Monthly Archives: October 2004

Geriausia MEP sesija

Rašau apie tai jau kiek pavėluotai, tačiau norėjau kad būtų kažkokių vaizdų iš to, apie ką rašysiu, o tik neseniai gavau nuotraukas.MEP – Mokomasis Europos Parlamentas. Model European Parliament. Šis projektas moksleiviams Europos Sąjungoje vykdomas jau nuo 1994m., Lietuvoje – nuo praėjusių metų (2003m.). Šio renginio tikslas – supažindinti moksleivius su Europos Parlamento struktūra, darbu, metodais, eiga, pagrindinėmis ES problemomis. Iš tikrųjų tai yra visiškai realybę atitinkantis Europos Parlemento žaidimas. Iš pradžių darbas vyksta komitetuose, kurie kiekvienas svarsto atskirą problemą ir siūlo jos sprendimo būdus. Pavyzdžiui užsienio reikalų, saugumo ir gynybos politikos komitetas parašo rezoliuciją (rezoliucija – dokumentas, kuriame nurodytos pagrindinės problemos vienu ar kitu klausimu bei nurodyti jų sprendimo būdai) dėl pokarinio Irako: kaip ES turėtų dalyvauti atstatant politinį, socialinį ir ekonominį gyvenimą. Tai yra viena dalis to žaidimo. Kita, paskutinė ir pati svarbiausia, – Generalinė Asamblėja. Tai yra oficialus baigiamasis posėdis, kuriame visos delegacijos svarsto kitų pateiktas rezoliucijas, sakomos kalbos už ir prieš, diskutuojama ir balsuojama. Daugmaž tokia yra darbo struktūra.Taigi praėjusį MEP “sezoną” dalyvavau regioninėj (vietinėj), nacionalinėj (Lietuvos) ir tarptautinėje Baltijos šalių sesijoje. Šiemet – vėl ciklas pradėjo suktis iš pradžių – prieš kelias savaitės Klaipėdoje “atūžė” regioninė sesija. Ji buvo pirma šį sezoną Lietuvoje, po to vyko sesija Kaune, šią savaitę – Šiauliuose. Tačiau iš visų iki šiol MEP sesijų, kuriose buvo tekę dalyvauti, ši Klaipėdos buvo pati geriausia. Aukštos kokybės rezoliucijos, savi, seniai matyti žmonės – tai tik viena iš priežaščių. Net tipiški kai kurių klaipėdiečių išsišokimai akiai buvo visai mieli :)) (nac…) Generalinei asamblėjai irgi neturiu kažko esminio prikišti – praktiškai nebuvo betikslių prisikabinėjimų, neteisingų balsavimų ir t.t. Dalyviai buvo aktuvūs ir išradingi, gavome netgi skambučio į “masažo kabinetą” įrašo pasiklausyti :) Žinoma, kaip ir visur kitur, neišvengta nedidelių nusikalbėjimų, kurių pagrindu komitetų pirmininkai ir prezidentūra parašėme rezoliuciją dėl nesubalansuotos pusiausvyros tarp parlamentarų kalbų ir sveiko proto. Galite parsisiųsti (pdf). Bendras sesijos įvertinimas – 10/10!Keletas nuotraukų kaip viskas vyko:

