Monthly Archives: December 2005

Istorinis požiūris į metalą (įžanga)

Tai yra ilgo ir sudėtingo mokslinio straipsnio įžangos vertimas, kurį kankinau apie gerą pusmetį.ĮžangaMetalo muzika užgimė tarp jaunimo tuo laikotarpiu, kai ką tik buvo prasidėjusi sparčiai vystytis Vakarų civilizacija, kuri nugalėjo fašizmą, nacionalizmą ir valdžią, paremtą pasenusia evoliucijos teorija; ji turėjo gerai apgalvotą ir išvystytą liberalios demokratijos sistemą, kuri atnešė kur kas daugiau naudos individui negu bet kuri kita sistema istorijoje. Per šį laikotarpį visuomenė aptarnavo piliečius bandydama suteikti patį patogiausią gyvenimo būdą ir jokie klausimai ar tikslai už šitos pasaulėžiūros ribų nebuvo sprendžiami. Tai buvo laikoma “progresyviu” žmogaus raidos tęsiniu po primityvios raidos “red in tooth and claw” (tiesiog fizinės jėgos) stadijos į tą, kurioje visuomeninė teisybės ir moralės samprata apibūdino būtent individo gyvenimą. Individas triumfavo natūraliame pasaulyje, bet netikrumas, nežinomybė dėl mirtingos egzistencijos pritempė individą prie ankstyvųjų fizinių kovų…Politiniu ir socialiniu požiūriu žmonija žiūrėjo į save kaip į pirmaujančią ir geresnę už kitas civilizacijas visumą, įtraukiant ir lygias egalitarines, bet totalitarines komunistų imperijas – Sovietų Sąjungą, Kiniją, tačiau kai tik 1950-aisiais išaušo termobranduolinis amžius, “laisvieji Vakarai” buvo apibrėžti taip lyg būtų priešai.Pirmoji karta po Antrojo Pasaulinio karo pradėjo kurti pro-metalą kaip tik tuo metu, kai siekiant išvengti buvusios kartos blogybių ir nesėkmių, buvo nuvertinėjama visa senoji žinių ir socialinė sistema. To meto (ir visų ateities kartų) žmonės pasižymėjo tuo, kad negalėjo net prisiminti įgytos tiesioginės patirties iš Motinos Gamtos, nes viską, ko jiems reikėjo, pateikė bakalėjos parduotuvės, moderni medicina, industrinė ekonomika; nebuvo įmanoma rasti natūralios gamtos kasdieniniame pasaulyje, išskyrus specialias keliones. Ta civilizacija tapo išimtinai introspekcinė (paremta savistaba) ir pradėjo parasti kontaktą su pasauliu už savo paties apibrėžtų ribų.Šio laikotarpio metu “taikos” judėjimas, kuris aprėpė pacifizmą ir egalitarinį individualizmą, užsitarnavo populiarumą kontrkultūroje – fenomenas, kuris egzistavo nuo 1950-ųjų, kai protingi verslininkai (būtent Allen Freed) rėmė ir skatino roką kaip alternatyvą senamadiškam, tradiciškam, monogaminiam ir nuosaikiam protestantų, anglosaksų ir amerikiečių gyvenimo būdui. Antrasis Pasaulinis karas nukreipė pasaulį pirma prieš Vokietiją, vėliau prieš Rusiją, Vietnamas atskleidė geranoriškos supervalstybės moralinį bankrotą, taigi visuomenė tapo vis labiau priklausoma nuo ideologinių tradicijų, kurios buvo kuriamos paskutinius 2000 metų: susitelkti ties individu (arba individualizmu), taip pat politiškai išreikštu egalitarizmu ir liberalia demokratija. Tai atsispindėjo ir to meto kultūroje, ir kontrkultūroje.Kaip kontrastą, metalo muzika pabrėžė liguistumą ir garbino senovės