Monthly Archives: June 2005

“Mokymo” ribos

Nežinau, kiek pyktis nužudo nervinių ląstelių, turbūt daug. Ypač pyktis dėl visiško absurdo. Šiandien galutinai “atsisiejau” nuo paties egoistiškiausio žmogaus, kuriam ir logika turbūt yra svetimas dalykas. Mano jau buvęs vairavimo instruktorius per šiek tiek daugiau nei mėnesį praplėtė “idioto” sąvokos maksimalias ribas toliau negu iki šiol suvokdavau. (Aišku, aš čia rašau labai užsidegęs, ką tik grįžęs, bet stengiuosi bent jau rinkti žodžius, kad vėliau nereikėtų cenzūruoti).Pavyzdys: įsivaizduokite, kad atėjote į pirmąją klasę. Jūs jau pažįstate raides, bet nemokate skaityti. Antrąją pamoką mokytoja(-as) nusivilia Jumis ir visus likusius metus kartoja, kad iš jūsų nei mokslininko, nei juo labiau normalaus abituriento nebus. Lygiai taip pat visus likusius metus nė nemano pradėti mokyti, o tik žlugdo psichologiškai, lygindamas Jus su kvailiu, begalviu, *cenzūra* ir t.t. Sėkmingai veltui prasitrynus dešimt -metų- mokytojas toliau sėkmingai burba ir nė nemano pradėti mokyti. Dešimtoje klasėje apšaukia, kad sugadinote lentą, kurioje visada rašėte tik su mokytojo priežiūra ir nebuvo jokių problemų ir paniekinamai pareiškia, kad esate visiškai beviltiškas, nemokytas ir jau galite laikyti abitūros egzaminus (!). Nors išeinant dar priduria kad nė velnio jų neišlaikysit. O jūs mokyklą baigiat neišmokęs nieko naujo. Oj, atsiprašau – išmokęs. Skaičiuoti iki dešimt, kad nusiramintumėte paplavų pylimo ant jūsų metu.Štai taip. Klaipėdiečiai, kurie norite sąžiningai išmokti vairuoti, saugokitės Moksleivų saviraiškos centro vairavimo instruktoriaus.Norėjau dar išlipdamas ramiu balsu pasiūlyti keisti profesiją arba pasiūlyti kada nors pradėti mokyti, bet per daug garsiai tai būtų nuskambėję.Išsiliejau.

Monad/MSH ir skreitiniai kompiuteriai

Seniai taip besijuokiau. Iš tikrųjų! Microsoft paskelbė, kad pradėjo tobulinti komandinę eilutę serverinėms sistemoms. Kodinis pavadinimas – Monad arba tiesiog MSH (Microsoft Shell). Smagiausia dalis yra ta, kad ši fantastiška monopolinė kompanija jau apsiskelbė, kad MSH pranoks daugelį metų tobulintus Unix/Linux komandinės eilutės įrankius: “Monad will exceed what has been delivered in Linux and Unix for many years”. :DDD …atsiprašau, nesusilaikiau :) Visą tai žadama pasiekti per 3-5 metus… Atrodo MS jau nebesidrovėdama kopijuoja įrankius ir priedus iš Unix/Linux pasaulio. Šiaip, dar prie MSH: įdomu, kiek programinės įrangos spės Microsoft pritaikyti savo komandinei eilutei? Servisų, vartotojų valdymą – valio! Tarkim tai JAU perspjautų Bash, Tcsh, Korn ir t.t. Windows vartotojai nuo 95 metų laidos moka pinigus už tai, kad Microsoft apsaugotų juos nuo komandinės eilutės, o praėjus ~13-15 metų mokės, kad sugrąžintų. Iš tikrųjų kuo galima žavėtis, tai Bilo prekybos agentų profesionalumu.Ir atrodo MS toliau nesiruošia sustoti keliant nuotaiką vartotojams. Antivirusinė… Grafikos apdorojimo programa Acrylic (pasak reklamos – geresnė, turinti daugiau savybių ir galingesnė nei Photoshop… ko juokiatės?). Nors tuo tarpu tik patentų pagalba sugeba gintis nuo atviro kodo programinės įrangos plitimo.P.S.: Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė naują žodį, jų manymu pakeisiantį “laptopą” (nešiojamą kompiuterį) – pasigrožėkit – skreitinis kompiuteris, skreitinukas. Beje, pasak VLKK, vis dėl to yra kopiuteris… Žiūrim.

