Monthly Archives: March 2009

Ruby 1.9 – iššūkis bendruomenei

Media_httpemptydotcom_nsaqt

Pirma stabili Ruby 1.9 versija pasirodė sausio pabaigoje. Ši versija atsinešė daug ilgai lauktų naujovių ir pataisymų, tarp kurių žinomiausi ko gero yra spartos gerinimas, native thread’ai, m17n (multiling… tas ilgas žodis). Iš esmės matz atliko savo dalį į pasaulį paleisdamas šią Ruby versiją be trūkumų, dėl kurių į šios kalbos pusę skriejo daugiausiai kritikos. Dabar laikas savo darbo imtis mums kuo greičiau pereinant prie masinio 1.9 versijos naudojimo.

Kodėl tai svarbu? Kalbos patrauklumas naujokams ir patyrusiems – ištaisytos didžiausios Ruby kamuojančios bėdos. Turėti dvi nesuderinamas versijas šalia – nemaža problema, ypač kodo veikimo aplinkos prasme ir besimokančių žmonių atveju. Galime pjauti visą susigulėjusį blogį iš pat šaknų arba dar ilgai tąsytis su 2003 metais pasirodžiusia 1.8.Viena bėda ta, kad Ruby bendruomenėje sklando gandas, kad 1.9 yra tik “preview” kada nors pasirodysiančiai 2.0. Aš taip pat tikėjau šita nuomone beveik iki pat 1.9.1 išleidimo. Tai – klaidingas požiūris – 1.9.1 yra normali stabili versija – svarbu tai suprasti visiems, programuojantiems šia puikia kalba. Nelyginis skaičius antroje pozicijoje nereiškia, kad tai development & testing versija.Iš savo “senų dienų su PHP” pamenu kiek buvo vargo su PHP perėjimu iš, sakykim, nekokios 4 versijos prie 5. Uždaras ratas, kai serveriuose niekas naujosios nediegia, nes nedaug kas programuoja, o niekas neprogramuoja, nes serveriuose nepalaiko. Šiuo atveju turime galimybę apsivalyti ir vienu ar keliais žingsniais persikelti į aukštesnį lygį. “Zen and the Art of Programming” perėjimą prie 1.9 vadina didžiausiu iššūkiu bendruomenei 2009-aisiais.Tai ką daryti? Susipažinti su pakeitimais, įsidiegti ir padėti gems’ų ir plugin’ų autoriams kilstelti savo projektų compability iki 1.9 versijos. Pranešti apie veikiančius ir neveikiančius paketus. Neskleisti gandų, kad 1.9 – tik testavimo versija :-)Tikiuosi, kad metų pabaigoje jau bus galima skaičiuoti viščiukus – sėkmingai perkeltus projektus į Ruby 1.9.P.S.: RubyConfLT 2009 – balandžio 19 Kaune! Tarp temų – ir apie 1.9.

Literatūrinis auklėjimas mokykloje – fail…

Media_httpemptydotcom_fstej

Tik paskutiniu metu toptelėjo į galvą, kad savo tikrojo ir tiesioginio tikslo literatūrinis auklėjimas mokykloje visiškai nepasiekė. Kalbu visų pirma apie save, tačiau iš akies tai galioja ir kitiems 90% mano draugų.Tikrąjį literatūros pamokų tikslą laikau norą išugdyti pomėgį knygai. Padėti atrasti mėgstamus autorius, stilius ir žanrus, aprodyti įdomiausią klasikinę literatūrą, pajusti tikro rašytojo žodžio galią.Tačiau tik dabar, jau praėjus keliems metams po vidurinės baigimo, tik valios pastangomis pradedu spausti save, jog yra pilna vertingų knygų, kurias galėčiau ramiai perskaityti ir paturtinti savo vidinį pasaulį. Deja jaučiuosi taip, lyg manyje būtų įskiepyta knygos sąvoka kaip “sunkus darbas”, “namų darbai”, “privaloma perskaityti” – to šešėlio labai sunku atsikratyti. Galvoje apie tai galvojant kyla sąvoka “šleikštulys, alergija grožinei literatūrai”. Skamba baisiai? Man taip pat. Aš pats suvokiu tokio įskiepio beprasmybę, tačiau kažkokia sklendė užsukta ir kol kas sunkiai sekasi ją atlaisvinti.Ačiū už tai skrieja interpretacijoms, literatūros vadovėliams, lietuvių k. kurso programos rengėjams, ekspertams ir mokytojams, kurie įsitikinę, kad mokinys privalo interpretuoti taip, kaip jie tą kūrinį suprato. Kitos nuomonės nėra ir negali būti. Pats neteisingiausias klausimas kalbant apie kūrinį yra “ką autorius turėjo galvoje?”, į kurį nėra atsakymo, tačiau to buvome klausiami kiekvieną pamoką. Niekas niekada neklausė kokias emocijas sukėlė ir ką mano galvoje pagimdė toks išgyvenimas. Atsakymas “neįdomu, neaktualu” vertinamas tik neigiamai. Interpretacijoje egzistuoja tik viena teisinga nuomonė, o toks kūrinys ilgainiui tapo gerai vertinama štampofke. Štai ir rezultatas.Tiesiai šviesiai – jaučiuosi traumuotas literatūrine prasme.Bet gal pavyks išsigydyti.

