Monthly Archives: June 2004

Be temos

Šį kartą bus minčių maišas, be jokios sistemos.Visų pirma jau turbūt daugeliui pyktį kelianti (po praėjusio įrašo :)) tema – open source. Konkrečiai kalbant tai labiau “closed source”, nes pagaliau išėjo daugelio laukta Skype Linux terpei. Skype Technologies S.A. prisiekė, jog Skype niekada nebus open source projektas, tačiau manau svarbu, kad bent nemokama. Parsisiųsti šią P2P (FastTrack) veikimu pagrįstą tiesioginių telefoninių pokalbių programą galite tiesiai iš oficialaus Skype puslapio. O “gamintojai” nepraleidžia progos pagirti savo naudojamą P2P technologiją, bet tekstas su keistu prierašu “for geeks only”. Turbūt visi žodį “geek” skirtingai suvokia. Skype for Linux FAQ išduoda, jog pilną funkcionalumą, prilygstantį Windows Skype versijai, Linux Skype pasieks 0.98 stadijoje (dabartinė beta – 0.90). O man asmeniškai smagiausia tai, kad Linux terpei skirta paleista Skype praktiškai “neėda” resursų, kai tuo tarpu mano Windows ji smaaaarkiai stabdydavo :)Antra – akl.lt pametė labai smagų linką – “Why Open Source Software / Free Software (OSS/FS)? Look at the Numbers!”. LABAI detaliai, labai aiškiai, labai nuosekliai apsvarstyta atvirojo kodo programų pranšumai bei minusai. Mano nuomone šį dokumentą reikėtų pasiskaityti kiekvienam open source skeptikui. Dokumento autorius – profesionalus didelio pavojingumo sistemų administratorius, todėl viskas ne iš piršto laužiama, daugelis faktų paremti skaičiais. Tiesiog atsiverskite.Savaitgalį rinkimai. Smagu žiūrėti, kaip politikai taškosi purvais, pvz. citata iš Kazės rinkiminės reklamos: “Prezidentas neturi būti kaip senas, sukriošęs, nutrintas baldas […]” – runkelių lygmuo, ar geriau apsimeskime, kad nesuprantame ant ko čia pila pamazgas? :) Geriausiai situaciją atspindi iliustracijos

.Vasara įsibėgėjo, artėja renginiai! Neskaitant Joninių, iš kurių repertuaro mane domina nebent Žalvarinis Nidoje, pirmasis renginys jau šį šeštadienį Klaipėdoje! Į didžiausio metalo festivalio vardą pretenduojantis “In The Memory of Humanity IV” vyks Šiauriniam rage. Auka – 10Lt, už tai galėsite išvysti: Metal Blade, Baltą Triukšmą, Barbacan Groove Project (Klaipėda-Vilnius), Kielwater, Dysposium, Andają, Ossastorium, Žalvarinį, galbūt VisiAntVisko bei organizatorių (alternatyvios muzikos klubas Klaipėdoje “Open Sound”) pažadėtą siurprizą. Palaikykite Undergroundą!

Kodėl verta rinktis Linux?

Ne vienas yra uždavęs tokį klausimą – “kas ten ‘juose’ taip gerai? Kuo jie geresni nei vindozė?”. Todėl derėtų kiekvienam ištikimam Linux vartotojui sau užduoti šį klausimą ir bent sau išaiškinti, kuo Linux geresnis. Pamėginsiu – kodėl aš renkuosi Linux?

