Tag Archives: gyvenimas

10 tėvystės pamokų

Šį pranešimą skaičiau per “No Trolls Allowed” (beje, labai rekomenduoju visiems sudalyvauti):

Pagavau save, kad vis grįžtu prie šių apmąstymų, tad dalinuosi pagrindiniais punktais su jumis.

Įžangai

Kai namus pripildo vaiko(-ų) juokas (ir ašaros), reikia pripažinti, kad visos asmenybės rolės gyvenime – profesinės, hobių – pasistumia žemyn. Skėčiu tampa viską apimantis prioritetas – tėvystė. Ne, tai nereiškia, kad visa kita akimirksniu pasidaro antraeiliai dalykai. Tiesiog po truputį tie gyvenimo vaidmenys randa naują vietą.

1 pamoka: kantrybė

Iki vaikų, maniau, kad aš kantrus. Paaiškėjo, kad mano kantrybė buvo katino ašaros, palyginus kiek jos reikia su vaikais. Ir tas kantrybės šulinys, atrodo, gilėja ir gilėja :-) Kita vertus, dažnai padeda ir tiesiog požiūrio į veiksmą/reikalą pakeitimas ar pažiūrėjimas į situaciją iš šono.

Kartu išnyko kantrybė visokiems dalykams, siurbiantiems energiją ir laiką.

2 pamoka: atkaklumas ir kartojimas

Ar kada nors susimąstėte, kad nepriklausomai nuo to, kiek sudėtinga laikoma kalba, viso pasaulio vaikai pradeda savąja kalbėti tuo pačiu metu, t.y. apie antruosius metus.

Ar kada nors susimąstėte, kiek pastangų reikia išmokti vaikščioti?

Visa tai ir dar daugiau vaikai pasiekia visiškai nuo nulio dėl dviejų įgimtų savybių – atkaklumo ir atkartojimo. Tiksliau tariant – pakartojimo. Nepavyko – bandyti dar ir dar. Ir dar kartą. O pailsėjus, dar. Kol išeis.

3 pamoka: nuomonė – prigimtinė savybė

Vaikai dar nė nesugeba pasakyti “mama”, o jau moka svarbiais jam gyvenimo klausimais išreikšti savo nuomonę. Pavyzdžiui, kad šita košė neskani.

Tai primena, kad tvirtas nuomonės turėjimas nėra koks nors ypatingas profesionalumo ar asmenybės gilumo požymis. Atvirkščiai – abejojantis ir kvestionuojantis yra turbūt toliau nukeliavęs savo ieškojimuose.

4 pamoka: komforto zona

Visi vaikai yra puikūs savo konforto zonos išlaikytojai. Kartais tai susideda iš dviejų zuikučių, stiklinės pieno, konkrečios pasakos ir trijų apkabinimų prieš miegą ritualo. Ir viskas su tuo yra OK – tai leidžia jaustis mums saugiai.

Bet būtent ta komforto zonos riba mums, suaugusiems, dažnai trukdo net bandyti siekti savo tikslų. Nes reikėtų išeiti už tos įsivaizduojamos linijos.

5 pamoka: dėmesio išlaikymas

Mano beveik trimetė dukra laisvai gali išlaikyti dėmesį kokį pusvalandį ties veikla, kuri jai yra tikrai įdomi. Reikia tik nesikišti, o jeigu “veiklaujate” kartu, būti nuosekliam. Trimetė – pusvalandį.

Kažkodėl mokykloje nėra leidžiama vaikui gilintis į tai, kas įdomu ilgiau nei 45 minutes, taip nukertant pirmąsias užuomazgas į normalų įsigilinimą ir nuoseklumą.

Rezultatas? Krūvos problemų su dėmesio išlaikymu.

6 pamoka: pavyzdys yra viskas

Kalbėtis yra svarbu su vaiku, tačiau pavyzdys elgesiu yra dešimteriopai efektyvesnis. Ir nebūtinai tai veikia teigiama prasme. Vieną kartą mūsų katę su koja stumtelėjau į šoną, kad netupėtų ant praėjimo. Nuo to laiko dukra katę karts nuo karto apdovanoja tokiu, khem, spyriu įsibėgėjus. Nes, na, matė, kad daugmaž taip reikia.

Visiškai tas pats ir “mūsų” pasaulyje. Kalbos yra tik kalbos. Pavyzdys yra viskas.

