Monthly Archives: October 2008

GOJIRA „The Way of All Flesh“ – metalo evoliucija?

Tai mano pirmoji recenzija, nors įvairių kitų straipsnių “tipų” mūsų Hell Music’ui esu parašęs ne vieną. Tiesiog iki šiol galbūt nauji albumai taip nesusigulėdavo galvoje, galbūt net ir geriausi nesugeneruodavo tinkamo minčių srauto. Ir štai jis, pirmasis – GOJIRA šių metų leidinys.

Media_httpwwwhellmusi_pdehc

Prancūzų kolektyvas GOJIRA atkreipė dėmesį į save 2005 m. albumu „From Mars to Sirius“ – tai buvo kažkas netikėta ir negirdėta sunkiojo „death“ fronte. Dainos „To Sirius“ video įgyvendinimas sulaukė gerų atsiliepimų ir tarp mūsų skaitytojų. Šiemet GOJIRA metaliniam arbitražui pristato naują net valandos ir penkiolikos minučių trukmės albumą „The Way of All Flesh“ – ar prancūzai išlaikė savo lygį?Visų pirma, šis albumas greičiausiai nesudomins visų brutaliųjų tradicinio death’o gerbėjų – susitiksite kitame SAPLES koncerte. Pasirodo, pavadinimas gali ir apgauti. GOJIRA muzika prie savo pavadinimo, atrodo, traukte traukia prirašyti bent keletą savokų (death, thrash, groove, progressive…), norint tiksliai apibūdinti skambesį. Tačiau kam įdomi muzika, o ne tušti pilstymai prie kokios kategorijos priskirti šią grupę, paklausykite „The Way of All Flesh“ – tai tiesiog GOJIRA.Albumas prasideda itin įsimenančia kompozicija „Oroborus“. Klausytojas iškart panardinamas į tą lygmenį, kuriuo pasižymi ši grupė – reikia klausytis, kitaip visa valanda nubėgs nepastebimai ir tik po kurio laiko suprasite, kad kažką jau praleidote. Su savo įpročiu klausytis muzikos dirbant, taip virškinau „The Way of All Flesh“ bent keturis kartus, kol jį suvokiau išgirdęs tinkamai ir iki galo. Čia nėra įprastų tradicinio death’o kanonų, šablonų (nors įprastesnių kompozicijų pasitaikė), tačiau išraiška priimtina ir meistriškai sulipdyta į solidžias instrumentines ir puikiai derančias vokalines partijas, todėl vargu ar diskas visą likusį gyvenimą ės dulkes ant lentynos jau po pirmų trijų dainų.„Toxic Garbage Island“ ir „A Sight To Behold“ atskleidžia pagrindines GOJIRA tekstų temas. Negalime būti abejingi savo gyvenimui, savo minties laisvei ir savo planetai, kitaip tariant – sau patiems. Albumo tempas neintensyvus, vietomis daugiau primenantis death/doom (štai, dar galime prirašyti ir doom), bet štai „Yama’s Messengers“ gabale iš malonaus apsnūdimo pažadins intensyvios muzikos proveržis.Apskritai, nors visi albumo kūriniai ypatingi ir gerokai skiriasi, bet tikrai klausome albumo, o ne atskirų dainų kompiliacijos. Puikiai įsilieja ir instrumentinis „The Silver Cord“, ir agresyvus „Adoration for None“. Daugelyje kūrinių galite išgirsti nedažnai ar visai negirdėtų motyvų ar „potepių“ tokios krypties metale. Kuomet išgirstu ką nors netradicinio progresyvaus metalo grupės muzikoje, tai lyg ir natūralu, tačiau GOJIRA taip apvilko viską, kad toks braižas tapo jos išskirtinio skambesio ženklu.„Vacuity“[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=_Gv7fo6mefo&w=425&h=344]Is it the fear to fall in space that keeps us from understandingThe only way to find the power is to look insideIncrease your fall on purpose and let this river flowNow you hold this secret appeared out of the vacuum of space„The Way of All Flesh“ užbaigiamas albumo pavadinimo kūriniu – štai visas „flesh“ ir „ways“, tačiau ne visai tokiame pavidale, kokį sutinkame albumuose, kurių pavadinimuose dominuoja tie patys žodžiai. Daugiau filosifijos, meditacijos ir atmosferos, ypač jeigu išklausysite iki galo.Taigi perklausos rezultatas toks – albumas, kurį verta išgirsti ir turėti. GOJIRA paėmė metalą ir išminkė iš jo kažką ne visai tikėto, kažką kas lengvai stebina ir traukia. Dažnai klausant naujų albumų-kopijų tokie darbai tikras gurkšnis gryno oro, lyg realizuotas noras, kad metalas evoliucionuotų nei atgal pats į save, nei į nu- pusę. Vertinimas – kažkas arti maksimumo, paliekant erdvės kitam, tikėkimės, nuostabiam albumui iš GOJIRA.Originalas hell-music.lt

