Tag Archives: Koncertai

Baltic Prog Fest 2009 – laukiamiausias progresyvus vasaros savaitgalis

Media_httpwwwhellmusi_chtag

Geros atostogos tinkamai „atlupa“ nuo darbinių rūpesčių, tačiau toli gražu neišdildo gerų akimirkų iš atminties, ypač kai tos akimirkos Lietuvoje vis dar tokios retos. Laikas aptarti trečiąjį Prog Fest’ą!Dar praėjusį savaitgalį „Velnio Akmens“ dalyvius intensyviai kepinusi saulutė šįkart nusprendė papokštauti ir pradžioje nusprendė slėptis už vos kelis lašus išspaudusių lietaus debesų. Bet to, ko gero, pakako daugeliui neatvykti, tad penktą pasirodę prie įėjimo pro medžius vis dar matėme tik skystą skystą progresyvo mėgėjų sankaupą… THE SKYS pirmieji lipo ant scenos sveikinti publikos. Kuklūs, bet nuoširdūs tiek bendravimo, tiek muzikine prasme – neprasta vakaro pradžia.[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=Uj3shOveGpU&w=425&h=344] Manęs BLANK MANUSKRIPT tikrai nenuvylė – pradžioje grasinę būti kiek nuobodoki, vėliau atsibudo ir davė garo. Tiesa, matyt kolega ne visai atkakliai ieškojo šios grupės įrašo vietiniame kioskelyje ;-), nes būtent jį savo rankose teko pavartyti bent keletą kartų. Tiesa, jau ieškant kitos grupės, SOUL SECRET, kompakto. Jei prieš tai buvusi kompanija užpildė erdvę įdomiomis variacijomis, tai ši ant viršaus užmontavo man patinkantį kiekį „sunkumo“ ir taip užlipo ant pirmą vakarą stogą nurovusios grupės pjedestalo.

Media_httpwwwhellmusi_cwyed

Claivui arba tikrai patinka Lietuva ir čia groti, arba jis tikrai turi tiek daug projektų, kad nori nuoširdžiai juos visus parodyti – taip mąsčiau SHADOWLAND ruošiantis rodyti, deja, „tik“ akustinę programą. Bet greičiausiai tai yra ir viena ir kita. Nuoširdumu spinduliuojantis SHADOWLAND pasirodymas nevertė nervingai trūkčioti kaklo, bet nuramino dūšią po sunkios darbo ir pirmosios festivalio dienos…Antrą raundą pradėjau smagiu susitikimu ir pasisėdėjimu su keliais „Hell Music“ forumiečiais, neišmainiusiais gerų pažinčių į Kernavės piliakalnius ;-) Pirmoji antrosios dienos 7 grupių maratono dalyvė – DARKBLUEWORLD iš Kanados. Labai keista kompanija – nors muzika atrodė ne mano skonio, tačiau vokalistės charizma, vokalo tembras ir bendras sąskambis tiesiog prikaustė. Tikrai unikalu. Po taip mane paveikusio kanadiečių pasirodymo THE WORM OUROBOROS atrodė įprasti ir negyvi – tačiau mačiau, kad kai kam baltarusiai paliko gerą įspūdį.  VERTICAL iki tol buvo visiškai negirdėti. O veltui, nes jie tikrai verti dėmesio. Mąsčiau, kas čia per kompanija įtaisyta antros dienos programoje per patį vidurį – juk mūsų šalyje tokio formato muzikos apraiškas kone ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. „Nieko“ nesitikėjimas davė paprastą efektą – likau sužavėtas ir paliktas stovėti pievoje su išsižiojusia burna. Štai taip, ponai latviai (apie kuriuos netrukus), reikia groti! Tam tikri kompoziciniai nesklandumai buvo atpirkti kūrybine drąsa ir sarkazmu – tik nepersisotinkit. Po (sakykime) naujokų VERTICAL sudėtingų ir drąsių kompozicijų lavinos, HOLY LAMB iš Latvijos, grojantys nuo 1991-ųjų, atrodė kaip vestuvių muzikantai. Kaip rock’n’rollas gal ir priimtinas, tačiau jaunuomenės kartelė pakelta buvo labai aukštai… 

Media_httpwwwhellmusi_yimew

Amerikiečiai HOLDING PATTERN. Tūlas metalistas, besiklausantis jų pasirodymo, matyt prisimintų tą anekdotą, kaip įvairūs „stiliai“ gelbėjo princesę, būtent tą 26 minučių solo dalį :-) Tačiau kaip tik ir susirinkome išvysti kažko panašaus, tad tai negalėjo nežavėti. Tikras, tradicinis, amerikietiškas progresyvus instrumentinis rokmetalis. Bent kartą gyvenime privalu išgirsti ir gyvai.  Po šios hipnozės scenoje ir vėl italai – ALEX CARPANI BAND. Deja šiems ilgai neteko groti įprastais instrumentais – scenoje dingo elektra. Visiškai nepasimetęs Alex ir kompanija tęsė improvizaciją vien tik būgnais, kuriuos po truputį ir apardė, bendravo su publika, dainavo gerai žinomas dainas. Atrodė, kad nuo to publikos prie scenos susirinko dar daugiau :-) Kas padėjo muzikantams, o kas pritarė ir kūrė nuotaiką fleita. Netrukus prie tokio „unplugged“ šėlsmo puikiai prisidėjo ir „Fire Freaks“ – geresnio šou ir nuotaikos derinio nė su deglu nerasi. Įspūdinga![youtube=http://www.youtube.com/watch?v=PuSrSP5xAHs&w=425&h=344]Visgi elektros tiekimas už maždaug valandos per kelis bandymus buvo atstatytas ir ALEX CARPANI BAND dar sugrojo kelis gan neišsiskiriančius gabalus ir užleido sceną paskutiniams Prog Festo dalyviams – KRAMER.