Dryad’s Tree „Comfort in Silence“ – progresyvi harmonija

Media_httpwwwhellmusi_aflma

Progresyvas kartais gali atrodyti komplikuotas stilius – paėmęs į rankas kokį negirdėtos grupės negirdėtą albumą gali tikėtis išgirsti labai daug: ką nors ypač naujo, bet ne per daug, kad tai nevirstų avangardu; daug techniškos muzikos vingių, bet nepersūdant, nes Malmsteen’as atsibodo po pirmų dviejų kompaktų; kažką, ką galima vadinti „progresyvu“, bet taip pat labai miglotuose rėmuose, nes tradicinio progresyvaus metalo etalonų Dream Theater kopijavimas irgi kvepia nuoboduliu. Ir toks sąrašas gali tęstis bent kelis puslapius. Tai ar dar galima atrasti ką nors šviežaus, kas vis priverstų klausant nejučiom suklusti? Be abejo.Dryad’s Tree – 2005 -aisiais susiformavusi Vokiečių progresyvo grupė su kol kas vieninteliu įrašu savo aprašyme. Bet tai ne šiaip „imkit paragauti“ demo, o pilno metro „Comfort in Silence“ albumas, grojantis net 69 minutes. Ir veltui dabar pagalvojot apie lietuviškas šio skaičiaus atstoves, nes vokiečiai į šį albumą užtaisė tai, ko bet kokia pop scena niekada neturės – įvairovės, harmonijos ir subtilumo.„Comfort in Silence“ – tikras progresyvaus metalo albumas, todėl jeigu esate nepratę, pradėkit atsargiai. Ne visiems priimtinas toks įvairumas, kokį sugebėjo labai sėkmingai suderinti Dryad’s Tree. Įvairumas ne stilių prasme, o minčių, muzikinių idėjų, išraiškos, tačiau išsilaikant „tikro“ progresyvaus metalo rėmuose. Negana to, kad kiekviena daina – išskirtinė ir verta dėmesio, bet ir dalis jų savyje perpina kelis motyvus ir skirtingus emocinius užtaisus. Klausydami išgirsite daug: švaraus ir „growl“ vokalo, baladžių ir grėsmingo agresyvumo, ramaus pasakojimo ir emocingo šaukimo, paprastų, kabinančių rifų ir sudėtingų kelių minučių soliakų. Šis albumas – lyg banguojanti jūra (arba sinuisoidė matematikams) – kai tik gresia pavargti nuo temos, intensyvumo ar instrumento partijos vyravimo, viskas netrukus nejučiomis pasikeis. Pasikeis taip, kad vėl bus verta suklusti.

