Category Archives: Uncategorized

Remontai #2

Tik dar kartą pasitvirtinom taisyklę, kad specializuotose nedidelėse parduotuvėse/tiekėjuose ne tik dažnai pigiau, bet ir jie labai detaliai sąžiningai nupasakos prekės/paslaugos niuansus. Neretai ir patys verslo savininkai konsultuoja. Žodžiu, jei tik galima, renkuosi smulkesniuosius. 

Galiu lengva ranka duoti kreditų šiems:

  • buitis.lt – buitinė technika. Ne tik kad labai nuodugniai padėjo išsirinkti ko reikia, bet ir galutinės kainos tokios, kad internete niekur neradau mažesnių. Highly recommended
  • asbaldai.lt – baldininkas. Padarė laiku, tai ką suderinom, už reikalingą kainą, dirba tiksliai ir švariai. Naudojamės ir džiaugiamės.
  • Quick Step – parketlentės ir laminatas. Iš pradžių galvojom apie visus kitokius variantus nei laminatas (parketas per brangu ir kiti niuansai), bet kai pamatėm “Quick Step”, klausimų nebekilo. Davė parsinešti lentų pažiūrėjimui kokia spalva geriau tinka. Jau daugmaž įsivaizduoju kaip koks “Ermitažas” taip daro ;-) 
  • ardena.lt – apšvietimas. Daugelyje parduotuvių pasirinkimas žiauriai prasilenkė su mūsu skoniu, o čia radom beveik viską ir už padorius pinigus. Homo sovieticus skoniui nelabai patiks, įspėju. 
  • stilingoslubos.lt – kam nepatinka skilinėjančios lubos ir savaitė-dvi dulkių, lubas daro įtempiamas – per vieną dieną! Ir jų kaina jau yra absoliučiai padori.  

Galbūt dar kreditą užsitarnaus ir Durys Lux (Morita), bet kol durys neatvažiavo, nesakysiu “op” :-)

Istorijos moralas: mažieji pirkėjus myli, gerbia ir stengiasi. 

Remontai #1

Jau beveik pabaigėm naujų savo namų remontą, tai noriu pasidalinti džiaugsmais ir vargais, rūpesčiais ir patarimais. Žodžiu, įgyta patirtim.

Nors tai yra varginantis procesas, bet džiaugiuosi, kad nors patys rankų ir neprikišom prie pačių sienų, bet glaudžiai dalyvavom eigoje. Užtai dabar žinom kas ir su kuo valgoma, apie ką ir kaip reikia galvoti, kiek kaštuoja vieni ar kiti sumanymai. Exp. points: +1

Visų pirma, dėmesio gaus statybinių prekių tinklai. Jau iš pat pradžių buvo aišku, kad geriau eiti į specializuotas, bet dėl visokių smulkmenų nelakstysi gaudyt po visą miestą, taigi teko nemažai valandų ir pinigo išleisti didesniuose tinkluose.

Dėmėsio! Subjektyvu! :-)

Ermitažas – šią įstaigą galima apeit iš tolo, nebent tiksliai žinai ko reikia ir neuždavinėsi kvailų klausimų. Ko paklausi – to negausi. Konsultantų esamam žmonių srautui per mažai, o ir tie vis kažkur nugaravę. Kartais pasiseka pagauti kokį vieną konsultantą, išmanantį savo darbą, bet tai laimės dalykas. Prekes atgal priima pakankamai geranoriškai. 

Senukai – kaip ir “Ermitaže”, čia didelė kaina visiškai nelygu adekvačiai kokybei, tačiau konsultatai pasirodė kad ir kartais pavargę, bet bent jau besistengiantys padėti, o ne atsikratyti. Su prekių atidavimu atgal problemų nenustatyta. 

Moki-veži – nors kaina kai kurioms prekių grupės kartais kanda, bet užtai konsultantai čia #1 iš visų tinklų. Padoriai pataria, ne kartą yra apsaugoję ir nuo neteisingų pirkinių. Žodžiu kai reikia, čia užeinu ramus. Bet pasirinkimas menkesnis. Atidavinėt nieko neteko. 