Media_httpwwwhellmusi_apjun

KRAMER daug kam buvo laukiamiausia vakaro grupė. Deja, taip jau susiklostė aplinkybės, kad jie groti pradėjo apie 3 valandą nakties ir pradėjo turbūt ramiausiais bei svajingiausiais savo kūriniais… Šiek tiek pasigėrėjau itin įsijautusiais muzikantais, bet greit nėriau ilsėtis garsistui pamanius, kad triskart garsesnis vokalas už likusius instrumentus kartu sudėjus yra kaip tik tai, kas gali pažadinti snūduriuojančią publiką.Tradiciškai itin greitai prabėgęs trečiasis „Baltic Prog Fest“ paliko ir gerų įspūdžių, ir nurodė netikėtų atradimų. Įvairi smulkmė smarkiai negadino nuotaikos, išskyrus vieną vis kirbančią mintį – kada čia sulauksime tokio publikos masiškumo, koks priklausytų įdomiam ir nišiniam renginiui? Iki kitų metų!  Daugiau nuotraukų, visi videoPilnas reportažas paskelbtas www.hell-music.lt/straipsniai/reportazai/297/

„Velnio Akmuo 2009“ – tikras metalo triumfas

Media_httpwwwhellmusi_rbeod

Pirmą kartą metalas prigeneravo tiek apdorojamosios medžiagos Anykščių bobutėms. Turbūt su dideliu nerimu akyse ir rožančiumi rankose jos pro savo namukų langus stebėjo liepos 17-ąją besirenkančius „velnio vaikus“, kurie vėliau paliko tokį netikėtai teigiamą įspūdį vietiniams*. Mes taip pat traukėme į pirmąjį „Velnio Akmenį“ su tam tikru nerimu – ar pateisins didelius lūkesčius naujai iškeptas festivalis?Kai atvykome, ilgaplaukiai pavieniui traukė link Dainuvos slėnio, čia pat suorganizuotoje stovėjimo aikštelėje transporto buvo dar nedaug. Pirmas įspūdis, įveikus maršrutą „stovėjimo aikštelė – ramus kempingas“, buvo sunkiai apčiuopiamas – ar tikrai čia apie viską gali būti pagalvota? Kol suvaikštinėjome, pažindinomės su vietine fauna ir rūpinomės atributika, atėjo 19 valanda, kada festivalio muzikinę programą turėjo atidaryti SAPLES.Iš pradžių nepatikėjau savo laikrodžiu – grupė pradėjo groti absoliučiai laiku! SAPLES tinkamai šildė publiką ir brutalu kvietė greičiau judintis vėluojančius. Kad ir kada grotų, SAPLES visada plieka vienodai nuoširdžiai ir pritraukia „savą“ publiką, tad pirmasis pusvalandis neprailgo.

Media_httpwwwhellmusi_jfgiv

Latviai HEAVEN GREY antrieji pajajamė publiką, tik jau subtilesniu doom’u. Pradžioj tarpusavyje kiek pjovęsi instrumentai rėžė ausį, bet antroje pusėje jau buvo galima klausyti. Nors man trūko „dvasios“ jų pasirodyme, HEAVEN GREY – visai įdomi grupė ir tikriausiai rado naujų gerbėjų Lietuvoje.Iš anksto buvo aišku, kad progresyvistai LEPROUS publikai tikrai nebus lengvai virškinami. Nors įraše jie skambėjo blankokai, gyvai norvegai davė garo. Spėjo ir paimprovizuoti, kol gitaristas keitė stygą. Švarus ir harsh vokalas, energingos progresyvios kompozicijos – LEPROUS paliko vieną geriausių įspūdžių iš visų pasirodžiusių grupių. Tuo tarpu BILOCATE masino vien dėl to, kad tai pirma matoma musulmoniškos šalies grupė. Ir, aišku, ypatingi rytietiški motyvai, įpinti į Jordanišką death’ą. Tai tiesiog negalėjo būti blanku. Stiprus užtaisas![youtube=http://www.youtube.com/watch?v=fnBlDJvPOUY&w=425&h=344]ŽAS pateikė gerą dozę rock’n’rollo kartu su old-schoolinio death’o kūriniais iš REGREDIOR, GHOSTORM. ŽAS tikrai nepretendavo į rimčiausią „Velnio Akmens“ grupę, tačiau puikiai įsipaišė prieš pirmojo vakaro headlainerius. Privalu paminėti, kad buvo sugrotas ir sudainuotas visų girtų metalistų himnas „B*bis raibas“, kurio metu Dainuvos slėnis tiesiog ošė ;-)

Media_httpwwwhellmusi_sasri

KEEP OF KALESSIN atrodė ir grojo kaip žvaigždės, bet tikrai nebuvo pasikėlę. Pradžioje kažkur išėjus pasivaikščiot garsisto klausai, visu kūnu jaučiau tik kiekvieną būgnininko pirstelėjimą, tačiau į antrąją pasirodymo pusę garsas grįžo į tinkamas vėžes ir netrukdė mėgautis pasirodymu. Vokalistas ne tik pavyzdingai atliko savo rolę ant scenos, bet ir užsitarnavo didelį pirmųjų eilių palankumą, dosniai dalindamas alų ir KEEP OF KALESSIN atributiką. O apie muziką… Ką bepridursi – nepriekaištinga. „We will walk behind you…“ skambėjo galvoje dar visą savaitę.Tačiau paskutinieji NAHASH tą vakarą atrodė… labai blankiai. Nežinau, ar jų magija ištirpo erdvėje, ar po modernaus KEEP OF KALESSIN black’o sunku buvo greitai adaptuotis. Tą vakarą NAHASH nesukėlė jokių emocijų.Antra dienaAntros dienos rytą nukiūtinau iki arbatos palapinės, kurioje galima buvo gauti žadinamojo užtaiso. Idėja prekiauti arbata „Velnio Akmenyje“ – nuostabi. Be abejo, pasiėmiau namo aštriosios (tiesą sakant nelabai) „Velnio Akmens“ arbatos ir dabar galiu kiekvieną dieną prisiminti tokius malonius įvykius. Labai tikiuosi tokią palapinę matyti ir kitąmet!

