Tag Archives: Kompiuteriai

Programų sistemos. 5 semestras

Laikas pakalbėti apie dar vieną gan sėkmingai užbaigtą semestrą VU programų sistemose. Šio semestro baubas-vaiduoklis, persekiojęs visą MIF’ą šį pusmetį, buvo “aštuoneto” įstatymo įgyvendinimas. Kaip žinia, dekanatas dėstytojams rekomendavo 50% studentų vertinti skalėje 8-10, bet dabar jau aišku, kad ir su tokia sistema už mokslą mokės daugiau negu bet kada prieš tai, nors vidurkis stipriai kilo. Nepatenkinti visi – ir studentai, ir dėstytojai. Akmuo į VU daržą – susimokėti už mokslą privalai per 5 darbo dienas. Turint galvoje, kad galutinis vidurkis kai kuriems paaiškėjo paskutinėmis dienomis, kas dar taip nežmoniškai reikalauja įmokų?Tiek bendrojo konteksto. O dabar keletas žodžių apie šio pusmečio “nugalėtojus” ir “lūzerius”. Apskritai, šiuo semestru esu gana patenkintas – programa visai neblogai parinkta. Žmogaus-kompiuterio sąveika (Human Computer Interaction) – kursas, kurį privalėtų išklausyti visi prie interfeisų prisiliečiantys žmonės. Labai naudinga patirtis, ypač Euristinis vertinimas. Kas domisi – check it out. Tiesa, dėstytojai galbūt vertėjo mažiau kalbėti apie savaime suprantamus dalykus (žmogų), o daugiau apie “best practices” ir projektavimą, nes dėl to ir studentų paskaitose susirinkdavo minimumas :-)Vadybos pagrindai, o tiksliau “Intelekto išteklių vadyba”, tapo tikru langu į pasaulį. Dėstytojas daug pasakojo apie savo patirtį įvairiose kompanijose, komentavo einamąją ekonominę, intelekto vadybos ir žinių ekonomikos padėtį. Tikrai labai labai smarkiai praplėtė akiratį apie įvykius ir virsmus pasaulio politikoje ir ekonomikoje. Klausyčiau tokios paskaitos kiekvieną semestrą.Programų sistemų inžinerijos tikslas – imituoti realų programinės įrangos užsakymą – labai geras. Tačiau dėl netikėtos didelės nelaimės finišas buvo kur kas niūresnis negu buvo galima tikėtis…Iš kompiuterių tinklų architektūros tikėjausi mažiau apie fizinį lygį ir daugiau apie maršrutizaciją, daugiau tikrų pavyzdžių, mažiau plikos teorijos. Kam šiandien svarbus tas Mančesterio kodavimas? Kursas iš dalies naudingas, iš dalies nuviliantis. Kaip ir statistinė duomenų analizė – sumoje dalykas naudingas (prireikė bendrojo suvokimo praėjus vos dviem savaitėm po semestro :-)), tačiau mano manymu teorijos dalis per daug atitrūkusi nuo realių šiandienos informatikos uždavinių, o praktinė – per daug surišta su teorija, kad pilnai išnaudoti laboratorinius užsiėmimus.Na ir liko elektronikos fizikiniai pagrindai, kurie iš tikrųjų buvo fizikos įvadas apie elektrinius reiškinius extended. Dabartinį – 6-ąjį – semestrą turim dar vieną fiziką, o koks tokio dublikavimo tikslas – neaišku. Jau geriau leistų pasirinkti dar vieną pasirenkamąjį… Pasirenkamąjį 5-ąjį pusmetį turėjau Oracle PL/SQL, tačiau nusivyliau jos galimybėmis, nelankstumu. Matyt tikėjausi per daug – kad aš kaip programuotojas būsiu bent minimaliai išlaisvintas iš mašinoms patogių sintaksės apribojimų, tačiau to toli gražu neatradau. Dėstymas keistai buvo orientuotas į išsamų paprastų ir trumpą įdomesnių dalykų paaiškinimą… Et.Kaip matot, buvo ir medaus ir deguto. Labiausiai piktina dėstytojai, verčiantys programas atsiskaitinėti tik jų parinktomis kalbomis – tai iš esmės trukdo kryptingai domėtis norima sritimi ir priverčia vis atsistoti atgal ant tokio mažo produktyvumo laiptelio, nuo kurio jau maniausi galutinai atsispyręs. Tikiuosi (atrodo taip ir bus), dabartinį semestrą to nebebus.