7 pamoka: galimybių ribos

Mūsų visų galimybių ribos visada yra šiek tiek toliau, nei mes įsivaizduojame. Vaikai nuolat savo ribą perkelia vis toliau, ko dabar iš jo nelaukiame, jis padarys rytoj. Jeigu net neatrodo, kad kas nors įmanoma šiandien, bus įmanoma netrukus. Kitaip tariant, tereikia neapriboti savęs tik šiandienos pasiekimais tam, kad apskritai žengtum toliau.

Tai šiek tiek susiję ir su komforto zona.

8 pamoka: kritika veikia tik kritiniais atvejais

Kritiniais atvejais aš laikau, kai yra grėsmė sveikatai ar gyvybei. Ir kritika kitais atvejais ne tik kad dažniausiai neveikia, bet ir neapdairiai jos imantis galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Nauda bus tik įsivaizduojama, pvz nuraminsite savo sąžinę.

Kas tikrai veikia tai siektinio elgesnio skatinimas, pagyrimas ir stumtelėjimas.

9 pamoka: atvirumas

Jau ne kartą pasimoviau ir išmokau – meluoti ar ko nors priskiesti vaikui nereikia. Dažnai tai baigiasi diskreditavimu, nepasitikėjimu ir… gėda. Pakanka pasakyti itin supaprastintą, vaikui suprantamą versiją.

Nauda? Nereikia žaisti dvigubo žaidimo. Ir visada žinote, kad tiesa yra pas visus žmones ta pati.

10 pamoka: laikas – atskira verybės forma

Laikas su vaikais bėga itin greitai. Savaitę nematai savo atžalos, o ji jau pasikeitusi, išmokusį naujų žodžių, žaidimų ir elgesio modelių. Tada pradedi labai atidžiai vertinti, ar tos veiklos duoda tos tikros naudos, jog tam paaukotum laiką su savo šeima, kurio, na, nesugrąžinsi ar kažkaip neatidėsi. Vaikas užaugs ir viskas.

Pabaigai

Vaikai išmokė ir daug kitų dalykų, ir dar daug išmokys. Linkiu ir jums turėti vaikų – savo mokytojų.

P.S.: daugelis šių pamokų neįtikėtinai tiesmukiškai veikia ir suaugusiųjų pasaulyje :-)

Svečio rubrika: Alternatyvi ekonominė sistema – be pinigų

Media_httpemptydotcom_moedg

(Nuotrauka: Eat Money © wai.ti)

Vieni sako – krizė krizė, kiti – jokios (..)zės nėra, nėra, – sunkmetis, sunkmetis…  Jei apie reiškinį  kalbama ir galvojama – vadinasi YRA (arba bus, sukurtas tų kalbų arba minčių).  Reiškiniui nesvarbu,  teigiama ar neigiamai apie jį šnekama – svarbu šnekama ir nuo to jis auga. Akivaizdu, kad kapitalizmą, kaip sistemą ištiko  bėdos.  Ir kas galėjo tikėtis?  Esama finansinė monetarinė sistema turi gilių spragų ir iškyla minčių, kad ji apskritai egzistuoti nebegalės. (ačiū –  no frillz)

Pinigai tik popieriukai arba skaičiukai kompiuteryje, pagrįsti skolomis, virtualūs, niekiniai. Realiai net kišenėje jų neturime, negalime atriekti vario, aukso gabaliuko išsiėmę – esame ištreniruoti būti ramūs ir mąstyti, kad pinigus “turime”.

Jei žlugs pasaulinė pinigų sistema –  Kas toliau? :)

Galimi keli scenarijai:

*

Mirė kapitalizmas – tegyvuoja kapitalizmas,

(…) laukinis kapitalizmas skaičiuoja paskutines dienas, todėl pasveikinkime… Ką pasveikinkime? Gal socializmą su planine ekonomika? Politiškai nekorektiškas terminas, ar ne? Todėl sveiki atvykę į monopolistinį kapitalizmą! (…)

*

Naujasis žaliasis kapitalizmas,

(…) Ekonomika viską matuoja pinigais. Pagal Žemę, pinigai yra tik santykinė vienų žmonių galia lyginant su kitais žmonėmis, ir ta galia yra labai silpna lyginant Žemėje vykstančių procesų galiomis. Tai kad ekonomika, gyvuojanti tik gal kokią metų, nesuteikia jokios vertės gamtoje vykstantiems procesams, kurie gyvuoja milijardus metų, reiškia, kad ekonomika nežino kas yra iš tikrųjų vertinga ir nežino nieko apie tvarumą, darnumą ir tęstinumą. Neribotas ekonomikos augimas, pagrįstas ribotais ištekliais, yra matematiškai nelogiškas ir biologiškai neįmanomas. (…)

(Įdomus Ekonomikos ir Žemės dialogas, bei pavyzdys “Marijos centas” – paskaitykite visą straipsnį.)

