Tag Archives: Koncertai

A.LT ir VMI

Nuskambėjus A.LT (Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimai) 2006 finaliniam koncertui ir išdalinus apdovanojimus, visgi nesinorėtų slėpti šiokios tokios nuoskaudos (ar kaip tai pavadinti). Kai kuriose nominacijose nugalėjo ne verčiausi, o garsiausiai surikę… Taip nutiko, kad į kažkodėl (?) į komisiją dar buvo sutraukti ir visokie Pravdos, Lietuvos Ryto, Frype žmonės – ką jie gali pasakyti apie tikrąją alternatyvą? Visgi balso teisę turėjo, tad rezultatai vietomis gan “akiplėšiški”. Žodžiu, “pradeda darytis” tokia situacija, kad laimi ne tikroji alternatyva, o alternatyvos popsnia, nes jie plačiausiai prieinami labai gilyn nelinkusioms lysti personoms. Jeigu dalyvausiu ir kitais metais, kiek tai bus galima pakovosiu, kad pasikeistų balsavimo sistema ir bent stilių nominacijas rinktų atitinkamai ne visi, o nešališki atstovai iš tos pačios subkultūrinės operos. Na, bet tai jau kiti metai.Kitas mano nugarą kasantis dalykas – mokesčių deklaravimas. Preliminariai automatiškai užpildyta deklaracija – liuks, FormFiller’is – liuks (su dideliu minusu, kad yra tik Windows versija. Negi nėra atviro kodo produktų šiam reikalui?), bet susidūriau su vienu neaiškumu dėl pačios deklaracijos duomenų. Kągi, susiradau mokesčių inspekcijos puslapyje specialią formą, kurioje galima siųsti klausimus apie deklaravimą. Užpildžiau viską sažiningai, pasidomėjau rūpimu klausimu. Praėjo savaitė – nieko. Vėl užpildžiau, išsiunčiau – vėl štilis jau gal pusantros savaitės. Tai kam daryti formą, į kurios užklausas niekas neatsakinėja?

Kai X užtemdo akis

Iš “Klaipėdos” kronikos:

“Pasipiktinę tuo, kad Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla (LCC) išnuomojo salę pabaisų kaukes dėvinčių ir riaumojančių suomių (Lordi – past.) koncertui, studentų tėvai, universiteto absolventai bei kiti krikščioniškąsias vertybes puoselėjantys žmonės iš visos šalies žada kreiptis į mokyklos vadovybę.” pilnas straipsnis (delfi)

Na neįtikėtina, kaip tokie žmonės demonstruoja savo siaurą matymą ir mąstymą. Be puikios reklamos renginiui (beje analogiškai buvo su Mansono koncertu) jie daro nepavydėtiną antireklamą sau. Plačiai nenagrinėjant klausimo dėl Lordi “satanistiškumo” (nors kiekvienas ne kaimo piemenėlis, nors kiek susipažinęs su daugiau stilių nei groja šiandien komercinis radijas, suvokia, kad Lordi = fasadas, šou, įspūdis, o tikrasis karas dėl antireligijos verda nepalyginamai kitoj plotmėj/rimtume), nereikia būti šarlatanu, norint suprasti, kad minėta salė – neblogas pajamų šaltinis LCC. Nebūtų salės nuomų – studentai už mokslą mokėtų brangiau, o jei ne brangiau, tai turėtų prastesnį inventorių (?). Tokie koncertėliai mažiau “evil”, negu, tarkim, mokyklos išleistuvės, kur patys žinot iki kokio lygio viskas vyksta. Jeigu įžvelgiate didelę grėsmę savo vertybėms – neikite patys. Neleiskite savo vaikų. Neigiamas ekonominis faktorius kur kas įtikinamesnis argumentas, negu išsigandusių dėl moralinių vertybių griūties (kuri fiktyvi Lordi atžvilgiu – geriau pažiūrėkite pro langą) žmonių viešas grūmojimas, virstantis reklama.Galima susidaryti įspūdi, gal vėlgi vietoj adatos pamatytas kuolas dėl nežinojimo? nemokėjimo? nenoro analizuoti? išankstinio nusistatymo? Labiau panašu į aklą pyktį, norą keršyti ar panašiai.O LCC, sakyčiau, atvirkščiai, turėtų būti iš dalies ir garbė, priimant tokio lygio renginį, nes pasirinkta būtent JŲ salė.The devil is a loser and he’s my bitchFor better or for worse and you don’t care whichThe devil is a loser and he’s my bitchRunnin’ into trouble you skitchHe’s my bitch (Lordi)Šviesios dienos.