Alkoholis naktį

Media_httpemptydotcom_gxbkp

Iš esmės noriu paprieštarauti Ežiuko Vilniuje sarkastiškai nuomonei (skaityti iki galo) apie tai, ką pakeis draudimas alkoholiu prekiauti naktį. Pirma, tai teisingas žingsnis kovojant su alkoholizmu. Džiugu, kad kažkas turi valios priimti tokį nepopuliarų tam tikruose visuomenės sluoksniuose įstatymą.Niekas nenuginčys, kad tam tikrose miestų vietose (konkrečiai – prie načnykų) pasidarys saugiau. Pavyzdžiui, tame rajone, kuriame gyvenu dabar, naktinė alkoholio parduotuvė stovi toje vietoje, pro kurią vienintelę praktiškai galima patekti – įvažiuoti ar įeiti – į rajoną iš miesto pusės. Pro tą vietą penktadienio ir šeštadienio vakarais vengiame vaikščioti kiek tik įmanoma, nes baisu net pažiūrėti kas per liaudis renkasi. Mažiau besišlaistančių gatvėje su tikslu papildyti ir taip prisvaigusius organizmus alkoholiu = daugiau ramybės.Tik nereikia įsivaizduoti, kaip tai suidealizavo Ežiukas Vilniuje, kad po šio draudimo naktiniai tautos nuotykiai baigsis, bet tikrai prikirps sparnus ir greičiausiai išgelbės vieną-kitą gyvybę per metus – kažkas nepapuls girtas po ratais, kažkas nesės už vairo važiuoti pirkti kito butelio, o kažkas negaus į galvą nuo apsvaigusių besiburiuojančių skystapročių.Kitas dalykas yra kovojimas su mūsų tautos gėrimo įpročiais. Tai problema, faktas. Primenu, kad greta draudimo prekiauti alkoholiu naktį įvestas draudimas automobilio salone vežti atidarytą alkoholio tarą. Taip pat pagaliau įteisinta, kad nepilnamečiams draudžiama gerti. Ilgai teko laukti.Kitas sveikintinas ir logiškas žingsnis būtų draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse.

Svarbiausi komunikacijos įgūdžiai ir specializacija

Ruby Learning Blog’as kas savaitę pakalbina patyrusį Ruby/Rails žmogų tema “Little Known Ways to Ruby Mastery”. Tai puiki serija, rekomenduoju paskaityti. Šią savaitę skelbiamas interviu su Jay Field, iš kurio atsakymų norėčiau pasidalinti šiuo – tema aktuali visiems programuotojams:

What can / should job candidates (for Ruby) do to distinguish themselves from their competition?Jay>> There are two things that I look for in candidates these days: Communication skills and specialization in something relevant.Programmers are terrible communicators in general. I’m not sure why programming seems to attract introverts, but it’s bad for our industry. Great software is almost always a result of significant collaboration, and I prefer to work with people who understand and embrace that fact. I’d take a good programmer with great communication skills over a great programmer with good communication skills, every time.A long time ago someone started telling people that they should be specializing generalists (sorry, I can’t remember who to attribute there). It was good advice, but the sheep only heard “generalist”. These days there’s loads of programmers who know a bit of everything. Which is good, but they aren’t deep in anything. They keep selling the idea of knowing a little of everything as a good thing, because they are a generalist. I’m not buying.I prefer to compose teams of true specializing generalists. For example, if I’m building a Flex front end over a RESTful Rails application, I want everyone to be familiar with Flex, Ruby, ActionScript, REST, SQL, etc. But, I also want at least one team member to be deep with each of the key elements. I’m talking seriously deep. I want them to be so deep that they annoy the team with their “too detailed” explanations of what’s going on and what needs to be done. Those guys drive innovation in their area of expertise, and the app is significantly better because of their low-level understanding.Pick something and learn so much about it that you start to wonder if it’s really worth going any deeper. If you start learning things that no one asks you about, you might be close to your goal. As long as you are still learning things that apply on a fairly regular basis, you aren’t deep enough yet. And, pick something generally useful: REST, Ruby metaprogramming, ActionScript, Javascript, Regular Expressions, etc. You get the idea.

Pilnas interviu.

Advanced Rails Recipes. Deploying Rails Applications

Dar prieš “Advances Rails Recipes” pasirodymą žinojau, kad imsiu šią knygą. O kadangi Amazon pasiūlė gerokai mažesnę kainą nei tiesioginiai pardavėjai + dar patrauklesnį pasiūlymą perkant dar ir “Deploying Rails Applications“, kas mane irgi domino, šios dvi knygos tapo mano pirmu pirkiniu iš už Atlanto. Nuo užsakymo dienos iki momento, kai pakuotė atsidūrė artimiausiame pašto skyriuje praėjo daugmaž pusantro mėnesio, tačiau buvo verta laukti.

