Tag Archives: linux

ImageMagick OpenMP

Jeigu nors per nago juodymą aktuali ImageMagick sparta, būtinai nepatingėkite serveryje jį sukompiliuoti su –disable-openmp flag’u (./configure –disable-openmp). Paprasto paveiksliuko konvertavimo sparta šokteli grubiai nuo 30s prieš iki 2s po. Plačiau 

Tip’su pasidalino Julius per workshopą, bet tik dabar pavyko atkasti tiksliai :-)

Beje, Ruby/Rails workshopas šį šeštadienį Vilniaus Hub’e, ta proga kalbėsime apie esminius Ruby ir Rails dalykėlius, tad jeigu norėtumėt šiek tiek įmerkti kojas, susipažinti pradžiai, tai šis šeštadienis – puikiausias metas. Lauksim!

Persikraustymas: Windows –> Linux OpenSUSE 11.1 (& OS X)

Media_httpemptydotcom_dfbti

Prieš mėnesį persikrausčiau: Windows –> Linux.  Ką gi, kažkada ketinau išmesti lauk visą nelegalų softą ir pradėti nuo OS –  ir štai, pagal visus dėsnius –  realizavosi :]Pagrindiniai gana ilgo delsimo tai daryti argumentai buvo:

  • tai namų kompiuteris, kuriuo dažniausiai naudojasi žmona – jai reikia paprastai, įprastai ir aiškiai.  Linux įvaizdis – programerių OS, kur reikia “kažką” žinoti, mokėti naudotis;
  • kompiuteriu tvarkau  fotografijas – neteko girdėti apie tvarkingą Photoshop’ą linuxuose, o kur dar raw apdorojimo programos ir panašiai. Taip, yra Gimp, bet kelis kartus pabandęs supratau, kad kantrybė “jau nebe ta”, užtruks daug laiko – nebesimokysiu.

Kas liečia pirmąją priežastį – išsisprendė lengvai. Open SUSE 11.1 – graži, suprantama ir patogi. Vidmantas (ačiū) instaliavo, sutvarkė, ir iš esmės problemų dabar nekyla.  Šiaip esu naujovių mėgėjas, tad man net ir įdomiau kai kažkas nauja, azartas tik kyla. Tačiau žmonai teko pažadėti, kad viskas bus taip, kaip buvę. Ir taip, vizualiai viskas, kas kasdien naudojama – direktorijos bei  Firefox su tuo pačiu pluginų rinkiniu – stojo į savo vietą. Pirmas įspūdis – jei OpenSUSE dar savyje turėtų visus reikalingus “draiverius”, kad gerai veiktų CD, DVD, bei turėtų pačių patogiausių kasdien naudojamų programų rinkinuką – būtų tiesiog idealu. Šiaip kartu su OS instaliuojant  “keliauja” begalė naudingų programų, tačiau visgi teko pasirankioti “savų” – tokių kaip VLC, ar ieškotis rekomendacijų audio failų grotuvui.  Taip pat išliko viena neišsprendžiama problema – matytumėt kaip išraipo Euro Pass CV formą OpenOffice  – tačiau čia Linux niekuo dėti – čia korporacijų reikalai, kai kažkodėl sukuriami failai būtent Windowsų vartotojams, kai visiškai nesunku padaryti prieinamą visiems (yra begalė tokių pavyzdžių su valstybinių dokumentų kūrimu tik Windowsams ir IE).Antras įspūdis – o taip! Kam mokėti už Windows, kai yra jau tiek pažengę Linux. Įmonėje diegčiau Linux – vartotojui paprasta, užtektų trumpo apmokymo “nesupratingiems”, pigu instaliavimo prasme, o kas dėl priežiūros – na, bus matyti ateityje.Dėl nuotraukų tvarkymo problemos – aš jos ir nesprendžiau. Išsisprendė pati – prireikus ir pasitaikius puikiai galimybei visa bazė iškeliavo į  MacBook.Malooonūs du dalykai – nebeturiu nelegalios OS, ir tai, kad apskritai nebegadinu bervų su Microsoft.Gražios dienos, Egidijus

LabelFlash + Linux = ?