Viesulas Vilniuje – NAPALM DEATH

Yeah. Tokiam koncerte, kuris paveikė ir kurį pavyko priimti 100% “iš dūšios” buvau tik gal prieš porą metų. Nepakartojamas jausmas. Jūsų dėmesiui – mano matymo kampas į NAPALM DEATH pasirodymą Vilniuje.Kaip niekad pasikrykštaudamas skriejau Tauro kalno laiptais viršun – sesijos pabaigą kaip tyčia vainikavo emociškai itin stipraus metalo grandai iš Britanijos. Buvau įsitikinęs, kad tokios trigubos šventės nesugadins niekas, nes forumuose jau buvo „praskelbta“, kad NAPALM‘ai jau beveik čia. Besikėsinantis prišalti prie lūpų alus gan greit suginė mus vidun, kur pirmą šilumą pagal planą žadėjo D.A.R.Kai tenka kokią nors grupę kelis kartus matyti nedidelėj scenoj ir gan „intymioj“ aplinkoj, nejučiom kyla smalsumas, kaip toji kompanija atrodytų ir skambėtų didelėj erdvėj. Tokiam pirmąjam teismui tą vakarą – panevėžiečiai D.A.R. Ir galiu pasakyti – visai neprisvilusiai. Aišku, Audriaus (vokalas/bosas) veidas turėtų būt bent du kartus didesnis, kad jo atitinkamos atmosferos išraitomų mimikų vaizdai pasiektų didžiąją dalį žiūrovų… Ir scenoje atrodė tuštoka, netgi vangoka – vizualinį veiksmą rutuliojo vienas jau minėtasis vokalistas, o gitaristas tik smagiai raitė įspūdingus soliakus. Tačiau iš muzikinės pusės – kūriniai nenuobodūs, svarbiausia (!) – nepanašūs vieni į kitus. Publika iš pradžių buvo vangoka, bet pabaigoje po truputį įsibėgėjo. Man pirmas šiųmetinis „Ferrum Frost“ pusvalandis praskriejo nepastebimai greitai – įspūdis geras.Šįkart kalbant apie SAPLES būsiu (neįprastai) kategoriškas – buvo nuo-bo-du. Bene vienintelis skirtumas nuo kitų eilinių uteniškių pasirodymų – kažkaip keistai prigesintos ir prižemintos gitaros, dėl to skambėjo šiek tiek kitaip, bet tikrai ne geriau. Kaip oro norisi kažkokio akivaizdesnio progreso, naujo „niuanso“, nes daug neaušinant burnos galima būtų tiesiog duoti nuorodą į kokį nors kitą SAPLES koncertą – pasiskaitykit. Rūką pabaigoje gan neblogai prasklaidė VADER koveris, bet ateityje norisi daugiau originalumo. Nors, atrodo, pučiu prieš vėją, sprendžiant pagal publikos gausą ir reakcijas.Mano pažintinė priešistorė su DEATHBOUND panaši kaip ir kolegos – keli girdėti įrašai, gauti interneto pagalba, visai nesužavėjo ir kažko ypatingo pernelyg nesitikėjau. Bet iš išvaizdos stilistinio mišinio vaikinukų kompanija užkūrė tikrai respektabilią pirtelę. Tikrai nustebino. Vien ko vertas švelnaus hipiško kirpimo gitaristo headbangas :) Jei be juokų, suomių muzika gyvai skambėjo bent penkis kartus geriau nei įrašuose ir reikiamai ausis paruošė gero grindcore/death dozei.Jei reikėtų NAPALM DEATH pasirodymą trumpai apibūdinti dviem frontais, tai skambėtų daugmaž taip: „publika – visiškas pamišimas ir rekordinis stage diving‘as, grupė – emocinio krūvio nestokojantys britai profesionalai“. Iš tikrųjų, NAPALM DEATH scenoje jautėsi puikiai kaip ir visus tuos 26 metus. Nors teko matyti koncertinių įrašų, bet iš pradžių legendinio Barney legendinis „šokis“ po sceną kėlė lengvą šypseną, tačiau vėliau iš tikrųjų matėsi, kad tai ne spektaklis, o chebra tikrai įsijautusi. Pliekiami ne tik nauji, bet ir įvairių grupės laikotarpių kūriniai sulaukė didelio nemenkos publikos palaikymo, o kai kuriuos gabalus Mark “Barney” Greenway komentavo ir pristatinėjo pats. Bene pirmą kartą teko matyti grupę, kurios ideologija tiesiog šviečia, nepalieka abejingo, o didelę įtaką tam daro ir Barney komentarai true britišku akcentu. Energijos NAPALM DEATH per tiek metų tikrai niekur nepametė ir nesuseno – kas išsilieti, kas jos pasisemti susirinko prie scenos, kur tiesiog virė pogas ir steidž daivingas. Et… daugiau išsakyti ir atpasakoti tų emocijų trūksta žodžių, tiesiog reikia tokiam koncerte pabūti. m/ NAPALM DEATH – geriausią įspūdį palikusių grupių sąrašo viršuje.Bene vienintelis renginio minusas buvo ***inas alus. Visą kitą susumavus – puiku. Ypač glosto širdį, kad žmonių tikrai nebuvo mažai. Kas pagailėjo bilieto kainos dydžio sumelės ar iškeitė tokį vakarą į menkavertį pasisėdėjimą prie durnadėžės (vieta interpretacijai), gali tik gailėtis ir skandinti nuoskaudą norimų skysčių liūnuose. „Ferrum Frost 2007“ – 10/10!Pilnas reportažasP.S.: Ir netgi po to neiškenčiau nusipirkau NAPALM DEATH marškinėlius. “War is a state of mind that kills”.

