Tag Archives: kritika

Globalinis atšilimas?

Media_httpemptydotcom_dgvad

Paskutiniu metu įvairiose vietose vis tenka nugirsti/perskaityti atsiliepimų apie globalinį atšilimą, kurių pagrindinė mintis yra daugmaž piktdžiugiškai tokia: “tas ir anas patvirtino, kad žmogus atšilimo negali sukelti / įvykiai ir klimatas rodo, kad tai tik kažkokių mokslininkų sapnai” ar panašiai. Be abejo, neįmanoma paneigti kad šiame klausime be galo daug politikos, verslo interesų ir kitų ne visai šviesių dalykų.Tačiau net jei globalinis atšilimas, sukeltas žmogaus veiksmų, tėra pasakaitė, ar tai reiškia, kad galime su dideliu įkvėpimu toliau dergti ir naikinti viską aplink save? Negi taip malonu vaikščioti prismirdusiuose miestuose? Būti priklausomiems nuo naudingų iškasenų, kurios tuoj pasibaigs, kainos svyravimų? Džiaugsmingai suktis nuodingų dujų debesyse, mėtyti maistą kur papuola, nekreipiant jokio dėmesio tiesiog suvartoti mūsų žemę?Ar tikrai taip negerbiame… tiesiog savęs?

Apie švietimą (I)

Media_httpemptydotcom_pcivw

Kaip sakant, dar kartą apie tai, kas dabar labiausiai kaso :-)Šįryt perskaičiau B. Burgio interviu Delfyje “Mokytojų yra per daug” (nuoroda). Nors straipsnio antraštė neatspindi esminės žinutės, bet su beveik visomis išsakytomis mintimis negaliu nesutikti. Visgi dar turėčiau nuo savęs šio bei to pridėti:

Kodėl reforma turėtų būti suinteresuoti tie, kurie ir be jos visai gerai gyvena?

Geras pastebėjimas. Ta erdvė, kurioje dabar mirkstame visada atrodo aiški ir kylančios problemos be galo svarbios. Tačiau pakanka vos metų-kitų atitrūkti ir sunkiai besigaudyti esamoje situacijoje. Daug kas pritars, kad mokyklą prisimename tik kaip tolimą prisiminimą, o kokia reali dabar situacija nesužinosiu (bent aš), kol mano paties atžalos nepradės trinti to paties suolo.Taigi visiškai natūralus klausimaus – kaip aš galiu blaiviai reformuoti Klaipėdą būdamas Vilniuje?

Jei visas mokytojo darbo krūvis yra 18 pamokų per savaitę, tai ką jis veikia likusias 22 valandas

Apie tokį mažą krūvį mokytojams skaičiau tik popieriuje. Vėlgi – kai dar teko mokytis – mažiausiai buvo kalbama apie 30 pamokų per savaitę.

Nesunku įrodyti, kad daugelis stojančių į universitetus yra absoliučiai nepasirengę universitetinėms studijoms

Iš dalies galiu sutikti, tačiau ne visai aišku, ką p. Burgis čia turi konkrečiai omenyje. Kalbant iš matematikos pusės, tai mokykloje geriau mokytų mažiau, bet išsamiau, nes praktiškai visko turėjom persimokyti “taip kaip reikia”. Nematau visiškai jokios naudos iš mokyklinių trigonometrijos žinių, išskyrus tai, kad mokėjome mintinai tų išraiškų “prasmę”. Daug programų atrodo “tepc lepc-daugiau-greičiau” tipo. Ar apie žinių tikrumą ir gilumą eina kalba ar apie tai keliais būdais “universitetinė mėsa” turėtų mokėti įrodyti Pitagoro teoremą?

Man keista, kad neatsiranda norinčių viešai parodyti, kaip daug ko nemoka mūsų moksleiviai.

O čia keisčiausia, kad pagal neseniai matytus tyrimus, lietuvos moksleiviai atrodo visai vidutiniškai tarp kitų Europiečių. Pagal plikas žinias. Tai, matyt, problemos yra ne “kalime”.