Persikraustymas: Windows –> Linux OpenSUSE 11.1 (& OS X)

Media_httpemptydotcom_dfbti

Prieš mėnesį persikrausčiau: Windows –> Linux.  Ką gi, kažkada ketinau išmesti lauk visą nelegalų softą ir pradėti nuo OS –  ir štai, pagal visus dėsnius –  realizavosi :]Pagrindiniai gana ilgo delsimo tai daryti argumentai buvo:

  • tai namų kompiuteris, kuriuo dažniausiai naudojasi žmona – jai reikia paprastai, įprastai ir aiškiai.  Linux įvaizdis – programerių OS, kur reikia “kažką” žinoti, mokėti naudotis;
  • kompiuteriu tvarkau  fotografijas – neteko girdėti apie tvarkingą Photoshop’ą linuxuose, o kur dar raw apdorojimo programos ir panašiai. Taip, yra Gimp, bet kelis kartus pabandęs supratau, kad kantrybė “jau nebe ta”, užtruks daug laiko – nebesimokysiu.

Kas liečia pirmąją priežastį – išsisprendė lengvai. Open SUSE 11.1 – graži, suprantama ir patogi. Vidmantas (ačiū) instaliavo, sutvarkė, ir iš esmės problemų dabar nekyla.  Šiaip esu naujovių mėgėjas, tad man net ir įdomiau kai kažkas nauja, azartas tik kyla. Tačiau žmonai teko pažadėti, kad viskas bus taip, kaip buvę. Ir taip, vizualiai viskas, kas kasdien naudojama – direktorijos bei  Firefox su tuo pačiu pluginų rinkiniu – stojo į savo vietą. Pirmas įspūdis – jei OpenSUSE dar savyje turėtų visus reikalingus “draiverius”, kad gerai veiktų CD, DVD, bei turėtų pačių patogiausių kasdien naudojamų programų rinkinuką – būtų tiesiog idealu. Šiaip kartu su OS instaliuojant  “keliauja” begalė naudingų programų, tačiau visgi teko pasirankioti “savų” – tokių kaip VLC, ar ieškotis rekomendacijų audio failų grotuvui.  Taip pat išliko viena neišsprendžiama problema – matytumėt kaip išraipo Euro Pass CV formą OpenOffice  – tačiau čia Linux niekuo dėti – čia korporacijų reikalai, kai kažkodėl sukuriami failai būtent Windowsų vartotojams, kai visiškai nesunku padaryti prieinamą visiems (yra begalė tokių pavyzdžių su valstybinių dokumentų kūrimu tik Windowsams ir IE).Antras įspūdis – o taip! Kam mokėti už Windows, kai yra jau tiek pažengę Linux. Įmonėje diegčiau Linux – vartotojui paprasta, užtektų trumpo apmokymo “nesupratingiems”, pigu instaliavimo prasme, o kas dėl priežiūros – na, bus matyti ateityje.Dėl nuotraukų tvarkymo problemos – aš jos ir nesprendžiau. Išsisprendė pati – prireikus ir pasitaikius puikiai galimybei visa bazė iškeliavo į  MacBook.Malooonūs du dalykai – nebeturiu nelegalios OS, ir tai, kad apskritai nebegadinu bervų su Microsoft.Gražios dienos, Egidijus