Infobalt 2004

Ketvirtus metus iš eilės patenku į kasmetinę Vilniuje vykstančią Infobalt IT technologijų parodą, nors šiemet tik netikėtumo dėka pasisekė prie lankytojų skaičiaus pridėti dar vieną. Šį kartą ėjau kiek su kitomis mintimis negu prieš kelis metus, taigi kokie mano įspūdžiai?Pirmas klausimas, į kurį atkreipiau dėmesį, tai kaip keičiasi parodos dalyvių požiūris į paprastą žiūrovą? Kaip reaguoja ne į kostiumuotą dėdę su lagaminėliu (kuriam ant kaktos užrašyta “firmos atstovas”)? Per kelis metus niekas nepasikeitė – paprastam žiūrovui paroda nesikeičia. Tai visiškai suprantama, nes iš namų vartotojų kažką laimi tik tokios kompanijos kaip “Akelotė ir Ko”, telekomunikacijų bendrovės ir fotoaparatų pardavėjai. Visa likusioji dalis orientuota į verslą, todėl bent 80% parodos galima praeiti be sąžinės graužaties. Jeigu nesiruošiate pirkti žaidimų, kompiuterio, mobilaus telefono arba fotoaparato – 95 nuošimčius.Antra – kokias naujienas pateiks viešai. Net neabejoju, kad VIP sekcijoje arba uždarose konferencijose naujienų pristatoma kur kas daugiau, bet paprastam žiūrovui to pašykštima. Net “Microsoft” slėpėsi po VIP, mat šiems gigantams, matyt, paprasti vartotojai yra nepageidaujama grandis. Šiemet vartotojui jau buvo galima gyvai pačiupinėti ir “papleškinti” naujais skaitmeniniais fotoaparatais, pažvelgti į projektorių naujoves, kompiuterių dizaino vingrybes, daugiau nepastebėjau nieko. Toliau išlieka principas “rėk daugiau už kaimyną ir kvailių minia stovės prie tavęs”. Likau nenusivylęs visų trijų Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjų stendais (jeigu tai telpa į žodį “stendas”). Bitė GSM pilstė kokteilius SMSais, Omnitel pristatinėjo savo pyptoną (pasiklausymo būdelės – gera idėja), o Tele2 demonstravo juokingus MMS ir privertė stabtelėti, nors jų stende buvo mažiausiai bereikalingo triukšmo.Keli labiausiai įsimintini eksponatai ar stendai. Pirmąją vietą neabejotinai skirčiau istorinių informacijos laikmenų parodėlei, nors paroda apie naujas technologijas. Įsivaizduokit savo veido išraišką išvydus popierinį juostinį duomenų kaupiklį, kur telpa 8 bitai colyje :) Arba štai TOKĮ berods keturiasdešimties metų senumo kietąjį diską su 8 disko plokštėm, sveriantį ~30Kg ir talpinantį 30Mb duomenų. Ar man vienam apatinis žandikaulis užmiršo kad reikia užsičiaupti? Kitas labai įsiminęs – interaktyvi projekcija. Įsivaizduokit daugmaž 3×2 metrų žemės plotelį, ant kurio iš viršaus projektorius rodo vandens paviršių. Plaukioja žuvytės (kažkodėl žalios), girdisi vandens teliuškavimas, o kuomet eini per šią projekciją vanduo purslais tykšta į šalis. Kelis kartus pasipliuškenę elektroniniame ežerelyje dar bandėme užminti ant keistųjų žalios spalvos žuvyčių, bet deja mūsų žvejyba buvo nesėkminga :) Dar įsiminė veidrodinis projektoriaus principas, kurį nupasakoti labai sunku, reikėtų išvysti. Tačiau buvo ir mano akimis nesuprantamų stendų. Pavyzdžiui, ką veikia automobiliai IT technologijų parodoje? Valio, kad ant jų užklijuotas firmos pavadinimas, bet negi bėgsi į tą firmą pirkti kompaktų, jeigu matei jų automobilį parodoje? Suprantama, jeigu tai pritrauktų lankytojus, tačiau pavyzdžiui FIS automobilis stovėjo visai kitoje vietoje negu buvo įrengtas jų stendas. (Vienintelis dėmesio vertas automobilis buvo ŠIS Monster markės žvėriukas)Kitas visiškas nesusipratimas buvo Telekomo stendas. Kaip tas tunelis su diskotekos efektais turėtų paskatinti naudotis Telekomo paslaugomis dar iki šiol nesuvokiu. O su pristatomais interneto planais dar nepasimokyta nuo praėjusių metų – visi parodomieji kompiuteriai okupuoti mažųjų hakerių ir jų draugų kelioms valandos į priekį (mačiau Counter-Strike, IRC). Kol viešai nepradės kritikuoti turbūt nesusipras kaip nors riboti besaikį ir betikslį sėdėjimą prie interneto prijungtų kompiuterių.Turbūt reikėtų kažkokios išvados. Šiais metais tikrai nenusivylė visi, kurie atėjo paspoksoti į didelį televizorių, prisirinkti makulatūros ir pastovėti milžiniškoje eilėje prie “Ežio” sumuštinių. Taip pat nenusivylė tie, kurie iš tikrųjų domisi viena ar kita ITT srove. O kitais metais geriau pataupykite pinigus tie, kurie važiuojate “šiaip”: pasižiūrėti į kompiuterius, pasistumdyti prie fotoaparatų, paspoksoti į Smaltijos knygas. Kas laukia kitais metais?