Prieš kelis metus pasidžiaugiau LabelFlash galimybėmis, tačiau kadangi diskus įrašinėju itin retai, buvau beveik pamiršęs apie tokią galimybę. Universitete šį semestrą turėjom grupinį projektą šiokiai tokiai programai sulipdyti ir rezultatus reikėjo pristatyti CD/DVD diske. Buvome sugalvoję apipavidalinimą visam mūsų sugeneruotam contentui, tad nusprendėm tinkamai padabinti ir rezultatų laikmeną.Užduotis: labelflashinti DVD Linux’e (openSUSE 11.0)Sprendimas (trumpai): Wine + LabelFlash Index Maker.Sprendimas: trumpai pagooglinus iškart aišku – tiesiogiai Linux sistemoms tokio įrankio nėra. Nero Linux nepalaiko tokių galimybių kaip LabelFlash/LightScribe. Reikalai jau atrodė ne kokie, tačiau kažkur užmačiau diskusiją apie LabelFlash Index Maker – nebeliko nieko kito negu pabandyti.Siunčiamės minėtą nemokamą (keletas respecto taškų japonams Yamaha) LIM. Išarchyvavus ir paleidus (wine versija 1.1.10) išnirs skundas, kad Labelflash palaikančio įrenginio nėra. Tai galima lengvai apeiti – iš pradžių įdedu paprastą CD, įjungiu LIM, o prieš deginimą sukeičiu kompaktus į reikalingą.Kartu su LIM atkeliauja ir keliokika paprastų šablonų, kuriuos lengvai galite peržiūrėti, pridėti norimą tekstą ir išdeginti ant dabar kiek atpigusio ir BMS kainuojančio 499 Lt specialaus DVD disko antros pusės. Tačiau, kaip ir aš šiuo atveju, greičiausiai norite turėti ką nors nešabloniško.Tam procedūra paprasta – susikurkite jpg paveiksliuką bent jau 800x800px (jei norite aukštos kokybės), ir įdėkite į images katalogą, kuriame rasit kitus standartinius LIM šablonus. Tada reikia atsidaryti lim.ini su mėgstamiausiu tekstiniu redaktoriumi ir:

  1. LayoutNum padidinti vienetu
  2. Nusikopijuoti visą Layout00 sekciją į failo galą, ir pakeisti į LayoutXX, kur XX – eilės numeris, pvz. 15.
  3. Savo layout užvadinti norimu vardu ir nurodyti savo failą.

Layouto pvz. įrašo apačioje.Ir tai viskas. Iš naujo paleiskite LIM, pasirinkite savo šabloną, spaudžiate OK, pasirenkate kokybę ir laikot špygas :-)Mano atveju “High Quality” deginimas vyko ne 25 minutes, kaip žadėta, bet apie 2 valandas. Na bet buvo verta:

Media_httpemptydotcom_ntyvx

Šablonas atrodė taip (© Šarūnas Ledas):

Media_httpemptydotcom_aixca

O pats kepimo procesas (čia tas pats šablogas tik inverted versija):

Media_httpemptydotcom_kgess

Jeigu bandysite, būtinai pasidalinkite ar jums veikia toks sprendimas, ar ne :-)Kadangi internete labai nelengva rasti tokios informacijos, trumpai brūkštelsiu sprendimą anglų kalba.Short English version: This solution works for openSUSE 11, wine 1.1.10 and Labelflash Index Maker 1.20.

  1. Download and unzip Labelflash Index Maker. Thanks Yamaha for this free software
  2. Run LIM with wine. If it complains that you don’t have labeflash drive, put some simple CD into the drive and restart application. Switch CD to Labeflash DVD before labeling.
  3. Select layout and burn the disc! It can take longer than it’s written because of emulation, I guess.
  4. If you want to burn your own image, save it in images directory (I’d say at least 800×800 px for high quality burning), open lim.ini file, increase LayoutNum option (in the third or fourth line) and create new layout in the end of file. See example in the end of this article.
  5. Restart LIM, choose your own layout, cross your fingers and burn. Good luck!

Please share if this solution works for you.

