Monthly Archives: April 2005

50 ir šeši nuliai – Firefox

[img|4] Nedažnai stukteli toks malonus skaičius kalbant apie parsisiuntimų skaičių ir atviro kodo bendruomenės programas. Šiandien daugmaž po pietų (gal apie 4 val.) nepasigirdo klyksmai, fejerverkų spragsėjimas, tačiau milijoninė Firefox ir apskritai atviro kodo fanų minia pelnytai galėjo atkimšti šampano butelius. 50 milijonų! Ir skaitkliukas vis dar sukasi! Įspūdinga, nes, asmeniškai, kai startavo Firefox projektas, mažų mažiausiai tikėjausi tokio milžiniško šios naršyklės protrūkio. Huh, faktai priverčia atverti žabtus? Tokios pergalės atviras kodas seniai beuostė :) Kaip sako mano geras draugas: “yeah, baby, yeah!”Spread Firefox!Toliau besisukantis skaitliukas ir kita įdomi informacija+istorija apie fantastišką ir nepakartojamą hakerį (liet. vertimas pasirodo yra… programišius), ištrynusį savo kietąjį diską

Pilietiškumo akcijos

[img|3] Atrodo kartais vis kas nors pūsteli prieš vėją platesniu mastu. Ir tas brizas toks malonus. Pats šviežiausias – “FORSUS žudai – Klaipėdą VALAI” plakatų akcija Klaipėdos miesto centre, santykinai plačiai aprašyta Vakarų Lietuvos spaudos. Vieną plakato egzempliorių matote kairėje (nuotrauka iš (klaipeda.daily.lt) – įsivaizduokime, kad nepažeidžiu autorinių teisių). Žiniasklaida, mano požiūriu, labai atsargiai ir vos apčiuopomis pažvelgia į šią akciją, jos priežastis. Pavyzdžiui, užsimenama, kad policija sutinka, jog automobilių vagys yra dažniausiai panašūs “į tuos vadinamuosius “forsus”… Akims atmerkti galima pasiūlyti pažiūrėti vakaro žinių kriminalinę kroniką. Arba dažniau vaikščioti vėlų vakarą mieste pėsčiomis. Tokia plakatų akcija Klaipėdoje ne pirma – kiek pamenu, prieš tai buvo akcija prieš nacizmą, prieš kailius (ekologijos tema). Tačiau ši, jaučiasi, palietė kur kas labiau įtemptą visuomenės stygą. Policija, vietoj to, kad rengtų papildomus reidus vakarais mieste saugumui padidinti, svarsto galimybę ieškoti ir įtraukti akcijos autorius baudžiamojon atsakomybėn. Keistai atrodo žiniasklaidos kitų subkultūrų įpynimas (metalistai, gotai, skinai) – pats laikas pripažinti, kad treningų, skustų galvų, auksinių grandinėlių, fizinės jėgos “kultūra” yra jau nacionalinė problema.Gal reikėtų panašių akcijų ir kituose Lietuvos miestuose, kad atbustų viršūnė? Juk “priklausome tolerantiškai, demokratiškai” Europos visuomenei… O ką, jeigu nuo savų reikia gintis grandinėmis?Čia Lietuva, čia plakatais lyja… Tik niekas jų nemato.(http://www.ve.lt/?data=2005-04-26&rub=1065924812&id=1114443026)

Aplink

Norėjau prieš tai parašyti ką nors bendro, tačiau mišrainė gavosi. Gal ir gerai, kartais nebesuprantu kurioje neesminių barikadų pusėje stoviu – reikia stabtelėti.Mokykla: šiandien teko trumpai žvilgtelėti į Švietimo Ministerijos patvirtintą elektronio dienyno versiją ir jos vidurius. Nesuprantu per kurį galą gerbiama ŠM (Švietimo Ministerija) tikrina savo patvirtintus produktus. Jei ji taip pat tvirtina ir vadovėlius ir knygas, tai tada suprantu, kodėl Lietuva iki praėjusio mėnesio pirmavo pagal nepilnamečių savižudybių skaičių (dabar, atrodo, estafetę perėme Rusija). Chaotiška programų struktūra (viskas pagaminta PHP+MySQL), duomenų lentelių pavadinimai tokiame stiliuje kaip “juzerei”, vartotojų sistema “išspręsta” tik su MySQL serverio vartotojais… Jei net mano nepatyrusio akimis viskas taip iš pirmo žvligsnio pastebima, neabejotinai profesionalų šis projektas turėtų būti atmestas kaip chaotiškas ir naudoti visose Lietuvos mokyklose NEtinkamas.Teatras: spektaklis atėjo, praskaidrino nuotaiką, nusilenkė ir išėjo. Karinė komedija pagal V. Šekspyrą, kurioje galite pastebėti vaidinantį ir mane. REKLAMA: (http://www.ausrosteatras.lt/index.php?r=s&id=14) kitą savaitę vaidiname (konkrečiau laiką pranešiu), esate kviečiami.Valstybė: į kurią vietą reikėtų laikyti tokį smūgį? (http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=6525292) Kaip sakant – modernėjam…Kompiuteris: absoliutus štilis, reiškiantis, kad sėdžiu prie kompo išsišiepęs iki ausų ir su Arch Linux problemų neturiu.Hellmusic: įsibėgėjame.EDIT: vaidinsime trečiadienį (balandžio 27 d.) 15 val. Aušros teatre.