Media_httpwwwhellmusi_iyict

11 valanda žadėjo iškart dviejų įvykių pradžią – STRANGER AEONS pasirodymą ir tinklinio turnyrą. Pirma žiopsome į lietuvaičius STRANGER AEONS. Tvarkingas progresyvus rokmetalis, ypatingai niekuo neišsiskiriantis, tačiau lengvai slystantis pro ausį ramų rytą. Tačiau nežinau ar atpažinčiau kokią jų kompoziciją kitą kartą :-) Tiesa, tą patį galiu pasakyti ir apie po jų pasirodžiusius CROCELL. Ir neaišku, ar čia buvo kaltas mieguistas rytas, ar tiesiog kokybiška, ausies nerėžianti, bet neišsiskirianti muzika…Tarp grupių, žinoma, spėjome subėgioti ir į įsibėgėjantį tinklinio turnyrą. Atrodo, kad tinklinis metalistams buvo pats tas, nes su futbolu būtų buvę sunkoka daugeliui dalyvių ištvermės atžvilgiu. Publikos simpatijas pelnė charizmatiškiausi žaidėjai – galėtų būti ir koks paguodos prizas už velniškiausią tinklininko aprangą ;-)Toliau prisijungėme prie taip pat negausaus palaikymo sulaukusios grupės – italų THE PROWLERS. Nesitikėjau nieko ypatingo iš šio kolektyvo, tačiau vėl liko įspūdis, kad italų grupės gyvai visada uždega – šįkart energingas heavy/poweris tikrai išjudino. Mūsų „operatoriui Kipsui“ pavyko užfiksuoti ir keletą jų akordų:[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=ysGkjwp0uP0&w=425&h=344]

Media_httpwwwhellmusi_dsnbn

Saulė įnirtingai kopė per pušų viršūnės ir žadėjo ne tik kaitrią dieną bet ir šiltą vakarą. Nors kaimynams FRAILTY ne visai parankiausias toks šviesus ir intensyvus dienos metas, tačiau tai nesutrukdė jiems vėl atiduoti visą reikiamą duoklę savo žiūrovams, kurių kaskart pelnytai sulaukia vis daugiau. Ir pagaliau scenoje po gana ilgos pertraukos LUCTUS. Karingas, bet paprastas thrash/black’as nesunkiai glostė ausį, o daugeliui jau ir lenkė galvą. Nuoširdų pasirodymą gal kiek apkartino berods paskutinė daina – Lietuvos himną taip dainuoti, mano galva, ne kokia idėja. Net ir populiariosios scenos mohikanai sugeba rasti ne tokių tiesmukų tautinių motyvų tėvynei pagerbti. Tačiau tai bendro įspūdžio tikrai nepagadino – tikiuosi netrukus pamatyti dar per mini turą.Po pirmos metalo dozės skubėjome stiprintis visomis prasmėmis, o aplinkybėms susiklosčius, pavaikštinėjome ir po šiek tiek atgijusius Anykščius. Pamatę, kad miesto kapinės dar savo vietoje, niūriai atsidusome – nebus apie ką kalbėti davatkoms, nebus…

Media_httpwwwhellmusi_gzsgg

Pirmą kartą veiksmas didžiojoje scenoje, kuri nepadarytų gėdos bet kokio kalibro renginiui, vėlavo turint pasirodyti lenkams TRAUMA. Bet tai smulkmena – tokio punktualumo viso festivalio metu galėtų pasimokyti daugelis. Deja, dėl tokių kliūčių svečiams teko trumpinti savo pasirodymą. Tiesa, ar dar apšilti nespėję, ar dėl skubėjimo, TRAUMA neatrodė itin įspūdingai ir neišdildomai. Kokybiškas, bet jau gan įprastas death’as lengvai praskriejo ir paruošė puikią dirvą pirmajai vakaro „žvaigždutei“ – DISSIMULATION.Net neverta minėti, kad daugelis laukė Anykštėnų pasirodymo su nedideliu nerimu, bet pranešimuose deklaruotas ryžtas tikrai neapvylė – DISSIMULATION pasirodė ir tikrai sėkmingai. Didelius lūkesčius iliustravo ir didelis fanų palaikymas su plakatais, šūkiais ir valtimis. Pasirodymas tikrai neprailgo, nors buvo gan statiškas, arba „šiaurietiškai santūrus“ :-) Sugroję gerai žinomus kūrinius iš visų pasaulį išvydusių albumų, DISSIMULATION užbaigė savo pasirodymą koveriu:[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=N07cUcgfqs0&w=425&h=344]Na o OBTEST pasirodymą apibūdinsiu labai trumpai – tai buvo geriausias mano matytas OBTEST pasirodymas. Žiūrovas, laikas ir erdvė puikiai tiko energingam pagoniškam užtaisui. Žirgas parneš mano kūną namo!