Media_httpwwwhellmusi_waupd

„Comfort in Silence“ veidas – pirmas kūrinys „Source“, netrunkantis nė minutės. Ne, visos dainos nesugrotos vien fortepionu, bet kai perklausysite visą albumą, greičiausiai sutiksite su manimi. Trečias kūrinys „In These Moments“ atskleidžia, kad tai grupė, su kuria verta turėt reikalų. Tai akustinė daina, tačiau visiškai nenuobodi ir kviečianti traukti pradėtu keliu toliau. „Captured in Perplexity“ – ko gero charakteringiausia ir geriausiai įsimenama albumo daina, kurioje švarų vokalą keičia growlas, o rifus – soliakai. „Disdream“ yra drąsiai labiausiai „skirtinga pati savyje“ daina visame „Comfort in Silence“: tęsiama „Captured in Perplexity“ tematika, įpinant nekuklius akustinius ir švarius intarpus. Tiesiog negali atsibosti.„A Glimpse of Light“ vidutinio tempo defovas ritmas pagrindžia dėl ko Dryad’s Tree save pristato kaip „progressive Munich death metal“. Vistik reikia būti sąžiningam – nieko labiau susijusio su trečiu savi-aprašymo terminu, išskyrus panašumą iš toli, taip ir nerasite. „Clouded Emotions“ labai ramiai skaičiuoja žmogiškas emocijas, kol jos apie šeštą minutę pratrūksta progresyviu variuotu griežtumu. Paskutiniuose dvejuose kūriniuose intensyvumas ir atsipalaidavimas keičia vienas kitą, tad spėji įvertinti ir palyginti visas čia pateikiamas Dryad’s Tree muzikinės išraiškos puses.Ir štai – valanda ir devynios minutės neprailgusio laiko baigiama viena vienintele žema nata. Taškas. Tarsi albumo įrėminimas.Būsiu atviras – naujų iš koto verčiančių idėjų „Comfort in Silence“ nerasite. Tačiau kažkokia albumo visuma, bendra išraiškos harmonija įtraukia į Dryad’s Tree pasakojamą gana optimizmų kvepiančią muzikinę istoriją. Retai kada tokio gero įspūdžio galima tikėtis iš grupės su vienu vieninteliu albumu, kurios nariai arba visai negroja arba groja taip pat ką tik užgimusiose grupelėse. Mėnesio atradimas? Drąsiai. Metų? Bus matyt ;-)[audio:dryads_tree-disdream.mp3]Grupės puslapis, MySpace, Metal ArchivesRecenzija publikuota Hell-music.lt

KREATOR – modernus klasikos alsavimas Vilniuje

Vidmantas: Pamenu per vieną interviu vienas muzikantas yra pasakęs: “metalas – kitokia klasikos interpretacija”. Vistik šiai dienai metalas jau ir savo dar neilgoje istorijoje turi ką vadinti “nuosava klasika”. Ir be abejo viena iš tų dar gyvų ir neužrūdijusių klasikos egzempliorių yra KREATOR, praėjusį penktadienį agresyvia energija džiuginusiais senus ir jaunus metalgalvius.Tvarka – vokiška, nes renginys prasidėjo laiku. Būtent dėl tokio netikėto pliuso pasidarėm nedidelį minusą – pražioplinom dalį pirmosios grupės EMERGENCY GATE pasirodymo. Tenka prisipažinti, kad itin daug ir nepraradom – tai, ką spėjom pamatyti, nebuvo itin įspūdinga. Taip – tvarkingas, modernus vokiškas metalas, bet nieko įdomaus – kažko užvedančio, draivo ar eskpresijos muzikine prasme trūkumas. Na ir vokalistas vizualiai labai jau įtartinai :-) egoistiškai atrodė bebaltuodamas po sceną… Tačiau kaip pirma 4 grupių sąstato dalis visai tinkamai buvo suvirškinta, o publika akivaizdžiai darė tą patį, abejingai migruodama tarp rūkomojo ir salės.

Media_httpwwwhellmusi_iwuqf

comm: O aš tuo metu stovėjau ir kalbėjausi su Jonavos metalistais, skiedžiau kraujotaką alum, o vėliau kultūringai laukiau eilutėje prie tualetų. Švarios, šviesiomis spalvomis nudažytos sienos, erdvus rūsys ir netgi galimybė pasikabinti paltus. Najwyższy klasa! Galėtum pamanyti, kad esi knygų mugėj arba arba tautodailės dirbinių parodoj, tačiau prekystaliai nebuvo nukrauti knygomis ar rankdarbiais, aplinkui nešmėžavo kostiumuotos figūros, o iš stikline siena atitvertos salės tikrai nesklido klasikinė muzika. Salėje kaip keltiški mazgai pynėsi folkas ir metalas, o prie pynimo staklių darbavosi šveicarai ELUVEITIE! Ne kas kitas kaip senoviniais instrumentais grojama muzika daro šią grupę išskirtine, kuri, sakyčiau, net sustiprina metalo skambesį. Kaip dvi energija besikeičiančios stichijos; aštrabriauniais akmenimis nusėtas krantas, skalaujamas jūros vandenų sukuria garsą, kuris priverčia klausytoją sukrusti, įtempti jusles ir būti jo dalimi. Iš airiškų dudelių, mandalinų ir dūdmaišių tekanti muzika mena gilią istoriją ir alsuoja jos karingą dvasią. „Slanias Song“, „The Song Of Life“ ir ant scenos savo ilgus plaukus sukančios merginos… Ech, kai prisimenu, tai nugara iš malonumo šiaušiasi. Padėkoję už palaikymą ELUVEITIE sugrojo dar kelis kūrinius, vienas iš jų buvo, o taip, Inis Mona! Nebesitvardžiau, lyg nuo ką tik sustojusios karuselės nušokęs vaikas išbėgau iš salės ir pasiskolinęs pinigų nusipirkau marškinėlius su ELUVEITIE simbolika.