civilizacijas, herojines kovas, jungiant art roko gotikinį požiūrį su plačių užmojų progressive roku. Tačiau tai vis tiek skambėjo pabrėžtinai sunkiai: tiesioginė realybė, svarbesnė nei žodžiai, simboliai ir grandiozinės teorijos, turi priminti mums, kad esame mirtingi ir kad, galų gale, negalime kontroliuoti savo gyvenimo trukmės ar įgimtų savybių. Tai drastiškai susikirto su pacifistišku hipių judėjimu ir plačiosios visuomenės industriniais ir religiniais sentimentais.FilosofijaTai buvo konfrontacija su “bedugne”, kurią pirmasis aprašė egzistencialistas F.W Nietzsche: yra supratimas, kad gyvenimas yra ribotas, kad mes esame ir grobuonys, ir grobis, kad nekontroliuojame viso savo gyvenimo ar mirties. Nietzschei ir tokiems mąstytojams iki jo, kaip Arthur Schopenhauer, reikėjo suvokti, kad tai buvo nihilizmo “išgyvenimas”: suvokimas, kad nėra jokių kitų vertybių nei įgimtos, psichologinės sąveikos su natūraliu pasauliu. Nihilistui nėra jokios įgimtos moralės ar vertybės, taigi nėra jokios priežasties žvelgti į socialinį statusą ar finansinę sėkmę kaip į pagrindinį tikslą, nebent kaip į kelią, suskirstytą pagal subjektyvią svarbą. Toks požiūris buvo pavojingas tikėjimui ir grėsė bausmėms, naudojamoms išlaikyti Vakarų visuomenę vieningą nuo daugmaž tūkstantųjų mūsų eros metų.Nepaisant geranoriškų socialinių tikslų, Nietzsche ginčijosi, kad religija ir visuomenė buvo kultai, kurie “išvijo” mirtį kaip kerštą, kuris moralei pasiūlė kryptį, kuri bus “geresnė” nei pats realus pasaulis, “lygi” su visais kitais, atspari palyginimams. Iš esmės Nietzsche patį socialinį elgesį vertino kaip individo prigimties pažinimo priešą, kaip ir moralę – įsišaknijusią įtaką, kliudančią sukelti visuomenės, nežinančios jokios kitos išeities nei moralės normos, maištą ir nestabilumą.Kaip muzika metalas atrodo labiausiai besižavintis mirtimi ir kančia (ir artimiausias Nietzsches išsakomoms idėjoms), adresuoja sutaurintą Nietzsche’s “bedugnės” problemą Vakarų visuomenei, kuri sutelkė savo pagrindinius principus, individo, socialines ir mistines vertybes prie dviejų polių – “gėris” ir “blogis”, kurie padeda atpažinti priešą. Pagal žydų-krikščionių požiūrį mirtis ir kančia yra priešas, kuris yra nesuderinamas su “geru” elgesiu, kuris orientuotas į dangiškąjį (ir žemiškąjį) atpildą. Kitaip tariant pasaulietiškai, egalitarinio kapitalizmo liberali demokratija “suteikia teisę” individui moralinę “laisvę” elgtis be pagarbos natūraliam pasauliui ir išvengti bet kokio atpildo už socialinės visuomenės ribų.8 tūkstančiai metų prieš mūsų erą šiaurės Indijoje egzistavo religija, kuri suvokė šiuos klausimus ne dualistiškai; ji teigė, kad gyvenimas žmogui yra pažįstamas jutiminiu realybės suvokimu (vaizdas, garsas, kvapas, lietimas, skonis), realybės, susidedančios iš idėjų, kurios struktūriškai buvo panašios tiek į gamtos, tiek į pačios minties procesą. Šioje religijoje ryškiai “dalyvauja” Faustiška dvasia – heroiškas žygdarbis buvo svarbiau už