Media_httpwwwhellmusi_mtxsd

Tuo tarpu AZARATH atrodė gana blankiai ir didelio įspūdžio, kokį vyliausi parsivežti, nepaliko. Nors atlikėjai ant scenos energijos tikrai nestokojo, bet pritrūkau… aiškumo. Visai kitaip su gerai daugeliui žinomais SINISTER – išoriškai paprastesnis, bet gerai „limpantis“ olandiškas ir didelę įtaką europietiškam metalui padaręs death’as tinkamai kaitino atmosferą ir kvietė prisijungti prie pirmose eilėse bujojančių žiūrovų.Ilga pertrauka prieš festivalio „reklaminį veidą“ SEPULTURA įpareigojo juos paruošti nepakartojamą šou su idealiu garsu. Ką gi. Taip ir nutiko. Be jokios abejonės daugiausiai publikos sutraukę brazilai nuoširdžiai subrūžino kone visus SEPULTUROS periodus atspindinčius gabalus. Atrodė, kad abi pusės – esantys ant scenos ir priešais ją – kaip gali mėgavosi šiomis intymumo akimirkomis. Net nustebau, kad lietuvaičiai taip mėgsta ir forumuose taip deklaruojamą kaip nekenčiamą metalinį hardcore’ą :-) SEPULTURA dar kartą įrodė, už ką yra taip gerai žinomi:[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=bg7k6OWslSI&w=425&h=344]Nors jėgos labai greitai seko, bet faktas, kad dar priešaky laukia tikrai ypatinga grupė CODE, palaikė mane ant kojų. Ir manau visi, kas sukaupė paskutinius gyvybės syvus, nenusivylė šios unikalios tarptautinės komandos pasirodymu. Be galo įsimintinas, charizmatiškas ir tiesiog kerintis vokalisto šou tiesiog hipnotizavo, nors savo demonstruojama nuotaika vaizdo tikrai negadino visi esantys scenoje. Asmeniškai tai buvo geriausia festivalio grupė. Vienintelis dalykas, dėl kurio buvo labai gaila – kad tokią puikią grupę stebėjo vos saujelė žmonių. Tikiuosi, kad netrukus galėsiu stebėti dar vieną CODE spektaklį.[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=ge4bcuYY20M&w=425&h=344]DIABOLICAL pradėjo pasirodymą jau pirmiesiems sekmadienio spinduliams stumiant naktį iš Dainuvos slėnio. Paklausęs keletą dainų ir įsitikinęs, kad dėl neištvermingumo šįkart alkūnių nusigraužti neteks, smukau kur galvą priglausti…Tiek šnektos apie muzikinę „Velnio Akmens“ pusę. Visa, kas liko už šio reportažo kadro, gana sunku žodžiais perteikti – buvo tiesiog įspūdinga. Išvykome pakylėti, su nuoširdžia nuostaba ir pasididžiavimu dėl tokio puikaus sunkiosios muzikos festivalio po atviru dangumi. Dievai nepagailėjo gero oro, miesto valdžia nuobodžiaujančios policijos, dalyviai geros nuotaikos, o organizatoriai ir jiems gelbėję savanoriai – jėgų, kad viskas vyktų taip sklandžiai. Nors to ir per maža, noriu padėkoti organizatoriams ir visiems prisidėjusiems prie taip aukštai kokybės kartelę iškėlusio „Velnio Akmens“! Nors sklinda kalbos, kad ne viskas finansine prasme susisumavo su pliusiukais, tačiau festivalio programėlėje šmėžuojanti data „Liepos 16-18, 2010“ suteikia vilties…Daugiau nuotraukųDaugiau video iš grupių pasirodymų: LUCTUS: 1NAHASH: 1DIABOLICAL: 1THE PROWLERS: 1ŽAS: 1 2 3 4DISSIMULATION: 1 2 3 4SEPULTURA: 1 2 3* – „Velnio akmens“ iš Anykščių nebevarys net ir dvasininkaiStraipsnis publikuotas Hell-music.lt

KREATOR – modernus klasikos alsavimas Vilniuje

Vidmantas: Pamenu per vieną interviu vienas muzikantas yra pasakęs: “metalas – kitokia klasikos interpretacija”. Vistik šiai dienai metalas jau ir savo dar neilgoje istorijoje turi ką vadinti “nuosava klasika”. Ir be abejo viena iš tų dar gyvų ir neužrūdijusių klasikos egzempliorių yra KREATOR, praėjusį penktadienį agresyvia energija džiuginusiais senus ir jaunus metalgalvius.Tvarka – vokiška, nes renginys prasidėjo laiku. Būtent dėl tokio netikėto pliuso pasidarėm nedidelį minusą – pražioplinom dalį pirmosios grupės EMERGENCY GATE pasirodymo. Tenka prisipažinti, kad itin daug ir nepraradom – tai, ką spėjom pamatyti, nebuvo itin įspūdinga. Taip – tvarkingas, modernus vokiškas metalas, bet nieko įdomaus – kažko užvedančio, draivo ar eskpresijos muzikine prasme trūkumas. Na ir vokalistas vizualiai labai jau įtartinai :-) egoistiškai atrodė bebaltuodamas po sceną… Tačiau kaip pirma 4 grupių sąstato dalis visai tinkamai buvo suvirškinta, o publika akivaizdžiai darė tą patį, abejingai migruodama tarp rūkomojo ir salės.

Media_httpwwwhellmusi_iwuqf

comm: O aš tuo metu stovėjau ir kalbėjausi su Jonavos metalistais, skiedžiau kraujotaką alum, o vėliau kultūringai laukiau eilutėje prie tualetų. Švarios, šviesiomis spalvomis nudažytos sienos, erdvus rūsys ir netgi galimybė pasikabinti paltus. Najwyższy klasa! Galėtum pamanyti, kad esi knygų mugėj arba arba tautodailės dirbinių parodoj, tačiau prekystaliai nebuvo nukrauti knygomis ar rankdarbiais, aplinkui nešmėžavo kostiumuotos figūros, o iš stikline siena atitvertos salės tikrai nesklido klasikinė muzika. Salėje kaip keltiški mazgai pynėsi folkas ir metalas, o prie pynimo staklių darbavosi šveicarai ELUVEITIE! Ne kas kitas kaip senoviniais instrumentais grojama muzika daro šią grupę išskirtine, kuri, sakyčiau, net sustiprina metalo skambesį. Kaip dvi energija besikeičiančios stichijos; aštrabriauniais akmenimis nusėtas krantas, skalaujamas jūros vandenų sukuria garsą, kuris priverčia klausytoją sukrusti, įtempti jusles ir būti jo dalimi. Iš airiškų dudelių, mandalinų ir dūdmaišių tekanti muzika mena gilią istoriją ir alsuoja jos karingą dvasią. „Slanias Song“, „The Song Of Life“ ir ant scenos savo ilgus plaukus sukančios merginos… Ech, kai prisimenu, tai nugara iš malonumo šiaušiasi. Padėkoję už palaikymą ELUVEITIE sugrojo dar kelis kūrinius, vienas iš jų buvo, o taip, Inis Mona! Nebesitvardžiau, lyg nuo ką tik sustojusios karuselės nušokęs vaikas išbėgau iš salės ir pasiskolinęs pinigų nusipirkau marškinėlius su ELUVEITIE simbolika.