Media_httpemptydotcom_bnjql

Advanced Rails Recipes. Tai, galima sakyti, 2006 metų leidimo “Rails Recipes” idėjinis tęsinys. Šįkart knygos autoriai – žinomi Rails community nariai, besidalinantys savo patirtimi kaip tinkamai spręsti įvairias situacijas. 14 knygos skyrių (pilnas turinys The Pragmatic Programmers – knygos leidėjų tinklapyje) suteikė pakankamai “oh!”1 ir “ah!”2 akimirkų, kad galėčiau pavadinti leidinį puikiu. Iš tikrųjų man svarbiausia ne aklai išmokti gal ir ne visai tipinių problemų tipinius sprendimus, bet pasisemti įdėjų kas, kaip ir kodėl gali būti realizuota. Bevartant tuos 84 receptus iškart kilo mintys kaip pritaikyti vieną ar kitą sprendimą dabartiniuose darbuose, ką galėjau padaryti protingiau, našiau ir t.t. – tikslas pasiektas. Naudingiausius man pačiam (šiai dienai) laikyčiau Search, Asynchronous-Processing (čia ne apie Ajax :-)), Perfomance and Scalability ir Deployment and Capistrano Recipes skyrius. Leidinys 5/5

Media_httpemptydotcom_fuhfm

Deploying Rails Applications. Galiu pripažinti, kad silpnoji mano pusė buvo būtent deployinimo procesas, jo automatizavimas ir serverių alternatyvos. Ši knyga apima viską, tad stipriai praplėčiau savo akiratį. Turinys. Tiesa, leidinys kiek pasenęs, tad vis dar kalbama apie migracijų numeravimą paeiliui ir itin paprasto palaikymo (aka mod_rails) nebuvimą. Vertingas “Scaling Out” skyrius ir tikiuosi, kad kada nors gyvenime nepakaks ir tų žinių :-) Kiek erzina, kad dalis dalykų aiškinama kaip visiškam pradinukui, nors čia pat kalbama apie master-slave duomenų bazes ir profiliavimą. Tikrai vertinga knyga prieš paleidžiant projektą į pasaulį. 4/5Toliau akiratyje – The Ruby Way. Gal žinote kitų must-have Ruby/Rails knygų?1 oh! – kaip aš apie tai nepagalvojau!2 ah! – štai taip!

Penkiaaukštė avarija

Šiandien su Kristina turėjom retą “malonumą” sudalyvauti avarijoje, kurioje nukentėjo viso… 5 automobiliai. 2 iš jų jau turbūt nebevažiuos – vienas tai tikrai, o kitas nebent kažkas ryžtųsi daryti remontą, kurio vertė viršytų automobilio vertę.Trumpai istorija tokia: važiavom Ukmergės gatve nuo Šeškinės kalno, sustojom Saltoniškių sankryžoje. Pradėjau važiuoti ir pastebėjau savo juostoj stovinčią mašiną su avariniais, persirikiavau į ketvirtą juostą ir… žiūriu, kad priekyje be avarinių tiesiog stovi dar viena, tik be jokių stovėjimo ženklų, tik su gabaritinėm šviesom. Pradėjau stabdyti, spėjau sustoti likus kokiam metrui ir atsikvėpiau – ot, geri Fordo stabdžiai! :-)Bum! “*#$!!” Bum! Bum! Bum!

Media_httpemptydotcom_laxyb

Mintyse dar spėjo šmėkštelt mintis, kad ką tik susitvarkėm visus bamperius. Atrodė, kad išlipęs pamatysiu susibučiavusių automobilių eilę kokius 100m. Bet pasirodė, kad “tik” keturios. Visa laimė, kad Golfe, kuris vienintelis mus tiesiogiai pakštelėjo, niekas nesedėjo ant galinės sėdynės, nes ten iš jų nieko nebūtų likę. Džiaugiuosi. Dar džiaugiuosi, kad nors visa dešinė pusė smarkiai nukentėjo, bet kažkokiu stebuklingu būdu liko visiškai sveika lempa :-) Apskritai atrodė, kad mūsų Fordas kietesnės skardos ir nukentėjo bene mažiausiai, nors iš galinio bamperio nieko neliko. Tiesa, nuo smūgių dar spėjom pabučiuoti ir avarinį pamiršusią mašiną – to būčiau net ir nepastebėjęs, jeigu ne Fordo priekinis numeris, kuris meiliai apsiglėbė (užsilankstė) jo galinį traukimo žiedą (antra nuotrauka pabaigoje – tas kas labiausiai šviečia – Fordo numeris).Ir, aišku, iškart kamščiai… Per nepakantumą (?), skubėjimą (?) prie mūsų kompanijos vos dar neprisidėjo fūra su lengvuoju automobiliu, nepasidalinę laisvos juostos.Vairuokite saugiai.

Media_httpemptydotcom_pplze
Media_httpemptydotcom_ihqdn