APOCALYPTICA – suomių invazija Vilniuje

ĮžangaSkubotas važiavimas iš Kauno į Ledo rūmus Vilniuje – visa šio neįprasto antradienio vakaro įžanga. Iš visur į veiksmo vietą slenkantys žmonės rodė kelią, todėl jau galima buvo spėti, kad kiekybės atžvilgiu neturėtų būti liūdna. O tą vakarą iš tikrųjų nebuvo liūdna…Veiksmas[img|11] Kadangi jau iš anksto žinojome, kad niekas neapšildys žvaigždžių iš Suomijos, vietas arčiau pagrindinio veiksmo taško – scenos – užsiėmėme vos tik patekę į vidų. Tai pasiteisino beveik iškart, nes koncertas prasidėjo fantastišku tikslumu – mano laikrodis, pakilus į sceną 5 vyrukams iš Helsinkio, rodė 13 minučių vėliau nei buvo numatyta renginio pradžia – taigi, nei nekantriausiems teko ilgai laukti, nei vėluojantiems nagus nusigraužti. Dėmesį patraukė vyrukas, kurį atvedė už rankos, o jo violončelę atnešė personalas. Pasirodo, dabartinėje koncertinėje APOCALYPTICA sudėtyje yra aklasis. Beje, vėliau jis pats be jokios pagalbos sugebėjo pasikeisti trūkusią stygą ir gan aktyviai sudalyvauti baigiamajame šou. Taip pat prie grupės prisidėjo būgnininkas Mikko Siren, kurio sugebėjimų ir tinkamumo šioms pareigoms Lietuvos publika dar nebuvo gavusi progos įvertinti. Taigi pilnos Vilniaus Ledo rūmų salės dėmesiui – APOCALYPTICA. Keturiuose sostuose sėdintys profesionalūs violončelininkai programą pradėjo vienu garsiausių jų pačių kūrinių – Path. Mano nuomone, publikai ryškiai trūko bent minimalaus apšildymo, nors sunku būtų ką nors realaus pasiūlyti iš lietuviškosios scenos, kas tiktų apšildyti APOCALYPTICAI (GROL? :)). Toliau apie valandą ir dvidešimt minučių liejosi kūriniai iš įvairiausių APOCALYPTICOS kūrybos/grojimo laikotarpių – Master of Puppets (Plays Metallica by Four Cellos), Nothing Else Matters, Refuse/Resist (Inquisiton Symphony), Path (Cult), Somewhere Around Nothing (Reflections), Bittersweet (Apocalyptica) ir daugelis kitų. Žinoma, svečių balsų iš mylimų The Rasmus ir kitų vaikams ir jaunimui žinomų grupių nebuvo. Publika vis labiau šėlo, teko matyti jau ir patogiose kėdėse įsitaisiusius žmones šokčiojančius nuo savo vietų. Labiausiai viskas užvirė prasidėjus paskutinei APOCALYPTICA pasirodymo daliai, kurio metu nuskambėjo tokie kūriniai kaip Seek And Destroy, Enter Sandman, Creeping Death, o pabaigoje bisui buvo sugrotas GRIEG koveris. Atrodė, ir iki tol šou buvo neprastas, tačiau tada visi nariai pakilo nuo savo išraižytų kaukolėmis sostų ir prasidėjo vaikščiojimai, lakstymai, energingas dialogas su publika, įspūdinga instrumentų „akrobatika“, ko, garantuoju, niekur daugiau nebūtumėt pamatę. Violončelės sukosi, Perttu sugebėjo pakėlęs ją į viršų aukštyn korpusu tuo metu groti, buvo išnaudotos visos pakylos scenoje, būgnininkas taip pat nesėdėjo savo vietoje. Kiekvienas kūrinys buvo sutiktas kurtininančiomis ovacijomis, publika šėlo. Valanda ir keturiasdešimt penkios minutės violončelinio pseudo-metalo, ir Eicco (kairėje) žodžiai: „Do you have a good time? Is it a good time? Yes… it”s a good time to go home!