Monthly Archives: February 2008

IT bedarbiai

Užvakar operacinių sistemų paskaitos pradžioje dėstytojas skyrė keliolika minučių statistiniams duomenims apie Lietuvos IT darbo rinką pristatyti. Gaila, kad į duomenis buvo įtrauktos ir elektronikos gamybos sferos, bet bendra tendencija vistiek išryškėja.Tiesa tokia, kad šiuo metu Lietuvoje yra >3000 laisvų darbo vietų, kuriose reikalingas IT išsilavinimas. Keistai buvo suformuluota: darbo vietų skaičius, kurioms nebuvo rastas tinkamas kandidatas (galima suprasti, jog priežastis galima interpretuoti). Statistikos departamento duomenimis, visose šalies įmonėse darbuotojų, dirbančių su IT, dalis sudaro ~29%. Dar kita tiesa: programinės įrangos sektorius daro didelę įtaką visoms pramonės šakoms ir šio sektoriaus sukuriamo produkto bendra vertė auga. Tai akivaizdi tiesa visame pasaulyje, ne tik sparčiai besivystančioje Lietuvoje.Iš pateiktų duomenų matyti, jog mūsų šalyje trūksta specialistų. Šiais metais Lietuvos universitetuose į informacinių technologijų studijas nebuvo surinktos pilnos grupės, kaip būdavo iki šiol. Kas dedasi Europoje: praėjusiais metais užpildyta tik pusė planinių vietų į IT studijas senojo žemyno universitetuose.Atrodo, kad jaunimą nustojo žavėti daug žinių ir nuolatinio mokymosi reikalaujanti IT profesija, juolab šiandien Lietuvoje šios srities darbuotojas gauna ne ką didesnį atlyginimą už kito protinio darbo sektoriaus darbuotojus. Kadaise kompiuteris atrodė be galo daug perspektyvų teikiantis įrenginys (koks jis ir yra), tačiau šiandien pasikapsčius šioje sferoje matyti, kokia begalė standartų, krypčių  ir technologijų yra išvystyta – ir visa tai reikia žinoti.Kitas mūsų dėstytojas pažymėjo, kad “paprastų” IT darbuotojų paklausa JAV mažėja berods nuo 2001-2002 metų. Be abejo, didelės įtakos tam turėjo outsourcingas,  tačiau ar nepalies tokia tendencija ir Europos? Jo įsitikinimu, išsivysčiusių šalių rinkoms labiausiai reikia aukštos kvalifikacijos IT specialistų, o “juodą darbą” galima atlikti ir Indijoje.O ar šiandien išugdoma pakankamai aukštesnės nei vidutinės kvalifikacijos IT specų Lietuvoje? Panašu, kad ne, tad ir galimybių į mūsų šalį ateiti kokiam pasauliniam gigantui ateiti nėra – tiesiog čia neužteks reikalingų žmonių.Bet kuriuo atveju, gal vertėtų permąstyti IT studijų politiką, įvertinant šio sektoriaus svarbą visoms ūkio šakoms?

Spartos paradoksas

Prieš kelis mėnesius mano brolis apibūdino situaciją, kurioje gyvename beveik kiekvienas.

Ar nėra keista, kad išleidžiami naujausi kompiuteriai, bet pasinaudojus realiai jokio spartos padidėjimo nesijaučia?

Iš tikrųjų, laikas pamąstyti. Fiziniai kompiuterio komponentai nesustabdomai tobulėja ir vien per paskutinius kelis metus bent jau padvigubino standartinio asmeninio kompiuterio galimybių apimtis. Atrodo, kad didėjant milijardų operacijų per sekundę skaičiui, atminties apimtims ir duomenų perdavimo vietinėmis magistralėmis greičiui, mūsų dabartiniai kompiuteriai turėtų būti lyg raketos palyginus su kompiuteriu prieš kelis ar dešimt metų.Bet, juk akivaizdu, taip nėra. Kodėl?