In Memoriam Chuck Schuldiner II

Sužinojęs, kad gruodžio vidury bus „In Memoriam Chuck Schuldiner II“, nesitvėriau savam kaily. Niekam nėra paslaptis, kad Chuck‘o kūryba ir asmenybė stipriai įtakojo daugelio muzikantų ir klausytojų muzikinį skonį. Tarp jų ir mano, todėl tamsų penktadienio vakarą kojos su didele energija mane nešė į metalo genijaus mirties penkmečio minėjimą.Vakaro meniu – ŽALVARINIS, SAPLES, RENEWAL, GROL ir po pusmečio tylos pasirodę MANDRAGORA. Silpnų pasirodymų nenusimatė, todėl nestoviniuodamas lauke smunku „Intro“ vidun. Šioje vietoje buvau pirmą kartą, dėl to iš pradžių nesusivokiau, kas čia kur ir iš kurios pusės valgoma. Bet su laiku teko įvertinti baro tipo „užsakymų iš visų pusių“ privalumus ir didelį pliusą „vėdinimas“. Taigi šildomės pirmu puslitriu alaus ir laukiame renginio pradžios. Iš garso reguliavimo fazės aišku, kad planas nevėluoti liks neištesėtas…Pirmi scenoje ledus pralaužia ŽALVARINIS. Dar viena proga pasigerėti šios kompanijos kūrybiškumu, nors garsas pradžiai šlubuoja. Keli sunkūs ŽALVARINIO kūrinukai iš naujojo repertuaro – puiki įžanga, bet čia veiksmas vėl sustoja, nes po narių pasikeitimo ruošiantis groti DEATH repertuarą, scenoje kažkokie techniniai nesklandumai – dar viena netrumpa pertraukėlė. „Voice of the Soul“ ir per nugarą perbėga seniai pažįstamas jausmas – DEATH… Atminimas prasideda.ŽALVARINIS ir ko (+Enrikas (SOUL BROTHERS, OBTEST), Paulius (ex-ŽALVARINIS, ŽAS)) sugrojo beveik visus mano mėgstamiausius DEATH vėlyvojo periodo kūrinius. Tikrasis muzikos sunkumas ne dėl atlikimo greičio, o iš jos pačios. Symbolic, Zero Tolerance, Flesh And The Power It Holds, įpintas Spirit Crusher – ausys mėgaujasi, o galvos pozicija vertikaliai ritmingai kinta. Dalis atėjusių tikėjosi „žalvariniškos“ DEATH interpretacijos, tačiau šiandien aš neišrankus – geriau nė nereikia.Sceną iš ŽALVARINIO atima brutalieji SAPLES. Uteniškiai originalia sudėtimi tvojo be jokių progresyvių subtilybių – tiesiai, brutaliai ir su sau būdinga emocine iškrova. Žadėtieji koveriai atitinka SAPLES stilių, dėl to pastebimo nukrypimo nuo brutalo negirdėti. Daug kartų matytas Vyšnios įžymusis kaukolių maikonas netrukus pašalinamas nuo kūno – žodžiu, viskas kaip priklauso. Tačiau atrodo, kad būta geresnių ir įdomesnių SAPLES pasirodymų, o gal tą vakarą tikėjausi daugiau