išlikimą, individo mirtingumas buvo aiškiai patvirtintas. Tokiu būdu galėjo egzistuoti ir prasmė, ir mirtis, visiškai jokio Dievo ar Rojaus jų sutaikinimui. Tai reikalavo iš individo deklaruoti garbingą gyvenimą, garbę mirti už kažką; iš šios religijos kilo senovės heroinės civilizacijos. Metalo nuomonė yra arčiau šio pavyzdžio nei bet koks kitas modernus ekvivalentas, taigi yra protinga priimti ciklo ir jo atsinaujinimo uždarymo idėjas, išreiškiamas metalo muzikoje.MuzikaMenas neegzistuoja jo kūrėjo minčių vakuume. Jei idėja yra išreiškiama muzikoje, tai atitinkama idėja yra ir žmogaus, susikūrusio minties rėmus, kuriuose kuriama muzika, skambanti kaip jo trokštama vertybių sistema, pasaulėžiūroje. Menas yra per sudėtingas, kad būtų kuriamas be jokių pirminių minčių; ši idėja yra įprasta literatūroje ir vizualiniame mene, tačiau ignoruojama populiariosios muzikos (tikriausiai dėl to, kad populiariosios muzikos pagrindinė mintis tėra atspindėti visišką materializmą, tuščią neurozę ir nieko daugiau).Moralinio simbolizmo amžiaus pabaigoje metalas perrašo muzikos kalbą tam, kad atspindėtų heroines vertybes, suformuluotas iš nihilistinio posakio “jei tiki niekuo, rask ką nors verto tikėti”. Roko muzikoje išvengiama socialinio ir politinio lengvumo – tai estetika, kuri patvirtina pirmojo pasaulio trumparegišką neurozę. Ir nors metalas išsivystė per kelias kartas, keli muzikiniai aspektai išlieka tie patys.Tokia metalo “dizaino forma” skiriasi nuo populiariosios muzikos vienu paprastu punktu, bet iš to kyla daug technikų ir savybių, pagal kurias kompozitoriai gali kurti muziką. Pirminė išsiskirianti savybė – metalas išplėtoja muzikinę struktūrą kur kas labiau, nei bet kokia populiariosios muzikos forma; rokas yra žinomas savo „tekstas-priedainis-tekstas“ struktūra, džiazas pabrėžia plačią “nesurakintą” improvizaciją, o metalas tuo tarpu akcentuoja turininį motyvą, melodingą pasakojimą kaip ir klasikinė ar baroko muzika. Kiekvienas atskiras fragmentas gali naudoti skirtingas technikas, bet būtent melodinis idėjų progresavimas, kuris netelpa į paprastus „tekstas-priedainis“ rėmus, jas visas išlaiko kartu. Net 1960-ųjų pro-heavy metale motyvų panaudojimas nėra tiesiog „tekstas-priedainis“ kartojimas, pereinamieji rifai suteikė muzikai poetinę formą, kuri priklausė nuo to, kas turėjo būti pasakoma.SintezėŠiomis struktūromis metalas teigia susidomėjimą visatos kaip visumos pagrindą sudarančiu mechanizmu vietoj to, kad apsiribotų dėmesiu tik žmogaus visuomeniniams interesams. Tai nuvainikuoja žavėjimąsi visuotinai įsitvirtinusiu vaizdu, Vakaruose atsiradusiu kartu su absoliutistine morale; tam tikslui naudodama galingus akordus, harmonijos požiūriu lanksčias akordų formas ir išlaikydama polinkį į melodingą kompoziciją, metalo muzika akcentuoja patyrimą, kur rokas gali artikuliuoti, vėl ir vėl sugaudamas savo kilpoje, nebent atskirus momentus. Rokas naudoja atviresnius akordus ir estetiškesnes variacijas, jo požiūris yra