Media_httpwwwhellmusi_qqwoa

Vidmantas: Daugeliui tautiečių kilo necenzūrinis klausimas sužinojus apie grupių grojimo eigą, tačiau jau po koncerto aišku – nors mūsų krašte metalcore nelabai mėgstamas (arba tiksliau – nemėgstamas), bet kalibrą CALIBAN “užsiauginę” pakankamai, kad apšildytų pačius KREATOR. (Beje, ELUVEITIE grupės amžiaus požiūriu gerokai jaunesnė už kitas thrašystus apšildančias grupes). Nors publika buvo šaltoka ir gerokai retesnė nei per linksmuosius ELUVEITIE, bet CALIBAN skambėjo visai neprastai. Tiksliau – viršijo lūkesčius, kurie, tiesą sakant, buvo gana nedideli. Tik galbūt nereikėtų tikėtis ir prašyti mošo iš metalcore nemylėtojų krašto publikos. Nors į pasirydimo pabaigą su savo “beveik paskutinėm” dainom CALIBAN jau buvo bebaigią atsibosti, bet tenka pripažinti, kad tai stipri kompanija, be vargo atrandanti savo publiką kitose šalyse.

Media_httpwwwhellmusi_sgrfh

comm: Ką jau ką, bet „glotkę“ M. Petrozza turi. Kad užrėks kaip seržantas ant naujų šauktinių, čia pat pasijusi kaltas jei pavargai ar nelaikai rankų iškėlęs į viršų. Vakarinis „salagų“ muštravimas prasidėjo nuo „Hordes of Chaos“ ir to paties pavadinimo vaizdo klipu ekrane.Beje, tai antra, Lietuvoj besilankanti ir mano matyta grupė (pirmoji buvo ENSLAVED) kuri naudoja vaizdo projekcijas pasirodymams pagyvinti. Juk įdomu pamatyti kaip grupė sieja ir interpretuoja savo muziką su vaizdiniais, juolab palavinti savo vaizduotę, įsiminti, kad koncertas dar ilgai išliktų atmintyje. Spėju, kad mažai kam tas ekranas užkliuvo, nes salės centre virė „mošpitai“, ant vienų fanų rankų jūros suposi kiti, pastaruosius gana šiurkščiai ant žemės mėgino nuleisti apsauginiai, tačiau net ir tai fanų nesustabdė! Vienas prie sėbro Juliaus atlingavęs drąsuolis pasiprašė padėti jam perlipti per tvorelę. Nelabai sėkmingai nusileidęs ant grindų, jis gana energingai užlipo ant scenos ir kelias akimirkas pasidžiaugęs savo mažyte pergale, liuoktelėjo ant iškeltų rankų. Na o likusieji, metaforiškai kalbant, galėjo iššiepti dantis ir pikdžiugiškai kartu su Petrozza išrėkti „Pleasure To KILL“ !!! Vokiečiai labai norėjo parsivežti gerus įspūdžius iš pirmojo pasirodymo Vilniuje. Kodėl gi ne? Skanduotės, „mošpitai“ ir kita pozytivi agresija nurimo tik tada, kai muzikantai nulipo nuo scenos, žinoma, prieš tai reikėjo atlaikyti kulkosvaidžio seriją sudarytą iš „Riot of Violence“, ”Warcurse“, ”Destroy What Destroys You“, „Enemy Of God“ ir kt. puikių kūrinių. Apsidaužėm, nuvargom, išprakaitavom ir nuleidom šiek tiek kraujo, tačiau buvome laimingi!Vidmantas: Tormentorrrr!!! m/comm: Jo, aš irgi RRRRRrrrrrrrrrrr!!! ir dar keliu bokalą tamsaus alaus m/ Už metalą, tuos, kurie atėjo, tuos, kurie neatėjo ir už tuos kurie atėjo, bet nieko neprisimena.Nuotraukos Crazytes. Reportažas paskelbtas Hell-music.lt. Linkėjimai kolegai Tomui (comm) už kooperaciją rašant šį reportažą :-)