DEATH dvasią atitinkančios muzikos. Visgi rašom Utenai pliusą už SAPLES ir stebime kas vyksta toliau.Po dar vienos netrumpos pauzės mūsų dėmesiui naujieji RENEWAL, kurių pagrindas – buvę SHADOWDANCES nariai. Tai buvo vakaro netikėtumas, nes SHADOWDANCES man siejosi su DEATH dar mažiau nei lietuviškas folkas :-) Empty Words, Without Judgement – sugrota preciziškai, vokalas suteikė dar negirdėtą atspalvį gerai pažįstamai muzikai. Labai nuoširdus atlikimas – tas labiausiai įsiminė iš RENEWAL pasirodymo. Be abejo, dviejų filmuotojų perfomansas scenoje ir jos prieigose taip pat negalėjo likti nepastebėtas :-)Po RENEWAL „Intro“ pasmirsta analu ir visiems aišku – GROL eilė. Vilniečių pastiprinimas – D.A.R‘ų Kostas ir Rimtauto vokalas, beje, palikęs labai teigiamą įspūdį. Šitaip sukomplektuoti GROL skamba gerai, nenuobodžiai, galima sakyti idealiai pasirinktas vakaro repertuaras. Nustebino Cannibalų „Hammer Smashed Face“, bet jų versija neperspjovė gyvai girdėto originalo. Zombie Ritual buvo geriausiai nuskambėjęs koveris, o Rimtauto vokalas – puikiai tinkantis DEATH koveriams.Ir paskutinis koncerto akcentas, vakaro desertas – MANDRAGORA. Pasisveikinę savu kūriniu, vokalas paminėjo ko čia visi susirinkome, ko, manau, trūko kitų gupių pasirodymuose. Taip iškart nusipelnę mano simpatijos, patvirtino tokį išankstinį „nusistatymą“ grojimu – tai buvo KAŽKAS. Be visiem gerai žinomo iš ankstesnių MANDRAGOROS pasirodymų „Crystal Mountain“, grupė sugrojo dar ir „Sacred Serenity“ bei nebe pirmą kartą tą vakarą girdėtą „Pull The Plug“. Publika gerėjosi tuo, kas vyksta scenoje ir MANDRAGORA tai įvertino – sugrįžo bisui net du kartus. Megadeth „Symphony of Destruction“ įnešė gaivumo, savas paskutinis kūrinys užtvindė energija, o pakartotas „Crystal Mountain“ reikiama nata užbaigė DEATH lyderio mirties metines.Renginys buvo tikrai vykęs – publikos pakankamai, grupės tikrai vertos visų aukščiau rašytų pagyrų. Džiugu, šia proga turėtų bent laikinai padaugėti DEATH kūrybos atgarsių čia grojusių grupių grojaraščiuose. Evil Chuck‘as prisimintas, pagerbtas su griausmu. Metalo genijus to vertas. RIPWhen did it begin?The change to come was undetectableThe open wounds expose the importance ofOur innocenceA high that can never be bought or soldSymbolic acts – so vividYet at the same timeWe‘re invisibleNuotraukos