Carcass – goregrind ir melodic death pradžia

Sunku patikėti, tačiau laikas bėga greitai: 2005-ieji – vienos iš garsiausių Didžiosios Britanijos grupių CARCASS susikūrimo dvidešimtmetis. Daugelis grupių stengiasi progresuoti su kiekvienu savo nauju albumu, tačiau tik apie nedaugelį grupių galima pasakyti, kad jos, kiekvieną kartą įžengusios į studiją, sėkmingai metė iššūkį savo pačių muzikinėms inovacijoms. Jūs, pasirinkę stebėti CARCASS kelią, prasidedantį debiutu 1988-aisiais, pavadintą „Reek of Putrefaction“, galite aiškiai pajusti muzikos kitimą ir progresą. Kiekvienas naujas CARCASS įrašas pažymėtas laipsniška ir natūralia evoliucija nuo primityvios pradžios. Norėdami paminėti šios puikios grupės, padariusią įtaką net kelių stilių susikūrimui, gimimo (deja, ne gyvavimo) dvidešimtmetį, trumpai prisiminkime pačios grupės istoriją.[img|1] Britų CARCASS istorija prasidėjo 1985-aisiais, kai tuometinis NAPALM DEATH gitaristas Bill Steer ir būgnininkas Ken Owen nusprendė įkurti grupę Liverpool mieste. Pirmajame demo įraše galite girdėti indo vardu Sanjiv vokalą. 1987-aisiais bosistas ir vokistas Jeffrey Walker prisijungė prie grupės. Trijulė 1988-aisiais išleidžia pirmąjį albumą „Reek Of Putrefaction“, kuris apskritai buvo vienas pirmųjų grindo albumų. CARCASS kartu su NAPALM DEATH yra laikomi grind’o pradininkais. CARCASS yra pirmoji grupė, pradėjusi dainuoti apie kraują, badymus, negyvėlių pjaustymus ir t.t. (žodžiu apie viską, ką šiandien apibrėžiame terminu „gore“), todėl vėliau daug goregrind grupių būtent iš legendinių britų sėmėsi įkvėpimo. Peršokant į šiandieną, ką tik buvo išleistas albumas, skirtas grupės atminimui, kuriame CARCASS koverius groja ir pagarbą atiduoda tokios grupės kaip Regurgitate, Rotten Sound, Nasum, Exhumed, Disgorge, Necrony, Impaled, Pig Destroyer, Vulgar Pigeons, Avulsed ir kt.Grįžtant prie pirmojo britų albumo, jo originalus viršelis buvo uždraustas, todėl net iki 2002-2003 metų albumas buvo platinamas „švaria“ viršelio versija. Originalią versiją matote šalia.Kitas grupės indėlis į goregrind istoriją – „Symphonies of Sickness“, pasiekęs pasaulį 1989-aisiais. Žingsnis į priekį – neliko trumpų gabalų, būdingų grynam grind’ui, nors dainų tematika ir stilius liko tokie patys. Šio albumo viršelis taip pat iki 2002-2003 metų buvo uždraustas ir pakeistas versija, panašia į paveikslėlius biologijos knygose. Prieš pat šio albumo įrašymo darbus, Bill Steer palieka NAPALM DEATH, kad galėtų visą savo laiką skirti CARCASS.1992-aisiais CARCASS išleidžia trečiąjį studijinį darbą „Necroticism – Descanting The Insalubrious“. Čia atsargus klausytojas gali išgirsti ekspermentavimą su grind’o „triukšmu“, vyravusiu ankstesniuosne albumuose, ir netgi neryškia harmonijos pakopa, vėliau pilnai „susikristalizavusia“ vėlesnėje grupės kūryboje. Šiame albume jau girdėti dvi gitaros – 1990-aisiais metais prie grupės prisijungė Michael Amott iš CARNAGE; buvo tikimasi, kad antrasis gitaristas padės gyvuose grupės pasirodymuose išgauti geresnės kokybės garsą. Šis CARCASS albumas buvo paskutinis grupės darbas, kurį galime „įpaišyti“ į goregrind stiliaus rėmus.1993-ieji metai išaušo kaip geriausiai žinomo CARCASS albumo gimimo metai. „Heartwork“ yra laikomas pirmuoju melodic death metal albumu. CARCASS prieš pat išleidžiant šį albumą pasirašė sutartį su Sony, todėl konservatyvesnieji grupės fanai (ir dėl „sušvelnėjusios“ muzikos) „Heartwork“ laikė „mainstreamo“ išdava. Kad ir kaip bebūtų, „Heartwork“ tapo dar vieno metalo stiliaus pradžios atskaitos tašku. Šiomis dienomis daug (netgi per daug) grupių bando atkartoti tokį CARCASS skambesį, kas, be abejo, yra didelis komplimentas jau