  • Programuotojų darbas yra brangus, technika – pigi. Vadinasi, nebėra akstino taupyti resursus. Deja, nuo vieno grėblio užlipta ant kito – resursų išeikvojimo. Atrodo, kad didieji programinės įrangos (PĮ) grandai pradeda atsibusti, kol kiti dar tik tingiai kasosi pašones. Pavyzdžiui, prie Photoshop naujausių versijų tikrai padirbėta resursų valdymo sekcijoje. Ko negaliu pasakyti apie Windows Vista.
  • Neteisinga kryptimi žvelgianti konkurencija PĮ srityje. Požiūris, jog jeigu mano konkurento programa turi X funkcijų, tai mano privalo tureti bent jau X+2 yra tiesi automagistralė į spartos paradoksą. Programos-gigantai, kurių visas funkcijas žino vienas naudotojas iš 10 000, o panaudoja dar mažiau, yra visai čia pat, kiekvieno mūsų kompiuteryje! Deja, viskas net ir IT srityje, kainuoja. Mums tai kainuoja mūsų laiką. Atrodo, kad pirmi teisingai į viskas-viename problemą pažiūrėjo internetinių paslaugų tiekėjai – šiuo metu populiaros tarnybos, kurios atlieka vieną-dvi funkcijas, yra paprastos, intuityvios ir patikimos. Lyg ir taikomąją programinę įrangą pasiekė tokia banga, kuri atneša vis daugiau “vienos funkcijos” programėlių, užimančių saikingus atminties kiekius.
  • Galimybė laisvai šiukšlinti. Beveik kiekvienas IT žmogus kompiuteryje turi programą, kuri atsakingai ištrina programą Y. Standartinės programos Y priemonės toli gražu neišvalo sistemos, neretai palikdamos krūvas nereikalingų failų ir registrų. Kuo daugiau nereikalingų reikšmių registre ir šiukšlių diske – tuo lėčiau kompiuteris vykdo įvairias operacijas.
  • Nuomonė, jog rimta, daug funkcijų turinti programa (ar OS), privalo turėti penkioliką skirtingų būdų save grafiškai pateikti vartotojui, o bent pusė iš jų turi palaikyti 3D efektus, permatomumą ir kitus high-end grožius. Tik užmeskite akį į Windows Vista. 95% vartotojų didžiąją dalį grožybių yra priversti išjungti, kad darbas vyktų sklandžiau. Manau, jog langų grožiu turėtų užsiimti specialios tam skirtos programos, kurias esant reikalui galima paleisti, o pačios darbo priemonės turi būti sparčios, orientuotos į tikslą ir patogumą.

Tai, manyčiau, pagrindinės priežastys, kodėl šiandien gyvename patogiau, bet vis dar lėtai.O kada spartos paradoksas liks tik istorija?

Ar tikrai žmonija sukėlė pasaulio pabaigą?

Kalbant apie klimato atšilimą, galima pataikyti į kelias stovyklas – pritariančių, prieštaraujančių (ir į visada ir visur egzistuojančią grupę, kuriems vienodai). Teko skaityti ir matyti įvairių nuomonių ir išvadų, bet šis tekstas labiausiai kvepia nešališkumu ir blaivia logika.

Sunku būtų surasti žmogų, dar negirdėjusį baisių prognozių apie pasaulio klimato kaitą, “šiltnamio efektą”, globalinių katastrofų pavojų…Visur apie apie tai kalbama, nuolatos girdisi raginimo balsai mažinti žmogaus ūkinę veiklą ir nebeteršti gamtos, nes šitaip ir pasaulio galas gali greit ateiti. O ir scenarijų tam galui visokiausių – nuo pasaulinio tvano iki išsekimo nuo karščio. Kiek tame tiesos, kiek tik baisių spėjimų? Pasirodo netgi tokioje, atrodo jau visiems aiškioje situacijoje, yra dar daug paslėptų kabliukų…

http://www.technologijos.lt/archyvas/gamta/klimato_kaita/globalinis_tvanas/view(ačiū, Andriau, už pasidalintą nuorodą)

