Category Archives: Family

10 tėvystės pamokų

Šį pranešimą skaičiau per “No Trolls Allowed” (beje, labai rekomenduoju visiems sudalyvauti):

Pagavau save, kad vis grįžtu prie šių apmąstymų, tad dalinuosi pagrindiniais punktais su jumis.

Įžangai

Kai namus pripildo vaiko(-ų) juokas (ir ašaros), reikia pripažinti, kad visos asmenybės rolės gyvenime – profesinės, hobių – pasistumia žemyn. Skėčiu tampa viską apimantis prioritetas – tėvystė. Ne, tai nereiškia, kad visa kita akimirksniu pasidaro antraeiliai dalykai. Tiesiog po truputį tie gyvenimo vaidmenys randa naują vietą.

1 pamoka: kantrybė

Iki vaikų, maniau, kad aš kantrus. Paaiškėjo, kad mano kantrybė buvo katino ašaros, palyginus kiek jos reikia su vaikais. Ir tas kantrybės šulinys, atrodo, gilėja ir gilėja :-) Kita vertus, dažnai padeda ir tiesiog požiūrio į veiksmą/reikalą pakeitimas ar pažiūrėjimas į situaciją iš šono.

Kartu išnyko kantrybė visokiems dalykams, siurbiantiems energiją ir laiką.

2 pamoka: atkaklumas ir kartojimas

Ar kada nors susimąstėte, kad nepriklausomai nuo to, kiek sudėtinga laikoma kalba, viso pasaulio vaikai pradeda savąja kalbėti tuo pačiu metu, t.y. apie antruosius metus.

Ar kada nors susimąstėte, kiek pastangų reikia išmokti vaikščioti?

Visa tai ir dar daugiau vaikai pasiekia visiškai nuo nulio dėl dviejų įgimtų savybių – atkaklumo ir atkartojimo. Tiksliau tariant – pakartojimo. Nepavyko – bandyti dar ir dar. Ir dar kartą. O pailsėjus, dar. Kol išeis.

3 pamoka: nuomonė – prigimtinė savybė

Vaikai dar nė nesugeba pasakyti “mama”, o jau moka svarbiais jam gyvenimo klausimais išreikšti savo nuomonę. Pavyzdžiui, kad šita košė neskani.

Tai primena, kad tvirtas nuomonės turėjimas nėra koks nors ypatingas profesionalumo ar asmenybės gilumo požymis. Atvirkščiai – abejojantis ir kvestionuojantis yra turbūt toliau nukeliavęs savo ieškojimuose.

4 pamoka: komforto zona

Visi vaikai yra puikūs savo konforto zonos išlaikytojai. Kartais tai susideda iš dviejų zuikučių, stiklinės pieno, konkrečios pasakos ir trijų apkabinimų prieš miegą ritualo. Ir viskas su tuo yra OK – tai leidžia jaustis mums saugiai.

Bet būtent ta komforto zonos riba mums, suaugusiems, dažnai trukdo net bandyti siekti savo tikslų. Nes reikėtų išeiti už tos įsivaizduojamos linijos.

5 pamoka: dėmesio išlaikymas

Mano beveik trimetė dukra laisvai gali išlaikyti dėmesį kokį pusvalandį ties veikla, kuri jai yra tikrai įdomi. Reikia tik nesikišti, o jeigu “veiklaujate” kartu, būti nuosekliam. Trimetė – pusvalandį.

Kažkodėl mokykloje nėra leidžiama vaikui gilintis į tai, kas įdomu ilgiau nei 45 minutes, taip nukertant pirmąsias užuomazgas į normalų įsigilinimą ir nuoseklumą.

Rezultatas? Krūvos problemų su dėmesio išlaikymu.

6 pamoka: pavyzdys yra viskas

Kalbėtis yra svarbu su vaiku, tačiau pavyzdys elgesiu yra dešimteriopai efektyvesnis. Ir nebūtinai tai veikia teigiama prasme. Vieną kartą mūsų katę su koja stumtelėjau į šoną, kad netupėtų ant praėjimo. Nuo to laiko dukra katę karts nuo karto apdovanoja tokiu, khem, spyriu įsibėgėjus. Nes, na, matė, kad daugmaž taip reikia.

Visiškai tas pats ir “mūsų” pasaulyje. Kalbos yra tik kalbos. Pavyzdys yra viskas.

7 pamoka: galimybių ribos

Mūsų visų galimybių ribos visada yra šiek tiek toliau, nei mes įsivaizduojame. Vaikai nuolat savo ribą perkelia vis toliau, ko dabar iš jo nelaukiame, jis padarys rytoj. Jeigu net neatrodo, kad kas nors įmanoma šiandien, bus įmanoma netrukus. Kitaip tariant, tereikia neapriboti savęs tik šiandienos pasiekimais tam, kad apskritai žengtum toliau.

