Monthly Archives: September 2004

Elektroninės bibliotekos vizija

Kuriam iš Jūsų neteko grūstis eilėse bibliotekoje, ginčytis, jog JAU atidavėte TĄ knygą arba terminas DAR nesibaigė? Nors čia kelis įrašus atgal interneto struktūrai siūliau bibliotekos pavyzdį, tačiau šiandien norėčiau pasižiūrėti į kitą pusę iš savo matymo taško. Nežinau kokia yra situacija kituose miestuose, bet Klaipėdoje nėra normalios šiuolaikinės bibliotekos. Žinau, jog vienoje Šiaulių mokyklų yra puikiai realizuota šiuolaikinės bibliotekos vizija – elektroninės bibliotekos vizija. Skamba grėsmingai, tačiau terminas “elektroninė” šiuo atveju nereiškia, jog visas knygas norėčiau sutalpinti į informacijos laikmenas. Tai kaip čia suprasti?Prieš savaitę skaičiau būtent apie tos e-bibliotekos veiklą, sistemą, kuri įrengta Šiaulių mokykloje. Žinoma, aš nebučiau aš, jeigu nebūčiau pamiršęs nusirašyti adreso ar bent mokyklos pavadinimo :) Kaip viskas atrodo? Bibliotekos lankytojai (šiuo atveju – moksleiviai) turi korteles su brūkšniniu kodu. Atėjęs jis pateikia šią kortelę, kurią darbuotojas nuskenuoja su spec. įranga (pvz. parduotuvėje “išmuša” prekes) ir kompiuterio ekrane mato šio lankytojo paimtas knygas ir kitą reikalingą informaciją. Knygas, kurias grąžina taip pat “išmuša”, kaip ir paimtąsias. Lankytojas paleidžiamas namo su naujom knygom. Ko išvengiame?

  • Didelės painiavos su popierinėmis lankytojų kortelėmis. Žaidimai su lankytojų kortelėmis – pasenę ir nenašūs. Ne retai kortelės susimaišo, pasimeta, susiglamžo, apsitrina, o dar dažniau viena bibliotekos darbuotoja neįskaito kitos darbuotojos rašto.
  • Sumažiname eiles. Palyginkime visą knygos atidavimo-pasiėmimo ciklą. Senasis atvejis – lankytojas pasako/parodo savo duomenis, tuomet darbuotoja suranda archyve kortelę, atšifruoja atiduodamas knygas, ilgai ir nuobodžiai užrašinėja krūvą naujų, duoda pasirašyti, išleidžia lankytoją, o po to tą pačią kortelę reikia įgrūsti atgal į tikslią vietą archyve, nes kitaip kils painiava ateityje. Antrasis atvejis – kontaktas “lankytojo kortelė->kompiuteris”, kompiuteris nuskaito jo informaciją per šimtąsias sekundės dalis, darbuotoja “atžymi” atiduodamas knygas, nuskenuoja naujas, atleidžia lankytoją. Skirtumas akivaizdus.
  • Bibliotekos apskaitos vargų. Tiksliai galime žinoti kiek lankytojų turėjome šiais metais/šį mėnesį/šiandien, kiek lankytojų dažnai lankosi, kas neatidavė knygos laiku galime sužinoti vienu pelės judesiu. O jau net neverta užsiminti apie lankytojo klausimą “ar dar turite tokią ir tokią knygą” – paieška užtruks ne lakstymą nuo vienos eilės prie kitos, o lygiai tiek laiko, per kiek suvedamas knygos pavadinimas.

Bet yra ir trūkumų:

  • Visos knygos privalo būti sužymėtos – šis trūkumas svarbus tik pradžioje persiorientuojant.
  • Gana svarbus minusas – vartotojo identifikacija. Kaip sutrukdyti naudotis tokia kortele asmeniui, kuris pvz. rado ją gatvėje? Juk asmens parašo nelieka. Reikėtų galbūt naudoti nuotraukas, arba pateikti kartu su kitu asmens dokumentu. Galvosūkis ateičiai.