Hammer Smashed Faces

…prakaitas žliaugia, galvoje tik viena mintis – SPĖSIM? Nors Vilniuj atsiradom keliom valandom anksčiau negu reikėjo, tačiau finišo tiesioji į Tauro kalną vistiek buvo greitesniu tempu negu įprastai. Uf… dar neleidžia į vidų, nors jau laikrodis rodo po 19val. Iš pirmo žvilgsnio į besibūriuojančių žmonių kiekį (ir kokybę :)) galima buvo įsitikinti, kad organizatoriai minuso neturės. Galų gale pradeda leisti metgalvius į vidų, bet taip lėtai, kad per pusvalandį viduje atsiranda gal tik 50 žmonių. Pirmoji grupė privalėjo pradėti dar nesuėjus net ketvirtadaliui žmonių… Griežtas Cannibal Corpse grafikas.Visas grupes mačiau pirmą kartą. Visas apšildančias grupes dar ir girdėjau pirmą kartą. Pirmiejį tą negausų būrelį žmonių, kurie sugebėjo pirmieji prasibraut iki įėjimo, apšildė GROL. Anal/grind, 2 sekundžių gabalas pakankamai pralinksmino ir prajudino kraują [seniai tokiu garsu girdėjusias ausis] daugeliui žiūrovų. Manau techninės problemos sutrukdė Grolams parodyti viską, ką gali, telieka laukti normalaus koncerto, juolab kad jie grojo labai trumpai, nes “laikas spaudžia, kitą kartą pratęsim ilgiau!”. O tiek, kiek padarė ant scenos, įspūdi paliko neblogą, grupė turi potencialo, tik galėtų trumpigabalai skambėti DAR sunkiau. D.A.R. D.A.R. D.A.R! Toliau ant scenos ropščiasi panevėžiečiai D.A.R. Beveik prieš pat koncertą ferrum.lt paskelbė naujo jų demo įrašo apžvalgą, tuo dar labiau padidindami mūsų lūkesčius. Pasikeitus sudėčiai jie skamba… puikiai! Iškart į akis krito į bosisto/vokalisto nugarą įsmeigtas peilis ir “krauju” ant marškinėlių užrašyta D.A.R (panevėžeičiai jau sulaukė pasiūlymų pakeisti grupės pavadinimą, mat galingas grojimas nelabai derinasi su labai skubotai priimtu pavadinimu). Death/thrash metal, atliekamas energingai, su soluotėm, nepaliko jokių vilčių ramiai išstovėti. Deja kol kas ne itin originalu (kur tai girdėta?),tačiau kryptis pasirinkta pagirtina ir jau laukiu tolesnių grupės pasirodymų ir įrašų! Paskutiniai apšildantys pasaulinę death metal legendą buvo švedai Spawn of Possession. Kaip reikėtų apibūdinti TAI? Vien “brutal technical” žodžių nepakanka, reikiagyvai išgirsti tą besikaitaliojantį ritmą, pavyzdingai su publika bendraujantį ir taip pat kriokiantį vokalistą, kad… tiesiog pritrūktum žodžių :) Grįžus namo Spawn of Possession iš karto tapo mano paieškos objektu. Beje ne pirmą kartą būtent švedijos grupės labai gerai moka bendrauti su publika. Švedų charakteris, anglų kalbos įgūdžiai ar tiesiog švediškosios scenos ypatumai? Galbūt suprasiu/pamatysiu ateityje, o kol kas ties šios šalies grupių bendravimu su publika galima pasidėti ir pasiryškinti galingą pliusiuką. “And now… Our friends Cannibal Corpse!!!!”…ir išbėga į sceną nedidukas ilgaplaukis, pradeda derinti įgarsinimą, garsą ir panašiai. Laimei tai truko neilgai (gal 10-15min) ir į sceną aukštai iškėlę galvas įžengė TIE, kuriuos ir atvažiavom pamatyti. CANNIBAL CORPSE! Ausis užgriūna rifų lavina, “blasbytai”, soluotės, žemas gilus growlinimas. Pradžioje bandžiau išsilaikyti pačiame priekyje, 1-2 eilėje, bet po pirmų dviejų dainų vienintelis noras buvo iš ten ištrūkti. Ištrūkti iš pragaro – spaudimas neapsakomas žodžiais, oro trūkumas, garsas labai prastas, o vokalistas beveik nekreipė dėmesio į tą mėsmalę. Sugrota tiksliai, žudančiai, iš širdies, nepagailėjo, po koncerto mačiau ne vieną ne nuo alkoholio svyruojantį ilgaplaukį, pačiam po koncerto pirma mintis buvo “KUR NORS PAILSĖTI!”. Žvaigždės padarė savo – abejingų neliko. Vis dėlto noriu išskirti du koncerto trūkumus. Pirmasis – man asmeniškai labai trūko bendravimo su publika. Na, “first song from Vile album” arba “thanks for supporting death metal” nelaikau bendravimo stebuklais, po švedų tai nublanko. Suprantu, gal jiem kiek patiems sudėtinga nusiteikti prieš tą mažytę 600-700 galvų minią, kai kitur groja prieš porą dešimčių tūkstančių. Antras minusas, dėl kurio Cannibalai buvo visiškai nekalti, – prastas garsas. Šį kartą labai tai pajaučiau – pirmose eilėse garsas iš vis buvo nepakenčiamas, o toliau kokybė kiek geresnė, tačiau ne to, ko norėtųsi. Vietomis netgi buvo sunku išskirti kad grojama soluotė, gerai kad daugelis dainų mintinai žinomos. Na bet ar kada nors buvome patenkinti garsistais? ;)Išvada: super kaulus laužantis užpakalį išspardantis (kick-ass) kaklo nepagailintis pasirodymas! “Keep supporting death metal!”