Media_httpwwwhellmusi_qqwoa

Vidmantas: Daugeliui tautiečių kilo necenzūrinis klausimas sužinojus apie grupių grojimo eigą, tačiau jau po koncerto aišku – nors mūsų krašte metalcore nelabai mėgstamas (arba tiksliau – nemėgstamas), bet kalibrą CALIBAN “užsiauginę” pakankamai, kad apšildytų pačius KREATOR. (Beje, ELUVEITIE grupės amžiaus požiūriu gerokai jaunesnė už kitas thrašystus apšildančias grupes). Nors publika buvo šaltoka ir gerokai retesnė nei per linksmuosius ELUVEITIE, bet CALIBAN skambėjo visai neprastai. Tiksliau – viršijo lūkesčius, kurie, tiesą sakant, buvo gana nedideli. Tik galbūt nereikėtų tikėtis ir prašyti mošo iš metalcore nemylėtojų krašto publikos. Nors į pasirydimo pabaigą su savo “beveik paskutinėm” dainom CALIBAN jau buvo bebaigią atsibosti, bet tenka pripažinti, kad tai stipri kompanija, be vargo atrandanti savo publiką kitose šalyse.

Media_httpwwwhellmusi_sgrfh

comm: Ką jau ką, bet „glotkę“ M. Petrozza turi. Kad užrėks kaip seržantas ant naujų šauktinių, čia pat pasijusi kaltas jei pavargai ar nelaikai rankų iškėlęs į viršų. Vakarinis „salagų“ muštravimas prasidėjo nuo „Hordes of Chaos“ ir to paties pavadinimo vaizdo klipu ekrane.Beje, tai antra, Lietuvoj besilankanti ir mano matyta grupė (pirmoji buvo ENSLAVED) kuri naudoja vaizdo projekcijas pasirodymams pagyvinti. Juk įdomu pamatyti kaip grupė sieja ir interpretuoja savo muziką su vaizdiniais, juolab palavinti savo vaizduotę, įsiminti, kad koncertas dar ilgai išliktų atmintyje. Spėju, kad mažai kam tas ekranas užkliuvo, nes salės centre virė „mošpitai“, ant vienų fanų rankų jūros suposi kiti, pastaruosius gana šiurkščiai ant žemės mėgino nuleisti apsauginiai, tačiau net ir tai fanų nesustabdė! Vienas prie sėbro Juliaus atlingavęs drąsuolis pasiprašė padėti jam perlipti per tvorelę. Nelabai sėkmingai nusileidęs ant grindų, jis gana energingai užlipo ant scenos ir kelias akimirkas pasidžiaugęs savo mažyte pergale, liuoktelėjo ant iškeltų rankų. Na o likusieji, metaforiškai kalbant, galėjo iššiepti dantis ir pikdžiugiškai kartu su Petrozza išrėkti „Pleasure To KILL“ !!! Vokiečiai labai norėjo parsivežti gerus įspūdžius iš pirmojo pasirodymo Vilniuje. Kodėl gi ne? Skanduotės, „mošpitai“ ir kita pozytivi agresija nurimo tik tada, kai muzikantai nulipo nuo scenos, žinoma, prieš tai reikėjo atlaikyti kulkosvaidžio seriją sudarytą iš „Riot of Violence“, ”Warcurse“, ”Destroy What Destroys You“, „Enemy Of God“ ir kt. puikių kūrinių. Apsidaužėm, nuvargom, išprakaitavom ir nuleidom šiek tiek kraujo, tačiau buvome laimingi!Vidmantas: Tormentorrrr!!! m/comm: Jo, aš irgi RRRRRrrrrrrrrrrr!!! ir dar keliu bokalą tamsaus alaus m/ Už metalą, tuos, kurie atėjo, tuos, kurie neatėjo ir už tuos kurie atėjo, bet nieko neprisimena.Nuotraukos Crazytes. Reportažas paskelbtas Hell-music.lt. Linkėjimai kolegai Tomui (comm) už kooperaciją rašant šį reportažą :-)

OBITUARY ir Baltic Prog Fest 2008 – kai savaitgalis tampa ypatingu

Kai per sunkiuosius portalus praskriejo žinia, kad vos per kelis kilometrus nuo namų ūžtels legendiniai OBITUARY, nesitvėriau savam kailyje – tą pačią dieną žinojau, kad būsiu ten. Tuo pačiu nuo praėjusių metų Baltic Prog Festo tyliai ruošiau mantą itin retai Lietuvoje gyvo progresyvo dozei. O ėmė ir nutiko taip, kad abu renginiai supuolė į tą pačią dieną. Ką daryti? Atsakymas aiškus – spėti visur!Taigi planas-chuliganas paprastas – pradėti ankstyvą savaitgalį Arvydo sodyboje, atlėkti paūžti į „Forum Palace“ ir vėl grįžti į ne tokios griežtos muzikos stovyklą.1 dalis, kurios nebuvoBaltic Prog Fest startas buvo numatytas 17:30, tad iš sostinės Kernavės link pajudėjom valanda anksčiau, kad tikrai spėtume nors viena ausimi paklausyti vienintelių festivalio lietuvių ŠV. SODO. Deja, idėja, kad greičiau bus greitkeliu, pasirodė visiškai netikusi, kai Vievis-Kernavė atkarpoje teko prastovėti kone pusvalandį dėl kelio darbų ir kamščių. Pagriebę dar vieną progresyvistą pakeliui, atriedėjome kone su lietuvių pasirodymo pabaiga. Palapinės statymo darbai ir kitos smulkmenos, tad gyvai pažiūrėti spėjau tik APPLESEED iš Lenkijos. Ausį glostė kone niekada gyvai negirdėti progresyvūs garsai, tačiau, reikia pripažinti, nieko stulbinančio neišgirdau. Laikas į OBITUARY!2 dalis – OBITUARYGrįžti į sostinę sekėsi geriau, negu išvažiuoti, tad prie “Forum palace” atvykau dar prieš aštuonias. Aplink, kaip priklauso, buriavosi vasariškai apsirėdę brūtalystai, kuriuos įtariai nužiūrinėjo zujančio pro šalį transporto keleiviai. Viduje – ramybė prieš audrą, tad naudojuosi proga apžiūrėti, ką siūlo žadėtas prieš koncertą metalinės atributikos turgelis. OBITUARY atributikos pasiūla tikrai buvo puikiai pasirūpinta, dėl ko dažnas koncerto dalyvis „žaliavo“ marškinėliais užrašu „Slowly We Rot“.