Trumpai: pasislidinėjimas Latvijoje

Media_httpemptydotcom_jcwfv

Šturmuoti kokį apsingtą kalniuką mintys sukosi seniai, o galimybė realizuoti norą susikompiliavo netikėtai – išvažiavome beveik netikėtai, vakare tik spėjome prigriebti Latvijos žemėlapį iš parduotuvės ir nuspręsti kokiu keliu važiuosime.Dėl galimybės nučiuožti kartą-kitą nuo kalno atsedėjome automobilyje keturias valandas į vieną pusę (ir Latvijos kelių pagirti negaliu). Nenorėjome važiuoti namo tamsoje, tad suplanavome, jog “apsuksime reikalus” dar šviesoje, tad vietoje atsiradome vos pusvalandžiui nuo žiemos sporto centro Milzkalnyje atidarymo pradžios – žmonių buvo gal kokie du. Išlipome ir išsižiojome – nuotraukose Milzkalns (liet. Milžinų kalnas) neatrodo toks didelis! Apačioje pateikiu viršutinės nuotraukos fragmentą, kurioje apibrauktas žmogus kalno viršuje. Po pamindžikavimo vietoje susižinojome kas, kur, kaip, šokome į slides ir ėmėme bandyti laimę neišsisiukioti kojų…Ko gero stipriausias prisiminimas – užkilau į patį viršų pažiūrėti ar kitoje pusėje nėra kokio nuožulnesnio kalniuko, skirto labiau pradedantiesiems. Pamačiau, kad nėra ir norėjau grįžti atgal ir suvokiau, jog kito kelio, negu leistis stačiausia trasa, nėra. Oj daug į kelnes pridėjau, kol nuslydau žemyn, tačiau akimirka, kai supratau, jog nučiuožiau nuo tokio giganto visgi sugebėjęs nenukristi, buvo įsimintina :-)Tai tebuvo mūsų įžanga, pažintis su tokiu laisvalaikio praleidimo būdu. Įspūdžiai neapvylė, tad pažintį greičiausiai pratęsime Lietuvoje kai tik leis oro sąlygos.

Media_httpemptydotcom_uoyxn

Šiek tiek apie šventes

Įvairios šventės keičia vieną kitą, kartu aprengdamos miestus ir įvairiai nuteikdamos įvairaus plauko piliečius. Ir prieš kelias minutes sklaidydamas blogus netyčia sugavau galvoje plėvesuojančią mintį, kuri visai neįsilieja į taikų ir ramų vakaro kontekstą.Ar niekas nepastebėjote, jog prieš kiekvieną populiarą šventę [spaudoje ir] blogosferoje pasipila kalnai šiukšlių, skirtų tos šventės netikrumui išryškinti ir komercinei sėkmei apspjaudyti? Mane šios tirados jau pradėjo gluminti – žmonės pasikeisdami reiškia priešiškumą iš idėjos puikioms progoms stabtelėti ir pasidalyti šiluma, meile, dėmesiu.Deja, pastebėjau, kad niekas nerašo, jog “va, man nepatinka šios šventės idėja, prasmė, pagrindinė mintis!”. Atrodo, rašo šiais žodžiais, tačiau abosoliuti dauguma kapoja prekybos centrus, besinaudojančius situacija, sustabarėjusius pirkėjus ar tiesiog visuotinį polinkį elgtis panašiai. Iš tikrujų – jokio žodžio apie tikrąją šventę.Ei, laikas suprasti, kad tokias šventes, kokios jos yra šiandien, padarome mes patys ir niekas kitas. Patys dirbame savo patenkinamui komfortui užtikrinti, patys renkamės kaip organizuoti laiką savo gyvenimuose. Užpildyti prekybos centrai reiškia ne švenčių, bet visuomenės poziciją. Pasitraukdami ir tyliai boikotuodami tik sukuriame visai malonią terpę beveidei šventinei komercijai bujoti… vietoje to, kad pasidomėtume tikrąją prasme ir grįžtume prie jos, įgyvendindami kažką, kas galėtų prikelti tikrąją atmosferą.Dirbtinis niekada nebus toks kaip Tikras, todėl jeigu visi kritikai ir pesimistai vieną šventę mestų į šoną klaviatūras su nusitrynusiomis raidėmis k, r, i, t, i, k, u, o, t ir i bei vieną šventę kartu prikeltų tikrąją, ne prekybos centrų kuriamą dvasią, garantuoju, kad atsirastų teigiamas postūmis. Tikėtinai po Tikrojo paskanavimo dalis tų, kurie mito pirktiniu-dirbtiniu, pajustų skirtumą. Tik tiek tereikia – pastangas perkelti kiton ekrano pusėn.Ei, laikas ruošti planą kaip atgaivinti Kalėdas?