Keletas gerų žodžių apie Arch Linux

Media_httpemptydotcom_ymfat

Šį savaitgalį brendo pribrendo Įvykis – asmeninio kompiuterio reforma (beveik kaip mokesčių reforma, tik aš savo darbiniam arkliukui reikalus lengvinau, o ne sunkinau). Viskas dabar čia taip, kaip turi būti – operacinė sistema ir svarbiausi duomenys ir media – atskirai.Ir taip jau nusiklostė situacija, kad teko atsisveikinti su openSUSE. Viskas su šia tikrai user-friendly sistema buvo gerai, išskyrus mano žinias peržengiančius spyriojimosis su keliais Ruby projektėliais (ir dar tai, kad jau stable versijų paketų pavidalų reikia taip ilgai laukti) Kiek pasikankinęs ir nieko nepešęs šiuo klausimu, nužiūrėjau savo ex-meilę iš distribucijų šeimos – Arch Linux. Sveikas grįžęs.Atrodo, kad sudiegus Arch viskas stojo į savo vietas – žinau, kam ir iš kur dabar dygsta kojos, konfigūracija švari ir be kažkieno generuoto kodo. Tvarka, švara, minimalistika. Tarsi namie būtų stojusi ilgai laukta tyla :-)Tenka pripažinti, kad nuo to laiko, kai pirmą kart bandžiau prisijaukinti Arch, viskas gerokai pasistūmėjo į priekį – tiek distribucija, tiek OSS lygis. Ir, be abejo, mano paties žinių lygis, kuris leido dabar tinkamai ir absoliučiai neskausmingai įsikurti iš naujo. Atskiro paminėjimo vertas Arch’o AUR – tai tikrai smarkiai pajudėjęs į priekį “produktas”. Yaourt – ir programinės įrangos problema nebeegzistuoja.Matyt Ruby ir Arch Linux principų/idėjų auros sutampa – KISS, simplicity, elegance :-)

LabelFlash + Linux = ?

Prieš kelis metus pasidžiaugiau LabelFlash galimybėmis, tačiau kadangi diskus įrašinėju itin retai, buvau beveik pamiršęs apie tokią galimybę. Universitete šį semestrą turėjom grupinį projektą šiokiai tokiai programai sulipdyti ir rezultatus reikėjo pristatyti CD/DVD diske. Buvome sugalvoję apipavidalinimą visam mūsų sugeneruotam contentui, tad nusprendėm tinkamai padabinti ir rezultatų laikmeną.Užduotis: labelflashinti DVD Linux’e (openSUSE 11.0)Sprendimas (trumpai): Wine + LabelFlash Index Maker.Sprendimas: trumpai pagooglinus iškart aišku – tiesiogiai Linux sistemoms tokio įrankio nėra. Nero Linux nepalaiko tokių galimybių kaip LabelFlash/LightScribe. Reikalai jau atrodė ne kokie, tačiau kažkur užmačiau diskusiją apie LabelFlash Index Maker – nebeliko nieko kito negu pabandyti.Siunčiamės minėtą nemokamą (keletas respecto taškų japonams Yamaha) LIM. Išarchyvavus ir paleidus (wine versija 1.1.10) išnirs skundas, kad Labelflash palaikančio įrenginio nėra. Tai galima lengvai apeiti – iš pradžių įdedu paprastą CD, įjungiu LIM, o prieš deginimą sukeičiu kompaktus į reikalingą.Kartu su LIM atkeliauja ir keliokika paprastų šablonų, kuriuos lengvai galite peržiūrėti, pridėti norimą tekstą ir išdeginti ant dabar kiek atpigusio ir BMS kainuojančio 499 Lt specialaus DVD disko antros pusės. Tačiau, kaip ir aš šiuo atveju, greičiausiai norite turėti ką nors nešabloniško.Tam procedūra paprasta – susikurkite jpg paveiksliuką bent jau 800x800px (jei norite aukštos kokybės), ir įdėkite į images katalogą, kuriame rasit kitus standartinius LIM šablonus. Tada reikia atsidaryti lim.ini su mėgstamiausiu tekstiniu redaktoriumi ir:

  1. LayoutNum padidinti vienetu
  2. Nusikopijuoti visą Layout00 sekciją į failo galą, ir pakeisti į LayoutXX, kur XX – eilės numeris, pvz. 15.
  3. Savo layout užvadinti norimu vardu ir nurodyti savo failą.

Layouto pvz. įrašo apačioje.Ir tai viskas. Iš naujo paleiskite LIM, pasirinkite savo šabloną, spaudžiate OK, pasirenkate kokybę ir laikot špygas :-)Mano atveju “High Quality” deginimas vyko ne 25 minutes, kaip žadėta, bet apie 2 valandas. Na bet buvo verta:

Media_httpemptydotcom_ntyvx

Šablonas atrodė taip (© Šarūnas Ledas):

Media_httpemptydotcom_aixca

O pats kepimo procesas (čia tas pats šablogas tik inverted versija):

Media_httpemptydotcom_kgess

Jeigu bandysite, būtinai pasidalinkite ar jums veikia toks sprendimas, ar ne :-)Kadangi internete labai nelengva rasti tokios informacijos, trumpai brūkštelsiu sprendimą anglų kalba.Short English version: This solution works for openSUSE 11, wine 1.1.10 and Labelflash Index Maker 1.20.