visiškai utopinė kontrkultūros forma: progresyvios tendencijos veda į galutinę grynumo būseną, kaip “laisvė”, “laimė” ar “populiarumas”.Metalo muzika, priešingai, yra post-humanistinio mąstymo portretas: jis labiau susirūpinęs natūralia realybe nei socialiniu simbolizmu, pabrėžiantis patirtį vietoj moralinių išvadų, ir, kai siekiama prasmės konteksto, orientuojasi į subjektyvią patirtį, o ne “objektyvumą”, kilusį iš socialinės pusės. Žinoma, kad atsisakius mokėti socialinę kainą už komforto linkme kintančią tikrovę, sugrįžtama į natūralią būseną, kurioje individas tarp kitų vertinamas pagal sugebėjimus (taip, kaip darė grobuonys prieš daugybę metų), ir tai priverčia pripažinti mirtingumą ir asmens kontrolės ribas. Ši mintis liudija Vakarų civilizacijos moderniąją erą, kurioje senovės idėjos naudojamos siekiant pabėgti nuo industrinio kapitalizmo liberalios demokratijos sutartinės socialinės realybės, ir, kaip rodo suirutės visuomenėje dėl sutarimo stokos, potencialios indoeuropietiškos kultūros krypties ateityje.Laukite tęsinio…

JUDAS PRIEST – heavy metal religija (reportažas iš Vilniaus)

Jau reikėtų pradėti įprasti prie Lietuvą lankančių sunkiosios muzikos garsenybių skaičiaus, tačiau vargu ar kieno nors optimistinis žvilgsnis siekė heavy metalo dinozaurus JUDAS PRIEST. Aptetitas auga bevalgant – sako liaudies išmintis. Bet prieš pradėdami spėlioti kokius grandus pamatysime netolimoje ateityje, siūlau trumpai prisiminti kokia jėga Lietuvos publikai driokstelėjo nenuvargstantys JUDAS PRIEST.Iš nematyto dydžio reklaminės kampanijos (kaip metalo renginiui) galima buvo spėti, kad žmonių šį kartą nepasirodys mažai. Iš tikrųjų – salė buvo sausakimša: stovimoje zonoje laisviau kvėpuoti buvo galima tik gerokai atokiau nuo scenos, o tuščių sėdimų vietų matėsi vos viena kita. Senojo heavy metalo paklausyti susirinko kelios kartos – nuo pagarbą keliančių žilagalvių (karts nuo karto iš po skverno truktelėjančių iš „fleškutės“) iki dešimties nesulaukusių vaikučių. Šią margą liaudį prieš JUDAS PRIEST apšildė Lietuvos hard roko/heavy metalo veteranai SBS.Kiek trumpiau nei valandą groję Vilniečiai SBS man paliko dvejopą įspūdį. Muzikai publika tikrai liko neabejinga, iš tikrųjų grupė sugrojo kaip pridera sunkiosios scenos senbuviams. Tiksliai, techniškai, tačiau gaila, kad back vokalo praktiškai nesigirdėjo. Vitalijus (vokalistas) prasitarė, kad SBS pasirodymo metu įrašinėja pirmąjį gyvą albumą. Liko intriga, kokiu formatu bus išleistas šis albumas, nes realiu laiku transliuojamas vaizdas nuo scenos, rodomas abejose scenos pusėse, buvo nufilmuotas kokybiškai ir profesionaliai. Kaip pridera, visi kūriniai koncerto metu nuskabėjo sunkiau. Deja neigiama, mano subjektyvia nuomone, SBS pasirodymo dalis buvo… vokalisto apranga. Tokiu apdaru vargu ar benustebinsi jau daug mačiusią publiką (užtektų pagalvoti apie STEVE VAI šou), o glam roko šlovės dienos liko ties septyniasdešimtųjų-aštuoniasdešimtųjų slenksčiu. Tiesiog toks „vaizdinis“ sprendimas truputį suerzino, net šiek tiek trukdė mėgautis kokybiška muzika. Pasirodymo pabaigoje išvydome ugnies „pūtimą“, grupės atributikos dalinimą ir pažadą susitikti ateityje.Publika daugmaž dvidešimčiai minučių paliekama akistatai su pertvarkoma scena. Atidengiami iš pat pradžių dėmesį atkreipę JUDAS PRIEST būgnai, tvarkomos galinės užuolaidos… Šalimais stovintis užsenietis baksnoja sau į akies tatuiruotę (esančią šalia „Judas Priest“ logotipo tatuiruotės) ir bando laužyta anglų kalba suskiemenuoti, kad pirma daina bus „Electric Eye“ ir kad Halfordas pasirodys iš „akies“, esančios už būgnų. Iš tikrųjų netrukus pasigirsta pirmieji garsai, salėje užgęsta šviesa ir prasideda… heavy metalo metas! Scenos gilumoje esančioje „akyje“ hidrauliniu keltuvu dainuodamas pakyla legendinis, odiniais rūbais vilkintis (ir su rimbu rankose) JUDAS PRIEST vokalistas Robas Halfordas. Publika šėlsta, o legendos jau kartu su sale dainuoja „Metal Gods“.Tolesniam veiksmui aprašyti trūksta pagyros žodžių… Senieji ir naujieji kūriniai skamba puikiai (beje iš konteksto iškrenta tik vienintelis „Revolution“ kūrinys (iš naujojo albumo), kuris šiek tiek primena Mansoną), o JUDAS PRIEST nors ir ne jauni, scenoje judesio netrūksta. Laiptai prie būgnų, aukštos pakylos scenos šonuose suteikia kiek neįprastą įspūdį, stebint tokį šou nejučia atsiveria apatinis žandikaulis. Klasika tapę kūriniai vienas po kito užpildo Ledo rūmų areną: Breaking The Law, akustinis Diamonds And The Rust, Turbo Lover, Victim Of Changes ir kiti. Trumpas spec. efektas „pagrok kito grupės nario gitara“, pirmą kart matytas per STEVE VAI koncertą, tik dar labiau padidina pagarbą JUDAS PRIEST’ams. Halfordo vokalo pratybos su visa sale priminė bažnyčią, kurioje tikima heavy metalu ir grupės, esančios scenoje, šventumu. Painkiller’is sudegina visus saugiklius ir publika šėlsta. Stop… negi nebus tradicinio įvažiavimo motociklu?JUDAS PRIEST lieka ištikimi patys sau – po daugmaž dešimties minučių pertraukėlės, kurios metu salėje netilo grupės pavadinimo skandavimas, pasigirdo nekuklus motociklo variklio riaumojimas ir Robas Halfordas, ketvirtą ar penktą kartą pakeitęs aprangą, įvažiavo į sceną motociklu. „Hell Bent For Leather“ dainuojamas nuo motociklo sėdynės. „Living After Midnight“ dainuoja visa salė. „You’ve Got Another Thing Comin’“ buvo paskutinė Lietuvos publikai atlikta JUDAS PRIEST daina. Menka viltis, kad heavy metalo vilkai sugrįš dar vienam bisui išblėso po tradicinių būgnininko lazdelių, mediatorių ir gitaristo žvilgsnių dalybų…Susižavėję žvilgsniai, nuvargę kūnai, neblėstantys įspūdžiai ir išsekusios rūbinės darbuotojos, paduodančios paskutines sunkiasvores odines striukes išduoda, kad koncertas buvo puikiai pavykęs. Deja, visada būna detalių, kurios net ir labai didelę medaus statinę sugeba apkartinti. Garsas. Šį kartą jis buvo prasčiausias iš mano lankytų Ledo rūmų renginių. Vokalas girdėjosi labai silpnai, vietomis, jei nebūčiau žinojęs žodžių, netgi nesuprastum, kad dainuoja. Atskiri instrumentai taip pat pernelyg susiliejo į vieną košę… Vis dėl to JUDAS PRIEST šou Vilniuje – geriausias metų metalinis koncertas! Judas is Rising!Nuotraukas rasite adresu http://banditaz.fotopic.net