*

Mainų ekonomika.Milijonierius rusas Vladimir Filonov imasi diegti globalią mainų sistemą:  Millionaire’s Crisis Plan: Return to Bartering Nenuostabu – tokia sistema sąlyginai  buvo jau pradėjusi veikti per 1990 metų krizę Rusijoje, kai įmonės, neturėdamos kuo užmokėti, savo darbuotojams atsiskaitydavo produkcija.Papildymas (2009.01.07): Skaitykite straipsnį ir foto:Rusijos verslininkas maino krizę į pinigų maišą lrytas.lt >>*

Venus Project (The Venus Project) yra ir lietuvių entuziastų:  zeitgeist.ltProjektas siūlo Resursų ekonomikos modelį, automatizavimą, optimizavimą, technologizavimą.

(…)Turint omenyje, kad technologijų vystymasis stabdomas ne tik suinteresuotų uždirbti žmonių dėka, bet ir nepakankamu išteklių skyrimu tyrimams, visiškai nenuostabu, kad tobulėjimas vyksta vėžlio žingsniu. Daugumai mokslininkų rankos yra tiesiog surištos. (…) dabar įsivaizduokite, kad visi pagrindiniai žmogaus ištekliai tampa taip lengvai prieinami, kad už juos tiesiog nebėra prasmės mokėti, nes jų vertė yra prilygstanti nuliui. Tokiu būdu iškart išsisprendžia daugybę problemų. Nebelieka problemos aprūpinti šeima stogu, maistu, kitais būtinaisiais gyvenimo atributais. Žmogus pradeda dirbti nebe vedinas tikslo išgyventi, o siekdamas kažko daugiau. Toks pokytis pasaulyje iškart paspartintų civilizacijos tobulėjimą (…)

*

Dvasinė ekonomika – krišnaitų idėja

(…) Kaip materiali ekonomika remiasi materialiomis gyvenimo koncepcijomis, taip dvasinė ekonomika pagrįsta dvasinėmis gyvenimo koncepcijomis. Viena iš nuostabių dvasinės veiklos savybių yra ta, jog jai nėra jokių materialių kliūčių, taigi ja užsiimti galima visą laiką. Tokiu būdu gausos sąvoka dvasinėje ekonomikoje pakeičia stygiaus sąvoką, taigi daugiau niekada nebebus jokių problemų dėl trūkumo ir nepritekliaus, nuo kurių dabar kenčia visas pasaulis.(…) Dvasinėje ekonomikoje pagrindinė mintis yra ta, kad visa kas yra pasiekiama duodant, o ne imant. (…) Dvasinėje ekonomikoje šie savitarpio mainai taip pat vyksta tarp jos narių, kuomet kiekvienas vykdo savo paties pasirinktą veiklą, o veiklos rezultatus laisvai atiduoda kitiems, mainais gaudamas tai, ko pragyvenimui reikia jam. (…)

Kažkiek info čia , brošiūrą apie dvasinę ekonomiką rasite  čia.

*

Ir dar begalė planų, minčių, idėjų, kaip gyventi.  (Jei kokią žinote – mestelkit nuorodą į komentarus.) Kiekvienas pasirenka pagal savo supratimą, gyvenimo būdą, religiją, vertybes ir panašiai.

Pagalvoju, ko būtų verta mano profesija ir įgūdžiai, žlugus monetarinei sistemai. Gal reikėtų pasidomėti, kiek esu priklausomas nuo virtualiai sukurtų “socialinės apsaugos” ir kitų finansinių produktų.  Sistema taip pririša, paviliodama gyvybės draudimais (wtf**?), garantijomis. Ko jos vertos IŠ ESMĖS? Koks tikslas?  Gal reikėtų dėmesį ir pajėgas “painvestuoti” kitomis kryptimis? Hm…

Įrašą baigsiu tikro verslininko,  kapitalisto žodžiais:

“Gerai, kad nacijos žmonės nesupranta bankinės ir valiutinės sistemos. Jei jie suprastų, aš tikiu, kad dar iki rytojaus ryto įvyktų revoliucija.” — Henris Fordasramaus Jums šiandien proto , Egidijus