Tai šiek tiek susiję ir su komforto zona.

8 pamoka: kritika veikia tik kritiniais atvejais

Kritiniais atvejais aš laikau, kai yra grėsmė sveikatai ar gyvybei. Ir kritika kitais atvejais ne tik kad dažniausiai neveikia, bet ir neapdairiai jos imantis galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Nauda bus tik įsivaizduojama, pvz nuraminsite savo sąžinę.

Kas tikrai veikia tai siektinio elgesnio skatinimas, pagyrimas ir stumtelėjimas.

9 pamoka: atvirumas

Jau ne kartą pasimoviau ir išmokau – meluoti ar ko nors priskiesti vaikui nereikia. Dažnai tai baigiasi diskreditavimu, nepasitikėjimu ir… gėda. Pakanka pasakyti itin supaprastintą, vaikui suprantamą versiją.

Nauda? Nereikia žaisti dvigubo žaidimo. Ir visada žinote, kad tiesa yra pas visus žmones ta pati.

10 pamoka: laikas – atskira verybės forma

Laikas su vaikais bėga itin greitai. Savaitę nematai savo atžalos, o ji jau pasikeitusi, išmokusį naujų žodžių, žaidimų ir elgesio modelių. Tada pradedi labai atidžiai vertinti, ar tos veiklos duoda tos tikros naudos, jog tam paaukotum laiką su savo šeima, kurio, na, nesugrąžinsi ar kažkaip neatidėsi. Vaikas užaugs ir viskas.

Pabaigai

Vaikai išmokė ir daug kitų dalykų, ir dar daug išmokys. Linkiu ir jums turėti vaikų – savo mokytojų.

P.S.: daugelis šių pamokų neįtikėtinai tiesmukiškai veikia ir suaugusiųjų pasaulyje :-)

Kauno “Krikščioniškieji gimdymo namai”

Tęsiu gimdymo namų apžvalgą :-) Primenu, kad pirmas blynas buvo su “Vilniaus gimdymo namais”, po kurio į šią įstaigą nebekyla noras kojos kelti, švelniai tariant.

Tad šį kartą mes pasirinkome KKGN. Gyvename Vilniuje, bet atstumas mūsų neišgąsdino, čia juk ne kakutį padaryti. O be to, jeigu reikalai būtų susisukę ne visai reikiama linkme, kitos įstaigos yra kone pašonėje.

5-ą valandą ryto mus pasitiko maloniai. Ir prižiūrėjo mus maloniai. Pamainos keitėsi, prižiūrintys specialistai ateidavo atsisveikinti (!!!) ir palinkėti sėkmės, o mes dėl nieko nesukom galvos ir laukėm bei sulaukėm savo antrojo vaiko.

Apskritai, per visą KKGN prabūtą laikotarpį, neteko matyti nė vieno susiraukusio, surūgusio ar nors menkiausia kruopelyte nepatenkinto veido. Prieš įeidami į palatą, visada pasibeldžia (kitaip, nei VGN). Niekada nenutraukia žindymo. Gimdykloje ir palatoje – kondicionieriai. Valgomas ir sotus maistas. Svečių zona, šaldytuvas, geras wifi. Žodžiu, tarsi atostogose.

Niekaip nepaliko įspūdis, kaip čia visi iki vieno suinteresuoti tuo, kad mama žindytų savo vaiką. Niekada dėl apžiūros nenutraukia žindymo. Kai prireikė pagalbos, be niurzgimų beveik vidury nakties atėjo pagelbėti ir apžiūrėti. Kitaip nei VGN atveju, per visas tris paras (beveik para prieš, ir dvi po gimdymo) net neteko girdėti to žodžio – mišinukas. Atrodė, kad tokio dalyko šiame pasaulyje net nėra.

Gydytojai ir akušeriai net neklausdami aiškindavo ką darys, ką reikia daryti ir kokie galimi pasirinkimai. Apie kažkokius medikamentus paaiškina ir atvirai leidžia pasirinkti. Veltui negąsdina apie galimus blogus variantus (kurie mūsų atveju ir neįvyko).

Žodžiu, grįžom su nauja gyvybe ant rankų tarsi po atostogų, su geriausia nuotaika ir įkvėpimu, kad net Lietuvoje, valstybinėje įstaigoje, gali būti pagarba, profesionalumas ir gera nuotaika.

Atsisveikinant visi kaip susitarę linkėjo sugrįžti po poros metų. Dar pažiūrėsim ;-)

Kaip sakoma, highly recommended! KKGN – tikrų tikriausia naujagimiams palanki ligoninė.

P.S.: vizito metu niekam neteko duoti jokio kyšio jokiais pavidalais, niekas neprašė ir niekas net užuominos nedavė. Čia tiems, kas dabar perskaitę galvojate, “ai, tai gerai patepė”. Mūsų pasaulyje viskas tiesiog gali būti ir yra kitaip.