“. Koncertas baigėsi. Mačiau tik nustebusius ir susižavėjusius veidus…Publika, garsas, asmenybės ir kiti „nematomi“ dalykai[img|12] Kaip jau galima buvo spėti, publika savo įvairumu pranoko visus iki šiol vykusius į metalą orientuotus renginius. Tarp žmonių matėsi visko: nuo nesusigaudančios trylikametės iki pagarbios tetulės, smalsiai ieškančios sau laisvos vietos, nuo besiardančio pagal violončelių garsus skustagalvio iki true brutalysto, riaumojančio raginimus APOCALYPTICAI (DoberMan, taip ir toliau! :)). Tačiau dėl publikos tikrai nebuvo jokių nesklandumų, beje, lygiai taip pat ir su garso kokybe. Pradžioje, pirmus kelis kūrinius, būgnai buvo šiek tiek užgožę violončeles, tačiau vėliau situacija buvo pataisyta ir garso kiekis padidintas. Viskas girdėjosi aiškiai visoje salėje, taigi džiugu, kad nepasitvirtino abejonės dėl „skardinio“ Ledo rūmų garso. Būgnai iš tikrųjų pagyvino APOCALYPTICA skambesį, pridėjo jai agresyvumo ir dinamikos. Tiesa, kažkas buvo nutikę būgininkui pasirodymo metu – po kelių kūrinių, kai perkusija buvo nereikalinga (Nothing Else Matters), Mikko į sceną grįžo sutvarstyta ranka. Tačiau pasirodymas tęsėsi ir neatrodė, kad tai trukdo muzikos kokybei. Įdomu, kas jam nutiko iš tikrųjų, tačiau pagarba, kad pasirodymas nebuvo nutrauktas. Tiesa, iš mano pusės, naujieji kūriniai skambėjo kur kas blankiau, nei kompozicijos iki „Cult“ albumo kartelės. Neįprastas buvo ir koncerto pabaigos laikas – 10 valandą vakaro iš koncerto dar niekada neteko išeiti jam visiškai pasibaigus… Ir apšvietimas šį kartą apšvietė grupę, o ne žiūrovų akis. „Neįprastumų“ vakaras.Beje, visi APOCALYPTICOS nariai scenoje yra labai skirtingi žmonės, todėl galima netgi susidaryti pirminį įspūdį apie juos. Štai, pavyzdžiui, Paavo viso pasirodymo metu šiek tiek maivėsi bendraudamas su publika. Pradžioje tai puikiai veikė kaip publikos užvedimas, tačiau pabaigoje įsišėlus visiems nariams, tai jau erzino. Eicca atrodė truputį saugojantis savo jėgas, tikriausiai turas yra iš tikrųjų varginantis. Perttu atrodė nuoširdžiausiai reiškiantis savo emocijas ir manau, kad būtent jo dėka bendras šou scenoje buvo toks įspūdingas – vien ko verti Perttu baigiamieji smūgiai violončelei smičiumi ar grojimas pakėlus instrumentą virš galvos! Aklasis ketvirtasis violončelininkas (kaip supratau, jo vardas yra Antero Manninen) – tikras profesionalas, pasirodymo metu sugrojo labiausiai už širdies griebiančias solo partijas. Būgininkas Mikko – taip pat vienas pagrindinių APOCALYPTICA šou variklių.ReziumeSuomiai pateikė fantastišką šou, kurį Lietuvos publika šiltai priėmė. Kitą rytą atsibudus sunku patikėti, kad 10-ies metrų atstumu matei su violončelėmis darant tai, ką sunku protu priimti, kad tai įmanoma. TAI turbūt galima išvysti tik per APOCALYPTICA!Koncerto nuotraukas rasite adresu http://public.fotki.com/hellmusic/apocalyptica/