Viskas – tik didelis noras. Bet jau turbūt matote, kad viskas kvepia dideliais dideliais pinigais. Todėl siūlau supaprastintą variantą mokykloms: nereikia pirkti jokių skenavimo aparatų ar įvedinėti brūkšninių kodų knygose. Visos knygos mokyklų bibliotekose jau yra sunumeruotos unikaliais numeriais, pasinaudoti reikėtų jais. Kiekvieno moksleivio pažymėjimas taip pat turi unikalų numerį, kurį bibliotekos darbuotoja įvestų į kompiuterį, tada įvestų atneštų knygų kodus, tas pats su imamomis knygomis. Procesas trunka kiek ilgiau, tačiau matys matėte, kaip įpratęs žmogus spaudinėja skaičiavimo mašinėlę. Mokyklai reikėtų išskirti 2-4 kompiuterius, vieną būtinai pastatyti izoliuotą pilnai apsaugotą kaip duomenų bazės serverį, o likusius – pačioje bibliotekoje. Šią sistema paprasta įgyvendinti – serveryje paleidžiame Apache serverį, programuojame Perl/Python/PHP (arba kuo tik norite), remiamės MySQL arba Jums labiau patinkančia duomenų baze. Reikia rasti tik patikimą žmogų, geriausiai moksleivį, kuris praktikos ir mokyklos gerovės vardan paplušėtų kelias dienas gamindamas bent pirminį sistemos stuburą.Teliko tik pati sudėtingiausia grandis – mokyklos vadovybės konservatyvumas ir Jų noras…

VĖL

Viskas eina ratu. Visur galima išvysti ir išvesti ratą, nuo kurio grandinės niekur nepabėgsi. Štai VĖL ruduo, VĖL keli šimtai tūkstančių akių žiūri, kur kelias į mokymosi įstaigas. VĖL viskas daugelio aplinkoje po truputį traukiasi ir virsta į mažą pilką rutuliuką, pavadinimu “Kasdienybė”. Vieni su tuo susitaiko ir tampa tokie pat maži ir pilki. VĖL privertus galvą dirbti VĖL pradedi galvoti – kada VĖL bent trumpam išsinersi iš žemės, pilno autobuso žmonių, iš tų pačių nuobodžiaujančių veidų kiekvieną dieną ir gero būrio “asmenybių”, skardžiai rėkiančių į ausį, kad TU privalai būti toks, koks ir kiti.Nepastebimai įmanoma pajusti, kad imi (ėmiau) (imsiu) gyventi nuo taško iki taško kalendoriuje. Blogiausiai, kai tas taškas per toli, kad su vaikišku optimizmu jo lauktum ir svajotum, todėl visada VĖL ir VĖL privalu ieškoti to, kas kaitintų kraują nedideliu atstumu. O kodėl TUO negali būti baigti darbai? Asmeniškai jau laukiu, kada bus baigtas dar nepradėtas VDG puslapio projektas, nors tai priklauso beveik vien nuo manęs. O visa kita gal būtų įdomu ir kitiems.Pirma. Kalendoriaus taškas, kurį turbūt ne aš vienas apsikeverzojau su prierašu “būtinai” arba “badauk, bet važiuok” – spalio 9d. Vieta – Vilnius, Tauro kalnas, kaltininkai Cannibal Corpse su TBA (kas tai?) ir Spawn of Possession. Kitą dieną (spalio 10d.) šventė ten pat, pavadinimu Rotting Christ. Po savaitės VĖL ant legendinio Tauro – Mortiis. Ir mano žiniomis tai dar ne viskas, neoficialiomis žiniomis lapkričio pražioj turėtų atvykti Estų (bent iš tos puses) death/doom komanda su death/brutal technical death palyda. Taigi badaujam.Toliau “paprastesni” įvykiai – spalio 25d. užpaišyta kaip oficiali data, kada viešai turėtų pasirodyti Linux Fedora Core 3! Žinant dabartines FC2 problemas, trečias “relyzas” ypač laukiamas. Turiu galvoje draugavimą su Windows operacinėmis sistemomis – jis šiuo metu kiek problematiškas ir reikia daug ir smagiai pasiskaitinėti, jei FC2 vartotojas nori kartu turėti ir “Blue Sreen of Death” kompiuteryje. Aš labiau nei patenkintas ir 2-ąja versija, FC3 išleidimas kelia daug optimistiškų minčių. Atnaujinimai vyksta greitai, Fedora Core ryškiai taps viena populiariausių Linux mylėtojų draugų. Mmm… kiek Microsoft kuria savo “naują” Longhorn? (nepykit, nesusilaikiau nespjovęs)Visa kita kas toliau – per toli, kad prisiliestum. Vasara, vasara… ar aš vienas VĖL pagalvoju apie jau mažiau negu dešimt mėnesių lūkesčių sukeliančią vasarą?Nebūk VĖL mažas ir pilkas, lapai dar nekrenta…