Media_httpwwwhellmusi_abjga

Belaukiant pradžios „VIP“ vietose tiesiai už garsistų atrodė, kad publika renkasi vangiai. Renginys vėlavo vos 10 minučių, tad laukimas neprailgo, o muzikinę tylą bandė užpildyti aktyvūs pirmosios eilės dalyviai, plėšdami tautines dainas apie raibus ir meškas.Ir štai, scenoje 20 metų Floridos death metalo sceną garsinantys vyrukai. Nė nereikia apšilimo – tvoja iš esmės, o John Tardy įsijungia į ansamblį, demonstruodamas ilgas garbanas ir nuo „Slowly We Rot“ laikų nenusilpusį unikalų growlingą. Atliekant antrą dainą, priekinėse eilėse darosi karšta ir rūpestis dėl pernelyg tuščios salės nuplaukė kartu su „Cause of Death“. OBITUARY grojo įsijautę, garsas buvo nuostabus, publika nepasyvi – tą reikia išgyventi. Gyvai atlikti kąsniai iš kone visų OBITUARY gyvavimo periodų – nuo debiutinio albumo iki naujausių darbų.Artėjant antros pasirodymo valandos pradžiai pasijuto, kad death metalo pionierių atliekamų kūrinių tempas nukrito, pasirinkti ramesni kūriniai, tad buvo puiki proga pasigrožėti kaip instrumentą moka valdyti vienas ar kitas OBITUARY narys. Ir štai, paskutinis kūrinėlis – vėl prie scenos žmonių košė!Po nedidelės pertraukėlės prieš antrą pasirodymo dalį publiką dar pakaitino Donald Tardy, prie kurio vėliau prisijungė ir naujasis OBITUARY narys Ralph Santolla. Tiesa, mano akimi ne visai vykusiai – progresyvo mėgėjo, Ralfai, nenustebinsi šredo atlikėjų nuvalkiota tema! Apskritai, kiek stebėjau Santollos pasirodymą, susidarė įspūdis, lyg atostogaut būtų atvažiavęs ir savo ne visai į temą solo papjaustyt. Na, bet palikim mano asmenines meiles nuošalyje, juk dar visų laukė koncerto kulminacija.[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=4WcN4ID_VQA&w=425&h=344]Be abejo, OBITUARY grįžo dar pamaloninti lietuviškos publikos. Prieš tai šiek tiek prilėtinę, amerikonai sutvojo dar kelis greitus kūrinius. Be abejo, koncertas privalėjo baigtis kultiniu „Slowly We Rot“ m/Puikus koncertas su idealiu garsu, aštrių alkūnių priekine publika, griežta apsauga, puikios formos grupe ir gera atmosfera. Pakartot!3 dalis – Saulė, regis ir italaiŠluostausi prakaitą, rišuosi plaukus ir nieko nelaukdamas minu link Kernavės, nes tikėjausi dar spėti į pirmosios progresyvo festivalio dienos pabaigą. Tada dar nežinojau, kad THE RED MASQUE desantas iš JAV neatvyko, tad tikėjausi nugirsti bent jau PENDRAGON (Nick Barrett su Clive Nolan), kurių pasirodymas buvo numatytas nuo vidurnakčio. Deja, kol įvykdžiau pasižadėjimą aprūpinti ir apsirūpinti gėrimais, pagriebti iš namų keturkojį bei įveikti tuos 35 km, pirmoji diena baigėsi be manęs. Sako, kad buvo gerai…

Media_httpwwwhellmusi_xhebg

Antrą dieną mus kelia iš stovyklos sklindantys kažkieno garsiai leidžiami regio garsai… Bet apie tai tarsiu keletą žodžių vėliau. O diena žadėjo būti be debesėlio ir programa, iškabinta ant medžių, žadėjo įdomių 7 grupių klausymosi maratoną. Laikas gamtoje su draugais bėga greitai – futbolas, bitės kojų pirštuose ir drąsiausių maudynės Neryje, kurių atsisakiau, prisiminęs koks turėtų būti vandens „radiacinis fonas“ vos 35 km nuo Vilniaus…Pirmieji ankstyvą šeštadienio rytą – apie 14:00 – pradėjo baisiai renginio vedėjų išgirti INFRONT iš Rusijos. Į aikštelę prie scenos vangiai rinkosi regio iškankinta publika, kurios palaikymo taip trūko INFRONT frontmenui. Bet niekas, ko gero, nepuolė draskytis pagal jų muziką ne be priežasties – paklausyti malonu, tačiau nieko ypatingo ar kabinančio.OLIVE MESS iš Latvijos soundčeko metu maniau, kad vokalistas taip įdomiai „bando“ įrangą, bet paaiškėjo, kad repetavo kūrinį. Įpusėjus latvių pasirodymui nusprendėme, kad keptos dešrelės daug labiau mus pamalonins ir turbūt neapsirikome. Iš tikrųjų, mintis įdomi ir originali, tačiau iki norimo rezultato labai trūksta išpildymo. Jautėsi, kad grojamas progresyvas, tačiau šioje muzikoje ir žavi tai, kad sudėtingi dalykai atliekami tiksliai – to labiausiai, ko gero, ir pritrūko OLIVE MESS. Parepetuos, o tada mes juos išgirsime.Baltarusiai ZOMBIE ZOO visai įsiminė savo muzika ir fanų opozicijos vėliava. Girdėjosi ir jautėsi, kad grupei čia groti šventė, tad vertinimai palankūs. Didelio originalumo nerasta, bet dvasia duoda gerą prieskonį. Kalbant apie prieskonius, KNYAZ MYSHKIN galima pavadinti neblogu, bet užsitęsusiu fleitos ir akustinės gitaros festivalio atmosferos prieskoniu, bet ne tikra sudedamąja dalimi. Kadangi scenoje praktiškai nieko nevyko, neliko nieko kito negu slėptis po negailestinga saule po kokiu pavėsiu ir snūduriuojant sekti šių ZOMBIE ZOO bendrataučių muzikinį sąmonės srautą.