[Layout15]Name="Time"BgColor=255TxColor=0BgImage=".imagecoveris_on_cd.jpg"BaseLength=1655TitleWidth=0TitleHeight=0TitlePosX=0TitlePosY=0TitleMaxNum=24TitleAlign=0DateWidth=0DateHeight=0DatePosX=0DatePosY=0DateMaxNum=10DateAlign=0NoteWidth=0NoteHeight=0NotePosX=0NotePosY=0NoteMaxNum=20NoteAlign=0RingType=0RLetterAlign=0RingMAngle=180RingSAngle=180RingLength=0InnerRadius=25OuterRadius=58

Labas, openSUSE 11!

Media_httpemptydotcom_zvrfc

Sesija atėmė iš manęs džiaugsmą iškart pajausti naujosios openSUSE versijos privalumus. Nors šiek tiek atsargiai žiūrėjau į 11.0 versiją, nes reikalingas stabilus darbinio kompiuterio veikimas, bet pasirodo be priežasties. Savaitgalį šviežiai pakeičiau openSUSE 10.3 į 11 ir galiu pasidalinti savo didžiausiais džiaugsmais ir keliais rūpestėliais.Trumpas pirmas (ir vėlesnis – iki šiol) įspūdis – wow! Diegimas ir pradinis konfigūravimas ėjosi kaip per sviestą ir galima drąsiai sakyti, kad 11 versija tikrai pasiruošusi sužavėti naujokus. Instaliacijos ir defaultinės OS išvaizda itin maloni, o problemų įprastam naudojimui nekilo.Ką jau ką, bet nepasidžiaugti nauja zypper versija tiesiog neįmanoma! 10.x versijoje šis paketų menedžeris buvo kaip trūkumas, tačiau dabar jis veikia greitai ir patikimai, lyginant su pirmtaku – kaip vėjas. Tai tik įspūdis “iš akies”, atminties sunaudojimo lentelė lyginant su kitais irgi daug pasako.OpenSUSE 11 atkeliauja su Firefox 3, OpenOffice 2.4, Wine 1.0, KDE 4/GNOME 2.22 ir kita krūva naujausių paketų. Kiek erzina Banshee brukimas, nes standartiniame pakete nėra softwarinio equalizerio, kuris, sakyčiau, Linux būtinas, jeigu apskritai girdi ką klausai.O dabar kelios pastabos ir netikslumai. Nors į repozitorijų sąrašą sudėjau vien tik rekomenduotinus serverius, naujasis PackageKit iškart po instaliacijos nesugebėjo sutvarkyti kelių priklausomybių (“dependencies”), nors komandinės eilutės

sudo zypper update -t package

susitvarkė be bėdų. Labai keista, kad instaliacijos metu pažymėjęs Rubygems radau instaliuotą berods 0.9.2 versiją… tai daugmaž pusantrų metų senumo paketas. Taip pat keletas iš repozitorijų atkeliavusių paketų, pvz. Netbeans, nesiteikė sėkmingai veikti, nors parsiuntus iš oficialios svetainės problemų jokių nekilo. Ir dar – būtų naudinga iškart .xls failus susieti su OpenOffice :-)Nepaisant kelių lengvai išsprendžiamų netikslumų, pasikartosiu – įspūdis puikus. Nepasikuklinkite pabandyti!Ekrano nuotraukos | 11 versijos apžvalga | Oficialus tinklapisP.S.: dar galiu pasidžiaugti Novell (kompanija, kuri kuruoja openSUSE vystymą) sėkme – „SUSE Linux Enterprise“ bus diegiama Pentagone.

