Monthly Archives: July 2008

Aukštojo mokslo “reforma”

Lietuvos aukštojo mokslo reforma, turėjusi įkvėpti gyvybės į aukštojo mokslo sistemą, tapo dar vienu dideliu fiasko. Iš esmės, neliko nieko, tik valdžios vyrų ir moterų noras pasirodyti, kad “kažkas daroma”, dėl ko turime žodžiais neapsakomą situaciją su aukštojo mokslo apmokestinimo įstatymu.Iš tikrųjų peršasi išvada, kad kažkam labai aktualu sodinti mūsų aukštojo mokslo populiarumą ir prieinamumą. Valstybei nereikalingi išsilavinę žmonės? Na, bent jau dabartinei valdžiai tai tikrai – juk neraštingą liaudį kur kas lengviau maustyti. Ir dabartinė išsilavinimo situacija Lietuvoje juos, balsuotojus už įstatymus, kuo puikiausiai tenkina. Tai puikiai atspindi dabartiniai partijų reitingai – pirmame trejetuke kažką veikia Pakso partija, kuri net Vilniaus miesto savivaldybėje patyrė visišką fiasko (net neprimenant, koks nušalinto prezidento įvaizdis tarptautinėje arenoje), ir Darbo partija, kurios lyderis pavyzdingai tepė slides į motulės Rusijos glėbį vos tik specialiosios tarnybos užuodė jį plaunant pinigus mūsų visų sąskaita. Parodykite man nors vieną blaiviai mąstantį ir išsilavinusį žmogų, kuris norėtų patikėti valstybės vairą tokiems herojams? Taigi, būtina situacijos nekeisti, o dar geriau, ją pabloginti.Tas ir daroma.Be to, kad dauguma universitetų ir verslo atstovų žiūri visiškai priešingomis kryptimis, Seimas nesugeba susivokti, kaip inžinerinių specialybių patrauklumą paveiks “aštuoneto” įstatymas. Nesuvokiamas abejingumas palikti klausimą svarstyti per rudens sesiją, tad šiemet Lietuviškas universitetas tapo dar nepatrauklesnis abiturientui dėl neapibrėžtos situacijos, kuri gali ir nepasikeisti.Status quo tokia, kad šiemet daugiausiai liko laisvų vietų į labiausiai reikiamas pramonės šakas:

„Tačiau ne visos jos bus užpildytos – į daugiau nei 1400 vietų liks nepakviesta. Tai – daugiausia technologiniai, fiziniai mokslai. Nepopuliarios programos, susijusios su informatika, elektronika“ (delfi.lt)

Jau rašiau, kokia statistinė situacija dėl tokių sričių specialistų poreikio, o situacija tik blogėja. “Aštuoneto” įstatymas, jeigu bus nepakeistas, visiškai sužlugdys Lietuvos IT darbo rinką ir po dešimtmečio teturėsime saujelę “šviežios mėsos”, kurios, ko gero, nepakaks net vienos apskrities informacinių technologijų poreikiams patenkinti.Dar labiau lietuviškos studento duonos nepatrauklumą didina buksuojanti ekonominė situacija ir vyriausybės, atrodo neįmanomas, aklumas šiuo klausimu. Kalbant apie Vilnių, jis tampa nepagrįstai brangiu miestu, o stipendijų klausimas tyliai užšaldytas tamsiuose koridoriuose – pabandykite išgyventi už 195 Lt arba dar menkesnį mediko (!) užmokestį už gerą mokslą. Tiesa, dar neaišku ar aš juos gausiu, nes pagal “aštuoneto” įstatymą, iš gero studento tapau beveik nepažangiu.Tai ar kas nors mūsų valstybėje suinteresuotas aukštojo mokslo kokybės gerinimu?

Labas, openSUSE 11!