Ledo Tako dešimtmetis – viskas, kas geriausia Lietuvoje

Atsiliepimas apie praėjusio savaitgalio respektabiliausios kompanijos Lietuvoje gimtadinio šventimą.Ledo Takas Records – daugiausiai prie Lietuvos metalinės scenos gyvybingumo prisidedanti organizacija. Metalinė žiniasklaida nuolat mirga pranešimais apie įvairius Ledo Tako grupių leidinius, šios kompanijos dėka turėjome galimybę panosėje išvysti garsiausius pasaulio metalo veikėjus. Nepaisant kai kurių skaudžių nesėkmių, Ledo Takas su nesumažėjusiu ryžtu tęsia organizacinę ir leidybinę veiklą ir šį savaitgalį suskaičiavo dešimtus gyvavimo metus.Renginio anonsas žadėjo šešias Lietuvos sunkiosios muzikos kapelas, iš kurių menkiau žinoma buvo tik MURDER SITE. Prie įėjimo sužinome, kad KATEDROS nebus, kaip vėliau buvo paaiškinta – dėl netikėtų grupės bosisto sveikatos problemų – jis atsidūrė ligoninėje. Didelio nusivylimo publikos veiduose nematau – laukia karštas vakaras su MURDER SITE, OSSASTORIUM, OBTEST, ARGHARUS ir ŽALVARINIU.MURDER SITEVisa laimė, kad pavyko patekti į vidų vieniems iš pirmųjų, kai tik organizatoriai atvėrė Mulen Ružo duris. Laiko sueiti tokiai masei žmonių puslavandis buvo akivaizdžiai per mažai, todėl MURDER SITE grojo saujelei žiūrovų. Trūko koncerto pradžios paskelbimo, ryškesnio akcento – kita pusė Ledo Tako dešimtmečio šventėjų, kurie jau buvo patekę į vidų, galvojo, kad tai soundčekas. Deja, aš dėl žurnalistinių aplinkybių suspėjau pamatyti ir pilnavertiškai išgirsti tik paskutinį Vilniečių brutalistų kūrinį. Nors pilnavertiškos nuomonės neįmanoma iš tiek susidaryti, tačiau buvo aišku, kad garso kokybė akivaizdžiai kišo koją. Grupei trūko tikslumo, brutalui taip reikalingos energijos, tačiau patiko vokalas. Berods, dėl neaiškių priežaščių MURDER SITE nutraukė pasirodymą anksčiau, nei numatyta – istorija tikrąsias priežastis nutyli…OSSASTORIUMBesičekinant garsą be dar neatvykusio bosisto, negalėjau patikėti, kad OSSASTORIUM gros vis dar pustuštei salei. Tačiau iki pasirodymo pradžios žiūrovų tankis vis didėjo ir jau skambant pirmiesiems kūriniams buvo aišku, kad Ledo Takas nenueis į tokį žiaurų minusą, kaip pasirodė per MURDER SITE. Kauniečiai pliekė kaip įprasta – stipriai ir nuoširdžiai (šioje vietoje pasikrapštau plaukuotą viršugalvį ir turiu pripažinti, kad nuo“Metalinio uosto 2004”, kai grupėje dar grojo Benas “Benediction” ir Adomas, neprisimenu nė vieno koncerto (įskaitant minėtą), kuriame OSSASTORIUM sugrojo/nuskambėjo pusėtinai). Neįprastai nuskambėjo kartais panaudotas ne growl‘as. Ypač išskirčiau puikiai nuskambėjusius naujus kūrinius – jie visa galva aukščiau “Inferi” girdimos muzikos. Tikiuosi, kad „Awakening“ ir „Steppenwolf“ – kūriniai, kurie yra tik įžanga į tai, ką OSSASTORIUM parodys ateityje. “Šiaurės kryptim”, “Every sunset”, “Awakening”. Laikas neprailgsta ir prašome biso. Dar vienas kūrinukas pasimėgavimui ir laikas ruoštis OBTEST.OBTESTPasirodymo pradžioje vyravusi garso košė po truputį taisėsi, salę