Interviu su Spice (KAYSER) – svarbiausia įžvelgti giliau nei

Jūsų dėmesiui – mano pirmas interviu. Klausimai ne itin originalūs, bet pats jausmas, kad kontaktuoji su grupe, – tikrai geras.KAYSER – nauja, 2004 metais startavusi švedijos thrash metalo grupė, jau pačiu pirmu albumu atkreipusi į save nemažą dėmesį. Grupės nariai – toli gražu ne naujokai, groję arba grojantys tokiose komandose kaip SPIRITUAL BEGGARS, THE DEFACED, THE MUSHROOM RIVER BAND, AEON. „Kaiserhof“, pasirodęs šiais metais, Metal Hammer ir Mindview žurnalų buvo pripažintas mėnesio albumu, iš kitų viso pasaulio metalinių leidinių iki šiol susilaukia itin aukštų įvertinimų. Iš kur KAYSER atsirado, kokias idėjas propaguoja ir kitų įdomybių paklausiau grupės vokalisto Spice.Gal galėtum trumpai pristatyti KAYSER – kaip ir kodėl nusprendėt suburti naują grupę? Spice: Turėjau tokią slaptą mintį kai dar buvau su SPIRITUAL BEGGARS – vėl suformuoti metal/thrash grupę. Ir kai galutinai juos palikau, pradėjau ieškoti muzikantų. Žinojau, kad neliksiu THE MUSHROOM RIVER sudėtyje, nes niekada nesijaučiau pilnaverčiu grupės nariu. Vienintelė priežastis, kodėl buvau su jais, – ten grojantis Andersas (gitaristas) yra mano vienas artimiausių draugų. Kai buvome ture 2002-aisiais mūsų būgnininkas paliko grupę, o vietoj jo prisijungė Bobas (dabartinis KAYSER būgnininkas – vert. past.). Pastebėjau, kad Bobas buvo tikrai geras būgnininkas, kurio muzikinis lygis buvo toks pats kaip mano. Mes pradėjome bendrauti ir groti kartu. Abu išėjome iš THE MUSHROOM RIVER BAND 2003-ųjų vasarą. Fredrik Finnander, senas draugas iš mano senos grupės AEON, prisijungė prie mūsų, kaip ir dar vienas vietinis vaikinas. Mes įrašėme du demo, bet nieko realaus nenutiko. Tada 2004-aisiais aš susirgau. Kažkas pavadinimu Bells Pares parbloškė mane. Kairioji veido pusė buvo paralyžuota, negalėjau net normaliai kalbėti ir, juo labiau, dainuoti. Gydytojai man sake, kad gali užtrukti apie metus kol vėl galėsiu dainuoti. Grupė iširo. Mane užklupo gili depresija, pradėjau vėl smarkiai gerti. Tada birželio pradžioje man truputį pagerėjo. Bobas pradėjo įkalbinėti pabandyti kurti grupę iš naujo. Sutikau, bet šį kartą viskas buvo kur kas profesionaliau. Kitu atveju būčiau taip nedaręs. Buvau sutikęs Swaney (Mattias Svensson, gitaristas – red. past.) vieną girtą naktį prieš kelis metus. Žinojau, kad jis geras gitaristas. Kaip tyčia tuo metu sužinojau, kad jis gyvena visai netoli nuo manės, taigi paskambinau jam. Sutiko ir pradėjome visi kartu repetuoti. Beveik nuo pat pradžiu pajutau, kad viskas einasi puikiai. Vėl prisijungė Fredrik Finnander. Po 2-3 savaičių repeticijų Swaney nusiuntė vieną iš demo įrašų Scarlet kompanijai. Jie iškart atsakė, kad nori pasirašyti