Tag Archives: gojira

GOJIRA „The Way of All Flesh“ – metalo evoliucija?

Tai mano pirmoji recenzija, nors įvairių kitų straipsnių “tipų” mūsų Hell Music’ui esu parašęs ne vieną. Tiesiog iki šiol galbūt nauji albumai taip nesusigulėdavo galvoje, galbūt net ir geriausi nesugeneruodavo tinkamo minčių srauto. Ir štai jis, pirmasis – GOJIRA šių metų leidinys.

Media_httpwwwhellmusi_pdehc

Prancūzų kolektyvas GOJIRA atkreipė dėmesį į save 2005 m. albumu „From Mars to Sirius“ – tai buvo kažkas netikėta ir negirdėta sunkiojo „death“ fronte. Dainos „To Sirius“ video įgyvendinimas sulaukė gerų atsiliepimų ir tarp mūsų skaitytojų. Šiemet GOJIRA metaliniam arbitražui pristato naują net valandos ir penkiolikos minučių trukmės albumą „The Way of All Flesh“ – ar prancūzai išlaikė savo lygį?Visų pirma, šis albumas greičiausiai nesudomins visų brutaliųjų tradicinio death’o gerbėjų – susitiksite kitame SAPLES koncerte. Pasirodo, pavadinimas gali ir apgauti. GOJIRA muzika prie savo pavadinimo, atrodo, traukte traukia prirašyti bent keletą savokų (death, thrash, groove, progressive…), norint tiksliai apibūdinti skambesį. Tačiau kam įdomi muzika, o ne tušti pilstymai prie kokios kategorijos priskirti šią grupę, paklausykite „The Way of All Flesh“ – tai tiesiog GOJIRA.Albumas prasideda itin įsimenančia kompozicija „Oroborus“. Klausytojas iškart panardinamas į tą lygmenį, kuriuo pasižymi ši grupė – reikia klausytis, kitaip visa valanda nubėgs nepastebimai ir tik po kurio laiko suprasite, kad kažką jau praleidote. Su savo įpročiu klausytis muzikos dirbant, taip virškinau „The Way of All Flesh“ bent keturis kartus, kol jį suvokiau išgirdęs tinkamai ir iki galo. Čia nėra įprastų tradicinio death’o kanonų, šablonų (nors įprastesnių kompozicijų pasitaikė), tačiau išraiška priimtina ir meistriškai sulipdyta į solidžias instrumentines ir puikiai derančias vokalines partijas, todėl vargu ar diskas visą likusį gyvenimą ės dulkes ant lentynos jau po pirmų trijų dainų.„Toxic Garbage Island“ ir „A Sight To Behold“ atskleidžia pagrindines GOJIRA tekstų temas. Negalime būti abejingi savo gyvenimui, savo minties laisvei ir savo planetai, kitaip tariant – sau patiems. Albumo tempas neintensyvus, vietomis daugiau primenantis death/doom (štai, dar galime prirašyti ir doom), bet štai „Yama’s Messengers“ gabale iš malonaus apsnūdimo pažadins intensyvios muzikos proveržis.Apskritai, nors visi albumo kūriniai ypatingi ir gerokai skiriasi, bet tikrai klausome albumo, o ne atskirų dainų kompiliacijos. Puikiai įsilieja ir instrumentinis „The Silver Cord“, ir agresyvus „Adoration for None“. Daugelyje kūrinių galite išgirsti nedažnai ar visai negirdėtų motyvų ar „potepių“ tokios krypties metale. Kuomet išgirstu ką nors netradicinio progresyvaus metalo grupės muzikoje, tai lyg ir natūralu, tačiau GOJIRA taip apvilko viską, kad toks braižas tapo jos išskirtinio skambesio ženklu.„Vacuity“[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=_Gv7fo6mefo&w=425&h=344]Is it the fear to fall in space that keeps us from understandingThe only way to find the power is to look insideIncrease your fall on purpose and let this river flowNow you hold this secret appeared out of the vacuum of space„The Way of All Flesh“ užbaigiamas albumo pavadinimo kūriniu – štai visas „flesh“ ir „ways“, tačiau ne visai tokiame pavidale, kokį sutinkame albumuose, kurių pavadinimuose dominuoja tie patys žodžiai. Daugiau filosifijos, meditacijos ir atmosferos, ypač jeigu išklausysite iki galo.Taigi perklausos rezultatas toks – albumas, kurį verta išgirsti ir turėti. GOJIRA paėmė metalą ir išminkė iš jo kažką ne visai tikėto, kažką kas lengvai stebina ir traukia. Dažnai klausant naujų albumų-kopijų tokie darbai tikras gurkšnis gryno oro, lyg realizuotas noras, kad metalas evoliucionuotų nei atgal pats į save, nei į nu- pusę. Vertinimas – kažkas arti maksimumo, paliekant erdvės kitam, tikėkimės, nuostabiam albumui iš GOJIRA.Originalas hell-music.lt