Tag Archives: literatūra

Literatūrinis auklėjimas mokykloje – fail…

Media_httpemptydotcom_fstej

Tik paskutiniu metu toptelėjo į galvą, kad savo tikrojo ir tiesioginio tikslo literatūrinis auklėjimas mokykloje visiškai nepasiekė. Kalbu visų pirma apie save, tačiau iš akies tai galioja ir kitiems 90% mano draugų.Tikrąjį literatūros pamokų tikslą laikau norą išugdyti pomėgį knygai. Padėti atrasti mėgstamus autorius, stilius ir žanrus, aprodyti įdomiausią klasikinę literatūrą, pajusti tikro rašytojo žodžio galią.Tačiau tik dabar, jau praėjus keliems metams po vidurinės baigimo, tik valios pastangomis pradedu spausti save, jog yra pilna vertingų knygų, kurias galėčiau ramiai perskaityti ir paturtinti savo vidinį pasaulį. Deja jaučiuosi taip, lyg manyje būtų įskiepyta knygos sąvoka kaip “sunkus darbas”, “namų darbai”, “privaloma perskaityti” – to šešėlio labai sunku atsikratyti. Galvoje apie tai galvojant kyla sąvoka “šleikštulys, alergija grožinei literatūrai”. Skamba baisiai? Man taip pat. Aš pats suvokiu tokio įskiepio beprasmybę, tačiau kažkokia sklendė užsukta ir kol kas sunkiai sekasi ją atlaisvinti.Ačiū už tai skrieja interpretacijoms, literatūros vadovėliams, lietuvių k. kurso programos rengėjams, ekspertams ir mokytojams, kurie įsitikinę, kad mokinys privalo interpretuoti taip, kaip jie tą kūrinį suprato. Kitos nuomonės nėra ir negali būti. Pats neteisingiausias klausimas kalbant apie kūrinį yra “ką autorius turėjo galvoje?”, į kurį nėra atsakymo, tačiau to buvome klausiami kiekvieną pamoką. Niekas niekada neklausė kokias emocijas sukėlė ir ką mano galvoje pagimdė toks išgyvenimas. Atsakymas “neįdomu, neaktualu” vertinamas tik neigiamai. Interpretacijoje egzistuoja tik viena teisinga nuomonė, o toks kūrinys ilgainiui tapo gerai vertinama štampofke. Štai ir rezultatas.Tiesiai šviesiai – jaučiuosi traumuotas literatūrine prasme.Bet gal pavyks išsigydyti.