Monthly Archives: March 2012

Vilniaus gimdymo namai – draugiška naujagimiui? LOL

Grammar_nazi

Šios ligoninės iš tikrųjų reikėtų vengti. T.y. reikėtų vengti, jeigu jūsų požiūris bent iš dalies sutampa su manuoju. Labai įdomu, kad kažkokios kitos institucijos Vilniaus gimdymo namai (VGN) pripažinta naujagimiui palankia ligonine. Įdomu, nes to palankumo aš nė neįžiūrėjau. Taigi ko čia tas naujai iškeptas tėtukas burba? 

  • Vaikas pirmą naktį atskirtas nuo tėvų! Kažkoks absurdas. Su savo Ugne pirmą kartą pasimatėm ~19 val, tada buvo apžiūrėta ir tik per klaidą (!!!) buvo atnešta mums į intensyvios priežiūros palatą. Ir netgi kitą vakarą, po laimingos pirmosios ir sėkmingos dienos kartu, atėjo žiūrėt “ar nereikėtų išnešt”. Man akivaizdžiai nustebus tik burbtelėjo, kad “taip darom dėl jūsų”. Naujagimiui palankios ligoninės nuostatai sako, kad mama ir vaikas privalo būti kartu 24 valandas per parą išskyrus atvejus, kai mamai arba vaikui gresia pavojus gyvybei. O mūsų Ugnė ir mamytė buvo sveikos.
  • Nuo pat pirmosios dienos ligoninės sesutes ir gydytojus, vizitų metų nesakančių “jei… tai reikės primaitinti mišinėliu” arba “nekankinkit vaiko, primaitinkit mišinėliu” galėčiau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pirma, tai tikrai nepalanku naujagimiui, antra, pasitikėjimo jaunoms šeimoms neprideda. Nors net aš žinau, jog naujagimiui pakanka mamytės priešpienio kol atsiranda pienas. Čia kaip koks psichologinis smurtas prieš jaunus tėvus ir naują gyvybę. 
  • Problemos ir klausimai dažniausiai “gesinami”, o ne sprendžiami iš esmės su paaiškinimais kaip ir kodėl. Vos vienas kitas žmogus per 5 praleistas ligoninėje paras, stengėsi išaiškinti kilusius klausimus gana nuodugniai. Visi kiti tik užbėgdavo užgesinti gaisro. Pavyzdžiui, per 5 dienas mums nesugebėjo normaliai ir išsamiai atsakyti į kelis tikrai dažnus ir įprastus klausimus, kuriuos namie išsiaiškinom vienu telefono skambučiu kitai patyrusiai mamytei ir pavartę specialią literatūrą, prieinamą knygynuose.
  • Naujagimio svoris – kažkokia jų įsivaizduojama panacėja nuo visų problemų. Mūsų tiek ilgai neišleido, nes pagal juos “nepakankamai augo svoris”, nors vaikas ir mama visiškai sveiki. Buvo prieita kone iki tokios ribos, kad jei būtų dar dieną neišleidę namo, būtume tiesiog išėję. Nes po 5 parų be privatumo, normalaus maisto ir ramybės tiesiog važiuoja stogas.

Ir apskritai, visą laiką kol buvome VGN, neapleido įspūdis, kad daugumos personalo požiūris į naujagimį yra lyg jis būtų kažkoks trukdis ir našta mamai, šeimai ir jiems patiems. Turbūt jų profesinė svajonė – visi vaikučiai primaitinti mišinukais ir miega naujagimių skyriuj. Linkiu, kad tai niekada neišsipildytų. 

P.S.: vizito metu kartais galima buvo pasijausti kaip Lenkijoje. Daug lenkakalbio personalo. Matyt dėl to ir problemos su užrašų gramatika (žr. iliustraciją)