Linux problemos

Media_httpemptydotcom_xgcvm

Arba kodėl Linux rinka auga lėtai? Juk dažnas eilinis, tik su Word bedirbantis kompiuterio vartotojas bent kartą girdėjo apie alternatyvą problematiškai populiariausiai OS. Tačiau drįstančių atsikąsti šios nemokamos duonos daugėja labai pamažu, nors Linux distribucijos paskutiniais metais tikrai ištobulėjo ir gali pasiūlyti net ir nieko nemokančiam vartotojui patogius ir intuityvius įrankius dirbti.Pats prieš keletą mėnesių grįžau Linux glėbin ir šiuo pasirinkimu džiaugiuosi, tačiau dabar pajutau pagrindinus Linux minusus iš paprasto vartotojo pusės, kuriais noriu ir pasidalinti.Nėra tikros distribucijos-lyderėsTai galioja tiek serverių, tiek namų sistemoms. Džiaugiuosi, kad paskutiniu metu daug judesio sukėlė Ubuntu, tačiau jos užimama rinkos dalis nėra akivaizdžiai lyderiaujanti. Pagal DistroWatch.com paskutinio mėnesio statistiką Ubuntu netgi smuktelėjo į antrą vietą, į priekį praleisdama openSUSE. Kuo tai blogai? Paprastam vartotojui sunku rinktis – lengviau pasirinkti vieną iš dviejų Windows (XP ar Vista), negu nežinia kur nuvesiantį pasirinkimą tarp Ubuntu, openSUSE, Mandriva, Fedora ir dar keliasdešimt “user friendly” pasivadinusių distribucijų. Juolab, apčiuopiami skirtumai tarp jų galutiniam vartotojui paprastais žodžiais nėra išreikštas.Net jeigu mūsų Jonui nesukelia galvos skausmo pasirinkti Ubuntu, nes tik apie ją ir tegirdėjo, tai tikrai sukelia galvos skausmą programų autoriams. Jeigu norite pritaikyti sprendimą Windows platformai, tereikia rūpintis suderinamumu su keliomis versijomis, o Linux rinkos dalies viduje tiesiog labai didelė segmentacija. Kas gaunasi? Arba produktas visai nesuderinamas su Linux arba suderinamas tik su leidėjo nuomone populiariausia distribucija.Turint vieną aiškų lyderį šioje 2-3% namų kompiuterių rinkoje būtų geriau visiems, labiausiai tai pajustume padidėjusių perneštų sprendimų į šią platformą kiekiu.Nėra daug programų-lyderiųDistribucijos pasirinkimu “pasirinkimo” problema nesibaigia. Praktiškai kas antra dsitribucija turi nuosavą paketų valdymo sistemą, ypatingą katalogų išdėstymą, privilegijuojamą grafinę aplinką, specifines programas. Tai sukuria daug papildomų problemų. Jonui nesvarbu ar jam programas instaliuoja apt ar yum ar zypper ar pacman, tačiau sulig kiekvienu rinkoje atsiradusiu populiarių distribucijų propaguojamu pasirinkimu didėja galimybė neberasti pagalbos, o naujoms programoms greitai būti pritaikytoms visoms paketų valdymo sistemoms. Be abejo, yra Gimp, Audacity, amarok, pidgin – jais galima džiaugtis ir prisidėti, tačiau yra būtina bent šiek tiek suvienodinti bent jau populiariausių distribucijų siūlomus sprendimus.Neaišku ko klausti pagalbosDažnas namų vartotojas ištikus nelaimei skambina geriau kompiuterį pažįstančiam draugui ir laužyta anglų kalba skaito klaidos pranešimus. Su Linux paskambinti nelabai turi kam – dėl sistemos nepopuliarumo ir dėl tos paties jau minėto pasirinkimo išsibarstymo. Registruotis į forumus ne kiekvienas nori ir turi laiko, o ieškoti specifinės problemos sprendimo Google vis dar yra menas.Dažnai ir bendruomenės guru atsakymai gali nepakelti ūpo – “check this and apaskdqweaxzkla qwe m packet output” arba “RTFM!!!!!”. Esmė yra teisinga, bet Jonas tuo metu jau instaliuoja Windows 98.Visa kitaNa ir visa kita, kas ir taip dažnai linksniuojama – Linux dar nepakankamai draugiškas nedaug žinių turintiems vartotojams, nėra visų reikalingų draiverių, nėra galimybės naudoti specifines programas, žaisti žaidimus ir panašiai.Išvardinau tik paprasto vartotojo akimi matomus trūkumus, tačiau kviečiu visus, kurie ilgisi naujų potyrių ir galimybės daryti su savo kompiuteriu ką nori, prisijungti prie Linux naudotojų.Nereikia suprasti klaidingai, jog aš kritikuoju galimybę pasirinkti. Tačiau šiuo atveju per didelis smulkmės pasirinkimas ir lyderių nebuvimas trukdo augimui. Vartotojui reikia “I click and it just works”.