Media_httpemptydotcom_zvrfc

Sesija atėmė iš manęs džiaugsmą iškart pajausti naujosios openSUSE versijos privalumus. Nors šiek tiek atsargiai žiūrėjau į 11.0 versiją, nes reikalingas stabilus darbinio kompiuterio veikimas, bet pasirodo be priežasties. Savaitgalį šviežiai pakeičiau openSUSE 10.3 į 11 ir galiu pasidalinti savo didžiausiais džiaugsmais ir keliais rūpestėliais.Trumpas pirmas (ir vėlesnis – iki šiol) įspūdis – wow! Diegimas ir pradinis konfigūravimas ėjosi kaip per sviestą ir galima drąsiai sakyti, kad 11 versija tikrai pasiruošusi sužavėti naujokus. Instaliacijos ir defaultinės OS išvaizda itin maloni, o problemų įprastam naudojimui nekilo.Ką jau ką, bet nepasidžiaugti nauja zypper versija tiesiog neįmanoma! 10.x versijoje šis paketų menedžeris buvo kaip trūkumas, tačiau dabar jis veikia greitai ir patikimai, lyginant su pirmtaku – kaip vėjas. Tai tik įspūdis “iš akies”, atminties sunaudojimo lentelė lyginant su kitais irgi daug pasako.OpenSUSE 11 atkeliauja su Firefox 3, OpenOffice 2.4, Wine 1.0, KDE 4/GNOME 2.22 ir kita krūva naujausių paketų. Kiek erzina Banshee brukimas, nes standartiniame pakete nėra softwarinio equalizerio, kuris, sakyčiau, Linux būtinas, jeigu apskritai girdi ką klausai.O dabar kelios pastabos ir netikslumai. Nors į repozitorijų sąrašą sudėjau vien tik rekomenduotinus serverius, naujasis PackageKit iškart po instaliacijos nesugebėjo sutvarkyti kelių priklausomybių (“dependencies”), nors komandinės eilutės

sudo zypper update -t package

susitvarkė be bėdų. Labai keista, kad instaliacijos metu pažymėjęs Rubygems radau instaliuotą berods 0.9.2 versiją… tai daugmaž pusantrų metų senumo paketas. Taip pat keletas iš repozitorijų atkeliavusių paketų, pvz. Netbeans, nesiteikė sėkmingai veikti, nors parsiuntus iš oficialios svetainės problemų jokių nekilo. Ir dar – būtų naudinga iškart .xls failus susieti su OpenOffice :-)Nepaisant kelių lengvai išsprendžiamų netikslumų, pasikartosiu – įspūdis puikus. Nepasikuklinkite pabandyti!Ekrano nuotraukos | 11 versijos apžvalga | Oficialus tinklapisP.S.: dar galiu pasidžiaugti Novell (kompanija, kuri kuruoja openSUSE vystymą) sėkme – „SUSE Linux Enterprise“ bus diegiama Pentagone.

Angelų ir demonų mūšio laukas

Per savo atostogas padėdamas tėvams sode perskaičiau nedidukę Paulo Coelho knygutę “Demonas ir panelė Prym”. Knyga apie gėrį ir blogį, apie pasirinkimo ir tikėjimo gėriu kovą. Kelios įstrigusios mintys:

Visada daug lengviau tikėti savo gerumu negu drąsiai stoti prieš kitą ir kovoti už savo teises. Visada lengviau nukęsti įžeidimą negu drąsiai pulti į kovą su stipresniu priešu; visada galime sakyti, kad mestas į mus akmuo nepataikė, ir tik naktį – kai liekame vieni, mūsų žmonai, vyrui ar klasės draugui užmigus, – tik naktį galime tylomis apverkti savo bailumą.

Taigi daugelis žmonių peikia medžiotojus, bet Viskušas juos priima išskėstomis rankomis, nes iš jų gyvena, taigi kai kam nepatinka žiūrėti į bulių arenoje, bet eina į mėsinę nusipirkti mėsos, tikėdamas, kad tas gyvulys buvo “garbingai” paskerstas skerdykloje…

Ahabas tikrai pažinojo žmogaus prigimtį: visi elgiasi, kaip reikalauja visuomenė, ne todėl, kad nori laikytis įstatymų, o dėl to, kad bijo bausmės. Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojasi kartuves.

<..> Sabinas ir Ahabas turėjo tuos pačius instiktus – gėris ir blogis grūmėsi dėl jų, kaip grumiasi dėl visų sielų šioje Žemėje. Kai Ahabas suprato, kad Sabinas jam lygus, drauge suprato, kad ir jis lygus Sabinui. Visa buvo savitvardos klausimas.Ir pasirinkimo.

Šį gražų, net kvapą griaužiantį vakarą nuostabiame paplūdimyjė visi jautė baimę. Baimę likti vienišam, baimę panirti į tamsą, kuri pripildo vaizduotę demonų, baimę pasielgti ne taip, kaip reikalauja gero elgesio taisyklės, baimę, kad būsi teisiamas Dievo, baimę, kad apkalbės žmonės, <..> baimė pasenti, numirti, patraukti kitų dėmesį savo klaidomis ir nepatraukti privalumais.Baimė, baimė, baimė. Gyvenimas buvo baimės režimas, giljotinos šešėlis.