Media_httpwwwhellmusi_iszfv

O štai ir dar prieš festivalį mano dėmesio sulaukę lenkai INDUKTI. Iš kelių girdėtų kūrinių tikėjausi tikros progresyvaus metalo audros… ir ją gavau. Tai kolektyvas, vertas dėmesio. Pirmą kartą girdėjau taip puikiai į grupę įsiliejusį smuiką. Grupė ant scenos atrodė kaip tikri profesionalai ir trupino vieną sudėtingą kompoziciją po kitos, o dėl sunkesnių akordų sulaukė kone pirmųjų plevėsuojančių garbanų šią dieną. Girdėjau kalbant, kad kažkam pritrūko vokalo… jo ir nereikėjo! Kalbėjo muzika. Gyvai INDUKTI Baltic Prog Fest’e atrodė puikiai, tad nieko nelaukdamas prigriebiau jų albumą „S.U.S.A.R“ iš vietinio atributikos turgelio, kuriame matėsi daugelio festivalio grupių įrašų.Po tokio lenkų pasirodymo FINAL CONFLICT atrodė kiek per švelnūs – smagūs klausyti, bet didelio dėmesio nepatraukė. Patirtis scenoje daro savo – girdėjau ne vieną susižavėjusį šiuo kolektyvu. Laikas su svečiais iš Didžiosios Britanijos neprailgo ir scenoje pradėjo zuiti paskutinė grupė – italai DELIRIUM.

Media_httpwwwhellmusi_ltqgm

Prisipažinsiu, kad girdėjau DELIRIUM albumą prieš koncertą ir man jis nepasirodė kažkuo ypatingas. Tokį įspūdį pataisė patys DELIRIUM. Pradžioje nekaip sekėsi su garsu ir jau atrodė, kad viso festivalio metu buvęs tikrai gana kokybiškas garsas nuplauks per paskutinę grupę. Bet italai pasispardę privertė viską teisingai suderinti ir žiūrovai galėjo mėgautis Italijos progresyvios scenos įkvepėjos melodijomis. Neįprasto charakterio fleitininkas bendravo su publika itin atvirai, šiek tiek papasakojo apie kūrinius, laidė komentarus apie Lietuvą ir Italiją :-) O muzika buvo gera. Nors kiek priminė Italijos estradą, bet mačiau, kad patiko ne man vienam, o tokie fleitos solo, kokius demonstravo DELIRIUM narys, negali nepatikti tikram progresyvo mėgėjui. Dainavo turbūt visi nariai, įskaitant ir būgnininką. Dainavo ir publika, ypač paskutinį garsųjį „Jesahel“. Smagu, ne kitaip! Festivalis skelbiamas užbaigtu…

Media_httpwwwhellmusi_egzpi

Na ir pabaigoje norėčiau paminėti keletą blogų ir gerų dalykų. Visų pirma, prieš girdamas festivalį, norėčiau padalinti porą riebių, didelių ir taukuotų vidurinių pirštų žmonėms, kurie pavogė mūsų pledą ir, kiek teko nugirsti, kelis lauko stalus. Kam išvis čia tokiems … rodytis? Taip pat bent pora vienetų vidurinių pirštų siunčiu Arvydo sodybos palapinės chebrai, kuri visą naktį labai garsiai leido su festivaliu visiškai nesusijusį regį ir neleido žmoniškai pailsėti pirmą naktį. Suprantu, kad afterparty reikalingas, bet tokiu garsu idiotišką muziką pliekti iki 5 ir nuo 6 val. ryto pratęsti? „Didžėjai“ taip pat reiškėsi ir dieną ir labai trukdė girdėti kas vyksta pagrindinėje scenoje. Savo labui, antrą naktį buvo iš jų pusės ramu.O dabar geri dalykai: vieta, garsas, grupės, žmonės, kaina, fakyrų pasirodymas, pigūs CD festivalio pabaigoje, draugiški apsauginiai, tvarkingi tualetai, oras, organizavimas ir, be abejo, progresyvas.Labai tikiuosi, kad festivalio organizatoriai šiemet nenuėjo į didelį minusą ir kitais metais vėl galėsime leistis į gamtą į Baltic Prog Fest.PabaigaTaigi dvigubas kultūrinis savaitgalis prabėgo labai greitai ir labai sėkmingai, palikdamas labai daug nedylančių įspūdžių. Kaip dabar jau patirtis rodo, įmanoma spėti visur, reikia tik noro!Originalas publikuotas www.hell-music.lt