iširusiai grupei.Iškart po „Heartwork“ išleidimo, grupę palieka Michael Ammott, į jo vietą stoja Carlo Regadas. Paskutinis CARCASS darbas pasirodo 1996-aisiais („Swansong“), tačiau sunki fanų kritikos banga dėl pernelyg melodingų rifų, lyginamų su 80-ųjų thrasho banga išmuša grupę iš vėžių – po albumo išleidimo CARCASS iširsta.Po legendinės grupės iširimo Ken, Jeff ir Carlo įkūrė BLACKSTAR, o Michael Ammott – ARCH ENEMY.Tokia grupės raidos veiklos virtinė turėtų įrodyti, kad CARCASS nebuvo „tiesiog dar viena death metal grupė“. Pabaigai noriu supažindinti su 13 įdomesnių faktų apie goregrind ir melodic death pradininkus CARCASS.1. CARCASS nariai nėra ir niekada nebuvo medicinos studentai (taip yra manoma dėl sudėtingų anatomijos terminų, naudojamų grupės tekstuose).2. Ken Owen yra vienintelis grupės narys, mokęsis universitete. Jis baigęs… (ar jūs pasiruošę…) teorinę ir taikomąją ekologiją.3. CARCASS (išskyrus naująjį gitaristą Carlo) visi nariai nevalgo mėsos: Ken ir Jeff yra vegetarai, o Bill išvis nevalgo nei mėsos, nei pieno produktų. Turbūt nereikia net sakyti, kad grupės nariai nėra dideli žmonių žudymo ir jų valgymo, išvis bet kokio smurto fanai.4. Įranga: Ken – TAMA būgnai su Sabian „cymbalais“, Bill ir Carlo – Ibanez FGM 100 ir Sabre gitaros su Marshall Speaker Cabs ir JCM 900/SLX ir Peavy 5150 galvomis, Jeff – 5 stygų Ibanez bosinė gitara su Ampeg SVT steku.5. Visi CARCASS albumai buvo prieinami tik viename ar kitame įraše. Pavyzdžiui Reek of Putrefaction buvo išleistas tik kasetėje. Net 16 iš 22 šio albumo dainų buvo pridėtos kaip extra kūriniai į Symphonies of Sickness CD. Žinoma, vėliau tokie albumai buvo perleisti ir CD formatu.6. CARCASS yra sukūrę aštuonias dainas, kurių nerasite jokiame albume, nebent jos buvo perrašytos išleidžiant kompiliacijas.7. Keturios nuotraukos, Necroticism – Descanting The Insalubrious viršelyje, yra CARCASS nariai. Iš eilės: Bill Steer, Mike Amott, Ken Owen ir Jeff Walker.8. Ilgą laiką nebuvo galima rasti jokių oficlalių CARCASS tabulatūrų ar kitaip užrašytos jų muzikos „ant popieriaus“. Šia niša pasinaudojo Japonai, išleidę leidinį su CARCASS tabulatūrom ir nuotraukom.9. Ką CARCASS nariai klauso? Beveik viską:[img|2] Ken – Techno, Rap ‘n Hip Hop, and Metal, Ice T, Thin Lizzy, Carcass, klasikos;Jeff – seno punko kaip Crass, Therapy?, Die Krupps, Neil Young, Zappa, Kyuss, B-52’s, Bjork, Metal ir daug kito įvairaus „šūdo“.Bill – absoliučiai visko, Redd Kross, Morrissey, Alice In Chains, Tigers of Pan Tang, Nirvana, klasikos, Guitar Pop, Old Metal, New Metal, Suzanne Vega, Joni Mitchell, Alan Holdsworth.Mike Amott – vėl beveik visko, įskaitant ir senas 70-ųjų grupes.10. Visi CARCASS tekstai parašyti Jeff ir jis nelabai mėgsta/mėgo juos kaip nors aiškinti. Jis pats teigia, kad palieka skaityti ir aiškintis tekstus patiems fanams.11. Visi grupės nariai CARCASS laikais grojo savo instrumentais (gitara, būgnais, bosu ir t.t.) ne mažiau dešimtį metų, t.y. grodami CARCASS turėjo ne mažesnę nei 10 metų patirtį.12. CARCASS naudojo Marshall Guv’nor efektų pedalus. Deja, šiandien jie jau nebegaminami, o kai kurie seni grupės fanai ieško būtent šios įrangos pirkti.13. CARCASS yra anti-nacistinė grupė, todėl, pasak pačios grupės, jei esate dešinysis racistas nacis, nesivarginkite pirkdami grupės įrašus – jūs tiesiog „nepagaunate kampo“!CARCASS nariai prieš išsiskyrimą:Jeff Walker – vokalas/bosasBill Steer – gitara/vokalasCarlo Regadas – gitaraKen Owen – mušamiejiBuvę nariai:Sanjiv – vokalasMichael Amott – gitaraDiskografija:Reek Of Putrefaction (1988)Symphonies Of Sickness (1989)Necroticism – Descanting The Insalubrious (1992)Heartwork (1993)Swansong (1996)

