Monthly Archives: February 2011

Nesikeikiant

Smagus grafikiukas kiek keikiasi įvairių programavimo kalbų atstovai savo commit message’uose:

Profanity-bar-chart

Visas reikalas aprašytas http://andrewvos.com

Pusė juoko, kaip visada, komentaruose :-)))

JS: Because Internet Explorer fucking sucks goat balls.

Perl: Perl hackers curse in regex

Java: Java isn’t that bad of the language though. Unless you’re doing serialization. That shit sucks!

 

Toyota

Toyota_avensis

Šį savaitgalį nugriebėm sau naujus ratus – Toyota Avensis. Tikimės, kad dirbs patikimai ir visada parveš namo. Važiuojam dar tik antrą dieną, bet pirkinys džiugina. Kitą savaitę laukia privalomieji serviso darbai po įsigijimo, tai tuo pačiu gal paaiškės ir daugiau tiesos :-)

Iš anksto buvom apsisprendę ir ieškojom labai konkrečiai – Avensio universalo su D4D varikliu, fiksuotu maksimaliu biudžetu. Atrodo, žiema – automobilių prekyboj tikrai ne pikas, mašinos neturėtų labai smarkiai garuoti iš akiračio. Nė velnio. Vieną dieną nužiūri skelbimuose keletą geresnių variantų, po dienos kitos skambini – jau nebėr. Neiškentėm ir nuvažiavom į Kauno turgų. Ten beveik tas pats – arba stovis netoli “grabo lentos”, arba daužta, arba parduota. Džiugu, kad pavyko visai netyčia užeiti tokį variantą, kokį įsigijom, nes tą dieną daugiau kandidatų paprasčiausiai nebuvo… 

Kol Regitroj laukėm eilėj, pakalbinau pardavėją kaip tokiu metu einasi verslas. Tikėjausi pokalbo apie tai, kad ne sezonas dabar, žmonės labiau žiūrinėja, o sako, kad tokios žiemos dar nematęs – žmonės perka kaip niekada. Jau esąs beveik viską pardavęs kone rekordiniu greičiu, dabar likę tik keli grabai su kuriais žinojo kad teks pastovėti. Sako čiūrkos (kalba netaisyta) taip pat labai griebia kaip tik tokius Avensius, nes jie turi labai gerą vardą, tik žinoma vienintelė sisteminė bėda dėl gan trumpo sankabos gyvenimo laiko. Pažiūrėsim ;-)

Įdomu, kas suginė lietuvaičius šią žiemą į autoturgus? Baigėsi nuosmukio metu kankintas transportas? Keičia ratus į ekonomiškesnius (ko gero daugiau nei pusė mašinų turguj – dyzeliukai)? Suprato, kad žiemos metu geriau matosi potencialios bėdos? 

Blogosfera vs VLKK: epopėja tęsiasi

Gal net ne tęsiasi, o įsivažiuoja? Nesusipažinusiems trumpai apšviečiu esamą situaciją: 

Nesu visiškas marginalas, bet dauguma atvejų palaikau blaivesnę revoliucionierių pusę. Asmeniškai mane labiausiai erzinantys dalykai: 

  • priverstinai naikinami žodžiai, naujos prasmės neatitinka senųjų, jokio pereinamojo vartojimo (pvz. tekstams apie praeitį).
  • skyryba – pievų pievos, nors ji realiai turėtų būti skirta tik dviprasmiškumo išvengimui, sakinio įprasminimui.
  • išimtys rašyboje, omenyje turiu nosines vidury žodžio. Baigiau vidurinę tik prieš ~4 metus, bet jau nebesugebėčiau iš jų nė vieno taisyklingai parašyti. Taip didžioji dalis kalbos vartotojų paverčiami “apgailėtinais mažaraščiais”, gilinamas nepilnavertiškumo kompleksas. Kodėl “an” -> “ą” kitimą esame priversti saugoti kaip istorinį palikimą, o štai jau daboklė, biednas, lastai, plėmas jau neverti tokios garbės?

Kalbą reikia puoselėti ir saugoti, bet tikrai ne taip bukai, nes rezultatas yra priešingas – revoliucijos, anekdotai, mažaraščiais paversta tauta.

Įdomu ar toks konfliktas taip ir baigsis apsikumščiavimu, ar bus pasiektas koks nors postūmis?

 

Sklypo pirkimo ypatumai

Visai ne paslaptis, kad Skaidiškėse įsigijom sklypuką, kuriame vystome mintį kelių metų bėgyje ir įsikurti. Vistik rinkimosi procesą labai apkartino akistata su niūria lietuviškos NT rinkos pardavėjų požiūrio realybe. Keli pastebėjimai iš patirties:

  • Jei skelbimą kuruoja NT agentūra (visų braižas vienodas, lengva atskirti), 90% informacijos yra neteisinga.
  • Jei parašyta “detalusis planas”, reiškia jis dar tik derinamas.
  • Jei parašyta “komunikacijos”, reiškia viską reikia įsivesti patiems.
  • Jei rašo “X metrų iki objekto Y”, X reikėtų dauginti iš π – tai ir bus +/- realybė.
  • Išimčių yra, bet tai atsispindi be proto išpūstoje kainoje. 

Na, bet į antrąją paieškos pusę jau “atmušiau” akį ir atfiltruoti netinkamus variantus pasidarė daug lengviau… Bet visgi labiausiai erzino du dalykai:

  1. Vos tik pradėdavom domėtis rimčiau objektu, kaina iškart kildavo. Iki tokio lygio, kad pakalbi telefonu, paprašai atsiųsti papildomą info el. paštu, o jame jau prie kainos nei skelbime pripaišyta kokie +10%. Ačiū-visogero. Arba nuvažiuojam pažiūrėti, lyg viskas ok, o tada kai jau eina kalba apie rimtesnes derybas, šast +20% (“einame prie realesnių kainų”), ir dar paaiškėja kad iš tikrųjų jokių komunikacijų visgi nėra. Ačiū-visogero. Tiesiog apgaudinėjimas vidury baltos dienos.
  2. Laiko gaišimas su neteisinga informacija. Vietoje to, kad sulauktų tikrai suinteresuotų skambučių, NT “agentai” pasirinko taktiką kuri skambėtų daugmaž “geriau daug veltui malsiu liežuviu nei efektyviai dirbsiu”. Aš juk skambinu būtent tame kontekste, kuris aprašytas skelbime, jeigu jis toks nebūtų, objektas manęs nedomintų. Taip tik gaištame visų laiką veltui. Vis prisimenu kūkčiojimą kodėl lietuvoj atlyginimai mažesni nei kitur – reikia mažiau skiesti ir daugiau dirbti. 

Net to sklypuko, kurį įsigijome, skelbime buvo rašoma “yra elektra”, na bet kitų skiedalų, palyginti su bendru fonu, daugiau nebuvo.

Tenka prisipažinti, kad sunku buvo mums ir dėl to, kad esam nuoširdūs žmonės – domimės, džiaugiamės, kalbamės iš širdies, nieko nenorim apgaudinėti. Tačiau, kai jau pagailo savo laiko ir energijos, sutarėm su žmona nustoti džiūgauti, jei tai, ką matom, mums patinka, ir vietoj to vaikščioti suraukus subinę veidą visą laiką. Kad tik nepagalvotų kad patinka ir nepakeltų kainos!

Kantrybės jums!