  1. Download and unzip Labelflash Index Maker. Thanks Yamaha for this free software
  2. Run LIM with wine. If it complains that you don’t have labeflash drive, put some simple CD into the drive and restart application. Switch CD to Labeflash DVD before labeling.
  3. Select layout and burn the disc! It can take longer than it’s written because of emulation, I guess.
  4. If you want to burn your own image, save it in images directory (I’d say at least 800×800 px for high quality burning), open lim.ini file, increase LayoutNum option (in the third or fourth line) and create new layout in the end of file. See example in the end of this article.
  5. Restart LIM, choose your own layout, cross your fingers and burn. Good luck!

Please share if this solution works for you.

[Layout15]Name="Time"BgColor=255TxColor=0BgImage=".imagecoveris_on_cd.jpg"BaseLength=1655TitleWidth=0TitleHeight=0TitlePosX=0TitlePosY=0TitleMaxNum=24TitleAlign=0DateWidth=0DateHeight=0DatePosX=0DatePosY=0DateMaxNum=10DateAlign=0NoteWidth=0NoteHeight=0NotePosX=0NotePosY=0NoteMaxNum=20NoteAlign=0RingType=0RLetterAlign=0RingMAngle=180RingSAngle=180RingLength=0InnerRadius=25OuterRadius=58

Labas, openSUSE 11!

Media_httpemptydotcom_zvrfc

Sesija atėmė iš manęs džiaugsmą iškart pajausti naujosios openSUSE versijos privalumus. Nors šiek tiek atsargiai žiūrėjau į 11.0 versiją, nes reikalingas stabilus darbinio kompiuterio veikimas, bet pasirodo be priežasties. Savaitgalį šviežiai pakeičiau openSUSE 10.3 į 11 ir galiu pasidalinti savo didžiausiais džiaugsmais ir keliais rūpestėliais.Trumpas pirmas (ir vėlesnis – iki šiol) įspūdis – wow! Diegimas ir pradinis konfigūravimas ėjosi kaip per sviestą ir galima drąsiai sakyti, kad 11 versija tikrai pasiruošusi sužavėti naujokus. Instaliacijos ir defaultinės OS išvaizda itin maloni, o problemų įprastam naudojimui nekilo.Ką jau ką, bet nepasidžiaugti nauja zypper versija tiesiog neįmanoma! 10.x versijoje šis paketų menedžeris buvo kaip trūkumas, tačiau dabar jis veikia greitai ir patikimai, lyginant su pirmtaku – kaip vėjas. Tai tik įspūdis “iš akies”, atminties sunaudojimo lentelė lyginant su kitais irgi daug pasako.OpenSUSE 11 atkeliauja su Firefox 3, OpenOffice 2.4, Wine 1.0, KDE 4/GNOME 2.22 ir kita krūva naujausių paketų. Kiek erzina Banshee brukimas, nes standartiniame pakete nėra softwarinio equalizerio, kuris, sakyčiau, Linux būtinas, jeigu apskritai girdi ką klausai.O dabar kelios pastabos ir netikslumai. Nors į repozitorijų sąrašą sudėjau vien tik rekomenduotinus serverius, naujasis PackageKit iškart po instaliacijos nesugebėjo sutvarkyti kelių priklausomybių (“dependencies”), nors komandinės eilutės

sudo zypper update -t package

susitvarkė be bėdų. Labai keista, kad instaliacijos metu pažymėjęs Rubygems radau instaliuotą berods 0.9.2 versiją… tai daugmaž pusantrų metų senumo paketas. Taip pat keletas iš repozitorijų atkeliavusių paketų, pvz. Netbeans, nesiteikė sėkmingai veikti, nors parsiuntus iš oficialios svetainės problemų jokių nekilo. Ir dar – būtų naudinga iškart .xls failus susieti su OpenOffice :-)Nepaisant kelių lengvai išsprendžiamų netikslumų, pasikartosiu – įspūdis puikus. Nepasikuklinkite pabandyti!Ekrano nuotraukos | 11 versijos apžvalga | Oficialus tinklapisP.S.: dar galiu pasidžiaugti Novell (kompanija, kuri kuruoja openSUSE vystymą) sėkme – „SUSE Linux Enterprise“ bus diegiama Pentagone.