kontraktą.Ką reiškia „KAYSER“? Kokia yra šio pavadinimo žinutė?Spice: Prieš metus, pamenu, pamačiau Adolfo Hitlerio nuotrauką, kurioje jis stovi “Kaiserhof” viežbučio balkone. Kadras buvo nufotografuotas dieną prieš, kai jis buvo išrinktas vadovauti Vokietijai. Kažkodėl ši nuotrauka įsirėžė į atmintį. Kai mes suformavome šią grupę, norėjome galingo, “velnio paliesto” pavadinimo (“powerful name with touch of evil”). Dainos, mano mintyse, reprezentuoja dešimt svečių iš Kayser skambesio (Kaiserhof) viešbučio.Jūsų naujas labumas “Kaiserhof” susilaukė tikrai gerų įvertinimų iš viso pasaulio. Tavo asmenine nuomone, kokia yra stipriausia albumo pusė? Spice: Ritmas, įdėta širdis ir atvirumas.Kokia tavo mėgstamiausia naujo albumo daina? Spice: Ji keičiasi. Šiuo metu mėgstamiausia yra “Noble Is Your Blood”.Ar turite kokių planų ateičiai dėl video ar muzikos įrašų? Kokie planai dėl koncertų, turų ir panašiai?Spice: Mes dabar esame naujų kūrinių rašymo darbų viduryje. Jei negausime gero pasiūlymo (geresnio, nei esame iki šiol gavę) išvykti į turą, spėju, kad įrašysime naują albumą kovo/balandžio mėnesį. Keli koncertai yra suplanuoti sausio mėnesį Olandijoje, jei gerai pamenu.“Kaiserhof” nėra nė vienos lėtos dainos, kurią galėčiau pavadinti balade. Kodėl taip yra? Ar esat prieš balades thrash metale ar yra kokios kitos priežastys?Spice: Ne. Bet nemanau, kad teisingas būdas perteikti „Kaiserhof“ būtų susispausti į balades.“Kaiserhof” nagrinėjami socialiniai klausimai – ar kadanors turėjai asmeninės patirties dėl minimų problemų? Kokie yra blogiausi dalykai mūsų visuomenėje, prieš kuriuos jūs kovojate?Spice: Svajonių žlugdymas ir spalvų trūkumas tarp juodos, baltos ir pilkos.Kas turėjo didžiausią įtaką KAYSER tekstams?Spice: Aš rašau visus tekstus. Įtaka: Bukowski, Sture Dahlström, TV, Woody Allen, Porno, istorija, boksas, futbolas, gyvenimas tarp juodo, balto ir pilkumos ir t.t.Labai tradicinis klausimas: kokie yra tavo ir kitų KAYSER narių „santykiai“ su kitais metalo stiliais ir kitais muzikos stiliais? Kokios yra mėgstamiausios tavo metalo ir ne metalo grupės? Spice: Top 3: BLACK SABBATH, SLAYER, MEGADETH Ne metalo: PINK FLOYD, ankstyvieji SANTANA, TORI AMOS, ELVIS – sąrašas ilgas… Visi grupės nariai klauso daug skirtingų stilių muzikos.Kaip jautiesi KAYSER po to kai palikai SPIRITUAL BEGGARS? Manau, kad tavo vokalas idealus thrash metalui!Spice: Jaučiuosi puikiai. Thrash metalas nėra man naujiena. Tai stilius, kuriuo pradėjau groti ir dainuoti grupėse.Ir, pabaigai, kelis žodžius Lietuvos metalo gerbėjams ir jūsų fanams :-)Spice: Prisiminkit… Kvėpavimas be kokio nors šūdo įkvėpimo yra neįmanomas. Taigi, būkit atsargūs.KAYSER oficialus puslapis – www.kayser1.com. Jame galite parsisiųsti dainą “Good Citizen” bei šio kūrinio klipą.Grupės sudėtis:Spice (ex-SPIRITUAL BEGGARS, vokalas)Mattias Svensson (taip pat groja THE DEFACED, gitara)Bob Ruben (ex-THE MUSHROOM RIVER BAND, būgnai)Fredrik Finnander (ex-AEON, bosinė gitara).