A.LT 2007 įspūdžiai

Media_httpemptydotcom_fordf

A.LT – kasmetiniai Lietuvos alternatyvios scenos apdovanojimai, kuriuos skiria įvairių subkultūrinių “kilmių” atstovai (komisija) už ryškiausius skirtingų scenų įvykius, grupes ir žmones.Žiupsnelis “neoficialių” minčių apie A.LT koncertą. Visų pirma, kaip kolega iš Hell Music pastebėjo – renginys ne true visais atžvilgiais – jokia subkultūrinė grupė neturi pagrindo ypač veržtis į tokį margą koncertą. Kad ir kaip būtų, vėl buvo pripildyti žiūrovais visi visai malonūs Lenkų kultūros rūmai.Kas laimėjo apdovanojimus galite pažiūrėti čia, o aš tik eskiziškai apibūdinsiu vyksmą iš savo taško.Po valandos vėliavimo (-1 už tai. Praėjusiais metais susisuko labai punktualiai!) scenoje Mano Juodoji Sesuo – trejetas, įskaitant elektro-būgniningą, kuris, matyt, labiausiai pavargo iš visų grupės narių, nes visus 15 minučių turėjo kokį kartą per sekundę sumušti per vieną iš trijų elektroninių būgnų paviršių. Mintys apie MJS buvo tokios, jog su tokiais bytais ir visom įprastom popscenos detalėm nesiverstų liežuvis juos vadinti gothic kultūros atstovais, alternatyvios scenos veikėjais ar juo labiau gotikinės muzikos pionieriais.Iškentus MJS bumčikus, įteikti pirmieji prizai. Jau patys pirmieji į sceną užlipę laureatai grupė Skylė (metų rock) nušluostė nosis visiems kitiems prizų “atsiėmėjams” – ir nuo scenos pašokinėjo, ir prasmingų žodžių pasakė. Mintys buvo tokios: “Mintys dviprasmiškos: iš vienos pusės džiugu, iš kitos liūdna, nes… rock – alternatyva?..” ir “Kai A.LT apdovanojimus gaus Rimiškis, žinosime, kad esame teisingame kelyje”.Alina Orlova atrodė kukli, o jos smuikininkas galėjo pasilikti ir pavaryti dar šiek tiek džiazo. Dainuojamoji poezija visada bus alternatyva, tačiau šis pasirodymas ne tokio tipo renginiui…Grupę Pievos mačiau pirmą kartą. Įspūdis – geras, tačiau tos kelios dainos, kurias suspėjo pagroti per skirtą laiką, atrodė šiek tiek panašios viena į kitą. Tačiau užskaitau ir tikiuosi surasti pirkti šios grupės CD – laikas susipažinti iš arčiau.Mano nusivylimui, metų proveržis atiduotas kažkokiai grupei “Flamingo”, kuri pristatyta kaip “įrodymas, kad Lietuvių grupė gali skambeti taip pat, kaip didieji roko grandai”… Toli mūsų alternatyvi scena nenueis su tokiais šūkiais, o kad buvo vertesnių į šį titulą parodo ir tai, kad vaikinai atėję ant scenos apdovanojimų atrodė visai tuščiai ir nesugebėjo net gražiai pasakyti “ačiū, neturių žodžių, ačiū”.Pirmą kartą taip “pramušė” Mountainside. Wow! Anksčiau ši grupė vis praslysdavo, neįsipaišydavo į renginio kontekstą ar silpnai nuskambėdavo, tačiau šį kartą tarp visų aplinkinių perliukų sulindo labai gerai ir paliko puikų įspūdį, ypač ilgasis naujai pristatytas kūrinys. Tiesa, kartais su anglišku tarimu didelės bėdos, tačiau visa kita… Užskaitau, atidžiai stebėsiu per kitus koncertus!Tada scenoje prisigrūdo Despotin’ Fam projekto vyrukų: bosistas, gitaristas, dj, digital dj, saksofonistas ir trys vokalistai. Hip-hopas… Jau buvau pabėgęs iš salės pabandyti nusipirkti alaus, tačiau užmatęs kokios eilės prie šių gaiviųjų gėrimų, nusprendžiau, kad geriau pasikultūrinsiu. Muziką DF vystė visai nieko, ypač padžiazuojantys saksofonas ir gitara, bet vokalistai tiesiog perrėkdavo muziką ir iš muzikantų pastangų likdavo tik atskiros natos tarp žodžių atokvėpių. Sako, kad taip turi būti :-) bet man tai nepatiko.Bora pažįstu iš savo ankstyvojo domėjimosi sunkiąja muzika periodo ir ši grupė man visada kelia pagarbą ir gerus prisiminimus. Paskutinį kartą juos mačiau gyvai prieš kokius 4-5 metus, o jie patys A.LT sugrojo savo pirmą koncertą po kelių metų pertraukos. Ką bepridurti – super! Emocijos, tiesiog energijos srautas nuo scenos. Labai gaila, kad tik ~15-20 minučių!Fusedmarc – experimental atlikėjai – man visai nežinoma sritis. Tačiau įspūdį paliko visai neblogą – nedidukė vokalistė gerai įsiliejo į elektroninės muzikos srautą. Daug žodžių vertas vienas iš dviejų žmonių, muzikuojančių scenoje prie kompiuterių – jo mimikos, šokiai prie klaviatūros vertas atskiro video reportažo :-) Jeigu aš su tokiu užsidegimu programuočiau, darbo vietai reikėtų nemažai kvadratinių metrų laisvos erdvės!GROL kiek ilgiau nei kitos grupės tvarkėsi su aparatūra, tad spėjo iš salės išbėgti bemaž trečdalis salėje buvusių žmonių. GROL’iai ypatingo įspūdžio nepaliko – gal vakaro kontekste juos esu matęs per daug kartų? O gal muzika pasidarė visiška monotonija? Jei galvoje būtų demokratija, balsuočiau už antrą variantą.Magic Mushrooms jau nebegirdėjom, nes kojos visiškai baigė sulysti į minkštą vietą, o po GROL muzikinio srauto pasirodė, jog koncertas baigėsi, tad iki jų spėjom ir striukes pasiimti.Apie koncertą dar norėtųsi burbtelėti dėl video projekcijų, pastatytų abejose scenos pusėse. Vertėjo visai nieko nerodyti, jeigu nebuvo ką rodyti grupių pasirodymo metu. Berods tik Fusedmarc buvo pateikę savo vaizdinę medžiagą, kuri puikiai tiko prie bendro pasirodymo, bet su kitais – geriau įspūdžio sąskaita vaizdo režisieriams neeksperimentuoti.Susumavus, vertėjo nueiti į šį koncertą. Ne tik pažiūrėti, kas išrinkti geriausi, bet ir prisiminti senus laikus (Bora), ką nors atrasti (Pievos) ar suteikt galimybę vėl pakilti akyse (Mountainside).