Prisiminkime: prieš 30 metų į dabartinį Vilniaus pedagoginį universitetą įstodavo tie, kurie neįstodavo niekur kitur. Tad iš kur tiems geriems mokytojams atsirasti?

Tokį patį klausimą iškelčiau dėl gerų dėstytojų. Daugelis dėstytojų apie kažkokį pedagoginį išsilavinimą turi supratimą tik iš savo mokymosi laikų. Įsivaizduokite kultūrinį šoką moksleiviui iš, tarkime, “šiltos” mokyklos atsidūrusius panosyje murmančio, mokslines teoremas kaip žirnius beriančio mokslininko “glėbyje”. Niūruma?

Moksleiviai ėmė manyti, kad ne žinios ir gebėjimai, o atestatas ir diplomas yra vertybė. Dabar tai sakoma beveik atvirai – nebent išskyrus kelias sritis, tokias, kaip medicina.

Dar pridėsiu informatiką – gali kad ir 5 diplomus turėti, bet rinkoje visada būsi vertinamas tik pagal darbus ir sugebėjimus.Mano galva esminė švietimo neefektyvumo problema – tai žmonės, vadovaujantys paradui, tačiau arba visai nedirbę toje srityje, arba jau seniai praradę ryšį. Iliuzijų pasaulyjeeeeee…

Šiek tiek apie šventes

Įvairios šventės keičia vieną kitą, kartu aprengdamos miestus ir įvairiai nuteikdamos įvairaus plauko piliečius. Ir prieš kelias minutes sklaidydamas blogus netyčia sugavau galvoje plėvesuojančią mintį, kuri visai neįsilieja į taikų ir ramų vakaro kontekstą.Ar niekas nepastebėjote, jog prieš kiekvieną populiarą šventę [spaudoje ir] blogosferoje pasipila kalnai šiukšlių, skirtų tos šventės netikrumui išryškinti ir komercinei sėkmei apspjaudyti? Mane šios tirados jau pradėjo gluminti – žmonės pasikeisdami reiškia priešiškumą iš idėjos puikioms progoms stabtelėti ir pasidalyti šiluma, meile, dėmesiu.Deja, pastebėjau, kad niekas nerašo, jog “va, man nepatinka šios šventės idėja, prasmė, pagrindinė mintis!”. Atrodo, rašo šiais žodžiais, tačiau abosoliuti dauguma kapoja prekybos centrus, besinaudojančius situacija, sustabarėjusius pirkėjus ar tiesiog visuotinį polinkį elgtis panašiai. Iš tikrujų – jokio žodžio apie tikrąją šventę.Ei, laikas suprasti, kad tokias šventes, kokios jos yra šiandien, padarome mes patys ir niekas kitas. Patys dirbame savo patenkinamui komfortui užtikrinti, patys renkamės kaip organizuoti laiką savo gyvenimuose. Užpildyti prekybos centrai reiškia ne švenčių, bet visuomenės poziciją. Pasitraukdami ir tyliai boikotuodami tik sukuriame visai malonią terpę beveidei šventinei komercijai bujoti… vietoje to, kad pasidomėtume tikrąją prasme ir grįžtume prie jos, įgyvendindami kažką, kas galėtų prikelti tikrąją atmosferą.Dirbtinis niekada nebus toks kaip Tikras, todėl jeigu visi kritikai ir pesimistai vieną šventę mestų į šoną klaviatūras su nusitrynusiomis raidėmis k, r, i, t, i, k, u, o, t ir i bei vieną šventę kartu prikeltų tikrąją, ne prekybos centrų kuriamą dvasią, garantuoju, kad atsirastų teigiamas postūmis. Tikėtinai po Tikrojo paskanavimo dalis tų, kurie mito pirktiniu-dirbtiniu, pajustų skirtumą. Tik tiek tereikia – pastangas perkelti kiton ekrano pusėn.Ei, laikas ruošti planą kaip atgaivinti Kalėdas?