tvindė pagoniškas metalas. Publika nesnaudė – priekyje užvirė pogas. OBTEST sugrojo kūrinių praktiškai iš visų kūrybos laikotarpių – nuo senojo „Oldness comming“, iš ką tik išleisto LP „Prieš Audrą“, iki naujausio albumo kūrinio „Audronaša“. Publikai buvo padovanotas minėtas vinilas, kuris, sprendžiant iš norinčių rankų miško, sveikas neliko… Salė „putojo“, tačiau man iki pilnos laimės trūko aiškaus garso. Ir kažkokio artumo, kuris pasireiškia tik per nedidelės apimties koncertus (šiemetinis etalonas – OBTEST pasirodymas „Kreivoj Sąramoj“). Sutvoję kūrinį bisui, pagonys juda nuo scenos ir pradeda kvepėti black metalu.ARGHARUSĮsikerojusios techninės problemos sutrukdė šiauliečiams pradėti kaip numatyta, tačiau neišvedė iš pusiausvyros. Atrodo, dar neseniai išlindo į „dienos šviesą“, bet jau pavydėtinai tvirtai besijaučia scenoje. Pirmieji kūriniai patraukė dėmesį, publika stebėjo santūriau nei OBTEST pasirodymą. ARGHARUS skambėjo stipriai, tačiau… per pasirodymo vidurį atsibodo. Nuobodulys drąskė iki paskutinio kūrinio, kuris vėl atbudino, prisipažinsiu, ne ypatingai ne progresyvų blacką pažįstančią klausą. Mintyse linkiu postūmio originalumo atradime ir pildau kuro atsargas…ŽALVARINISŠi progresyvaus folkrokinio metalo grupė nustebino labiausiai. Siurprizai prasidėjo nuo neįprasto intro, kurį iš pradžių palaikiau garso takeliu. Bet klausai maištaujant su protu, kad čia gyvai skambanti muzika, teko geriau įsižiūrėti į sceną ir įsitiktinti, kad tai jau ŽALVARINIO intro. Vienas po kito grupės nariai prisijungė prie būgnininko ir gitaristo ir pasirodymas pilnu sąstatu prasidėjo. Atliekamą muziką labai pagyvino dar vienas iki šiol nematytas grupės narys, grojantis būgneliais. Tiesa, prieš koncertą suintrigavo Ledo Tako ŽALVARINIO stiliaus apibūdinimas (progresyvus folkrokinis metalas), tačiau pasirodymas visiškai pateisino su tuo susijusius lūkesčius. Neperdėsiu pasakęs, kad man „žabtai atsivėrė“, išgirdus unikalų progresyvų folkmetalį. Viskas atlikta tiksliai, ypatingai įsiminė būgnininko grojimas. Visų nuostabai, sugrojo ir DEATH koverio „Flesh And The Power It Holds“ dalį, parodydami, kad į „In Memoriam Chuck Schuldiner II“ grupių sąrašą Vilniečiai buvo įtraukti neatsitiktinai. Tokiame kontekste net senieji kūriniai nuskambėjo su nauju, ypatingu prieskoniu. Žodžiu, vakaro netikėtumas ir atradimas. Pasirodymo pabaigoje buvo pasveikintas Ledo Tako kompanija, sudainuota dar viena „linkimoji“ sutartinė ir gyvoji koncerto dalis baigėsi…FINIŠASNekreipkime dėmesio į stipriai kritikuotiną apšvietimą, eiles prie įėjimo, nebe pirmąsias problemas rūbinėje… Buvo šventė. Taigi, Ledo Tako dešimtmetyje scenoje sugrojo geriausios ir vis dar kylančios Lietuvos sunkiosios scenos grupės. Gausus metalo muzikos gerbėjų būrys atšventė Ledo gimtadienį, kuris tiksliai yra gruodžio 1 dieną. Linkime visai Ledo Tako kompanijai ryžto, ištikimų renginių lankytojų ir tinkamo veiklos įvertinimo leidinių klausytojų dėmesiu! m/Nuotraukos