Plikoji žmogbeždžionė

Toks knygos pavadinimas. Kaimynės (ačiū) paskolinta knyga iš tikrųjų privertė pažiūrėti į žmogų iš visai kito kampo ir sugriauti tą dalį egoizmo apie žmonių rūšį, kuri kelia kai kuriuos asmenis į padanges. Daugelį žmonių elgsenos aspektų paaiškinta ir apsvarstyta evoliucijos, kilmės ir prigimties požiūriu. Kilmė, seksas, vaikų auginimas, smalsumas, agresija, mityba, gerovė ir mūsų požiūris, santykiai su kitomis gyvūnų rūšimis. Ypač įdomūs aiškinimai apie šiandieninio pasaulio elgesio normas, viešąsias vietas (ne tualetus turiu galvoje) ir aprangą, pavyzdžiui man įsiminė išreikšta mintis apie žmogaus prigimties ir dabartinės aprangos priešpriešą – juk rengdamiesi mes iš dalies slepiame seksualinius signalus, kad nedirgintume šimtų žmonių, sutinkamų kelyje kasdien dėl milžiniško gyventojų tankio, tačiau žmogus pats sugalvojo lūpų dažus ir kitas priemones, vėl juos paryškinčius. Taip pat vertingas skyrius apie mažų vaikų vystymąsi – pavyzdžiui žmonių smegenys auga iki 24, moterų kūnas vystosi iki 19, vyrų – net iki 25 metų. Kūdikių signalų (verkimas, šypsojimasis, rėkimas) aiškinimas gali būti vertingas kiekvienam, susiduriančiam su atžalų priežiūra. Turbūt įdomiausias yra mūsų elgesio lyginimas su artimų gyvūnų rūšimis – beždžionėmis ir žmogžbeždžionėmis. Išvados iš tikrųjų neįtikėtinos – mes beveik nepasikeitėme nuo tų laikų, kai plaukuoti protėviai gyveno olose ir “kalbėjosi” riaumojimais. Nepasikeitėme ne mokslo ir kultūros laimėjimais, o savąja prigimtimi, elgesiu ir Motinos Gamtos šauksmo atsaku.Religijų vaidmuo žmonių pasaulyje pagal šią knygą gali šokiruoti koncervatyvesnius žmones, tačiau aš čia radau savo dabartinio požiūrio pagrindą. Rekomeduoju.

Autorius – Desmond Morris. Nuoga tiesa apie gyvulį vadinamą žmogumi.Knygos anotacija: “D. Morriso studija apie žmogaus prigimtį tapo XX a. antrosios pusės antropologijos ir psichologijus pagrindu ir… sensacingu bestseleriu. Autorius, laužydamas seksualinius ir religinius tabu, kalbėdamas apie žmogų kaip žmogbeždionės rūšį, sukėle daug siksusijų.”Dar viena nuomonė.