Pasidaryk Pats – nežinau ar čia galima vadinti “tinklu”, nes žinau tik vieną parduotuvę “Madoj”. Čia pirkau mažiausiai, tačiau patiko tai, kad galima rastį įvairių dalykėlių, kurių nerasi kituose tinkluose. Konsultantų absoliutus minimumas, bet ir žmonių nedaug, taigi esant reikalui pataria ir nebando atsikratyt taip, kaip “Ermitaže”. Pasirinkimas kai kuriose prekių grupėse minimalus. Su prekių atidavimu problemų nekilo. 

Reitingas? Moki-veži, Senukai, Pasidaryk Pats ir giliai giliai užpakaly – Ermitažas. 

Kelias

Greitkelis

Mes su šeimyna :) gana dažnai zuliname Vilnius-Klaipėda-Vilnius maršrutą, nes savo gyvenimą dabar vystome sostinėje, o abiejų tėvukai lepinasi pajūry. Ir žinote ką, pastebėjom, kad tas ilgas, nuobodus, beveik autopilotu vairuojamas kelias tapo kone vienintele vieta, kur su žmona iki galo išsišnekam, pristrateguojam, priimam kažkokias ilgalaikes gaires ir t.t. Namie ar kur kitur visada yra ką veikti, visada yra kokių nors trukdžių, o čia esi priverstas pabūti mažoje uždaroje patalpoje 3 valandas – pasipykus nepabėgsi, rimtesniais pašaliniais darbeliais irgi neužsiimsi, taigi… :))) 

Pagalvojus, visoms poroms būtina turėti tokį savo “kelią”. Tuo metu lyg ir vėl susisinchronizuoji su savo žmogumi. Jei dar neturit – atraskit. 

P.S.: iliustracija begėdiškai pasiskolinta iš mytrips.lt

Varškė

Lietuviški internetai gone wild :-) Po to, kai “Lietuvos Ryto” pirmajam puslapy pabuvojo genialus straipsniukas apie varškės ir “Anties” gerbėją Z. Čepaitę, internetų žmonės tiesiog negalėjo praleisti pro akis šios ypatingai svarbios žinios ir sukūrė feisbuko grupę “Nacionalinė varškės valgytojų gynimo asociacija (NVVGA)” (diena.lt žinutė apie tai). O šiandien lietuviški meme’ai generuojasi kaip iš gausybės rago :-))) Net gražulio žygiai taip neįkvėpė internetų, kaip tai padarė varškė! 

Keli geriausi meme’ai: 

252012_2197458266668_1553600102_32322962_5724017_n284055_2183720202733_1538844305_3490567_5560605_n222423_1773514511592_1651191349_1276348_7621024_n223795_2195952789032_1553600102_32321185_1399220_n284151_10150249108451527_697411526_7727356_7420088_n

Netgi video susuktas:

[youtube http://www.youtube.com/watch?v=a_q_PYh3Tno?wmode=transparent]

Prisijungsi prie linksmybių? ;-)

 

Kunigas vs žmogus

Priest

Prieš kurį laiką teko sėdėti greta kunigo prie šventinio stalo ir turėjau progą stebėti kaip vyksta bendravimas tarp jo ir kitų šventės dalyvių. Žinot, man labai keista, kaip žmonės linkę kone keliaklūpsčiauti profesijos pagrindu. Leidžia jam kapstytis po asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, nors vieni kitų tikrai nepažįsta. Jaučia susikaustymą vien dėl to, kad žmogus apsirengęs balta apykakle.

Aišku, žmonės patys pasirenka taip elgtis, bet įtariu, kad daugelis to nedaro sąmoningai.

Iš kitos pusės, kunigėlis irgi yra savo vaidinimo rolės įkaitas: nei jį kas laiko saviaku, nei apie orą papliaukšt galima, nei iškelt kokį įdomų klausimą, kurio diskusijoje nebus įkištas net ir netinkantis pamokymas…

Nesuprantu – tikintys žmonės turėtų tikėti į savo dievą, o ne į žmogų???

Ir pabaigai – kaip visada nuotaikingai tikslus J. Erlicko pastebėjimas:

Ir kodėl kunigai taip priešinasi dirbtiniam apvaisinimui. Bene Adomas ir Ieva natūraliu būdu atsirado? O Jėzus?..

Visokių andai būna eksperimentų. Antraip nė mūsų nebūtų.

Dar kažin ar natūralus – natūralus, jei vis pasislėpę vaisinam… (šaltinis)