai mažai.Kitas kuo toliau tuo labiau “nuostabos” sukeliantis dalykas buvo programų sistemų inžinerija II. Vėlgi, už šio dalyko vairo – Profesorius Dr. (HP) Albertas Čaplinskas. Negi kuo aukštesnis mokslo darbuotojo laipsnis, tuo prastesnis darbų organizavimas? Nepaistant to, kad kurso apimtis milžiniška, dėstytojas per kursą sugebėjo išdėstyti tik pusę, o reikalavo per egzaminą visko. Ir detaliai. Praktikos darbai atrodo lyg ir apibrėžti, bet geriau įsiskaičius nelabai aišku ką išvis rašyti, nes ir pavyzdinių darbų, iš ko mokytis, nepateikta. Kaip ir kodėl vertinamas darbo pristatymas sužinojau tik po pristatymo. Kursas pats savo turiniu labai vertingas ir “must-have”, bet… skaidrių skaitymas 1:1,1 (0,1 už prisiminimus, kaip dėstytojas buvo kuriam nors užsienio universitete) pritraukdavo vos 6-7 studentus sėdėti paskaitose iš 100. Visą egzamino medžiagą per dieną eina perskaityti tik kartą, o kai kuriems ir tai nepasiekiama sparta. Rezultatas – taip programų sistemų inžinieriams reikalingas kursas tapo dalyku, kurį norisi kuo greičiau užmiršti.Taigi susumuojant šiemet labiausiai pasigedau dėstytojų nuoseklumo, bendro konteksto pateikimo, studentų sudominimo, darbų organizavimo įgūdžių. Negaliu šaukti, niekas to nepadarė. Kaip visada – buvo ir gerų, ir taisytinų dalykų.Sėkmės sau ir kitiems kituose programų sistemų inžinerijos semestruose.O apie šios studijų krypties programos tikslingumą ir apskritai apie aukštojo mokslo paskutiniu metu išplaukusias “naujoves” – kitos temos…

Ar tikrai žmonija sukėlė pasaulio pabaigą?

Kalbant apie klimato atšilimą, galima pataikyti į kelias stovyklas – pritariančių, prieštaraujančių (ir į visada ir visur egzistuojančią grupę, kuriems vienodai). Teko skaityti ir matyti įvairių nuomonių ir išvadų, bet šis tekstas labiausiai kvepia nešališkumu ir blaivia logika.

Sunku būtų surasti žmogų, dar negirdėjusį baisių prognozių apie pasaulio klimato kaitą, “šiltnamio efektą”, globalinių katastrofų pavojų…Visur apie apie tai kalbama, nuolatos girdisi raginimo balsai mažinti žmogaus ūkinę veiklą ir nebeteršti gamtos, nes šitaip ir pasaulio galas gali greit ateiti. O ir scenarijų tam galui visokiausių – nuo pasaulinio tvano iki išsekimo nuo karščio. Kiek tame tiesos, kiek tik baisių spėjimų? Pasirodo netgi tokioje, atrodo jau visiems aiškioje situacijoje, yra dar daug paslėptų kabliukų…

http://www.technologijos.lt/archyvas/gamta/klimato_kaita/globalinis_tvanas/view(ačiū, Andriau, už pasidalintą nuorodą)