  • Patikimumas. Visada gali būti tikras, kad Linux yra stabili operacinė sistema, ji gali veikti mėnesių mėnesius be jokių lūžių. Netgi perkrauti gali prireikt tik tuo atveju, jeigu įsirašėte naują branduolį (brrrr, lietuviški terminai! kernelį :)) Net jeigu lūžo grafinė aplinka (pvz. KDE), galite sugrįžti į konsolę (Ctrl + Alt + F1) ir perkrauti nustojusią funkcionuoti programą. Visada galima, galų gale, prisijungti prie kompiuterio per nuotolį (SSH) ir išjungti pakibusią programą. Ypač patogu tai, kad pakeitę nustatymus neprivalote perkrauti kompiuterio, kaip būdavo Windows – pakeiti IP arba DNS’us, ir rebootini
  • Palaiko daug įrenginių. Pamirškite mitus, kad Linux negalėsite prijungti savo skaitmeninio fotoaparato! Prie Linux jūs galite prijungti: įvairiausius procesorius (platforma), delninukus, mobiliuosius telefonus, netgi Linux valdomus robotus, internetines kameras (webcam), belaidę įrangą ir t.t. Jau dabar gamintojai įrenginiams pradeda leisti draiverius (kaip išversti?) Linux operacinėms sistemoms, o jeigu tas dar nepadaryta, dėdės Google pagalba galite susirasti beveik viską.
  • Konfigūracija. Pasirinkimas yra Jūsų rankose – jeigu nepatinka KDE arba Gnome grafinė aplinka, naudokite Xfce ar kitą apvalkalą. Net jeigu nenorite turėti kietojo disko – ne problema! Yra Linux distribucijų, telpančių į diskelį :) Žinoma, be tokių kraštutinumų, galite rinktis tarp daugelio interneto naršyklių, failų tvarkyklių, grotuvų ir panašiai. Praktiškai viską, ko Jūs norite, įmanoma pakeisti. Konfigūracijos failai yra tekstiniai – tereikia paprasčiausio failų redaktoriaus ir išvysite visas opcijas. Jeigu nenorite prakaituoti redaguodami tekstinius konfigūracijos failus yra tūkstančiai grafinių programų, tvarkančių tai, ko Jūs norite. Jau net nebekalbėsiu apie galimybę pačiam rašytis skriptus, automatizuojančius paleistį/tvarkymą/konfigūraciją (turiu omenyje Bash, Perl, Python)
  • Saugumas. Iš tikrųjų galite drąsiai laikyti mitu, kad ką tik instaliuota Linux sistema yra super saugi. Reikia įdėti šiek tiek pastangų. Kai kurios Linux distribucijos (pvz. Linux Fedora Core 2) jau į pagrindinį paketą įtraukia tokius apsaugos paketus kaip SeLinux. Taip pat tereikia labai mažai laiko, kad susitvarkytumėte ugnies sieną (firewall’ą) iptables ir atnaujintumėte sistemą, kad ši būtų saugi. Argi sudėtinga kartą per dieną įvesti sudo apt-get update ir sudo apt-get upgrade? Suderinus šiuos veiksmus su kitomis saugumo priemonėmis, kaip pavyzdžiui SNORT, galite apsaugoti praktiškai bet kokią Linux sistemą. Ir viskas – nemokamai! [bet apie tai vėliau…]
  • Pinigai. Instaliuodami daugelį Linux distribucijų, kartu iš karto turėsite biuro programų rinkinį (OpenOffice.org), programas darbui su grafika, CD įrašinėjimo įrankius ir daugelį kitų programų, o taip ilgai vargstate, įrašinėdami jas į Windows. Ir už tai nemokate nė cento, plius galite būti ramūs, kad viskas – teisėta ir legalu. Žinoma, šiandien namų vartotojui nusispjaut ant legalumo, tačiau firmoms, įmonėms programinės įrangos kaina yra pakankai skaudus klausimas. Viskas, ką gaunate kartu su savo Linux distribucija yra 100% nemokama ir teisėta.
  • Darbas tinkle. Tinklas – Linux širdis, šio fakto negalite neigti. Linux “užaugo” tinkle. Galite savo sename kompiuteryje turėti interneto serverį, pašto serverį, naujienų serverį, failų (ftp) serverį – viską, ko tik užsinorėsite. Viskas veiks patikimai, greitai ir svarbiausia – be jokių piniginių investicijų!
  • Linux visuomenė. Tai vienas labiausiai žavinčių dalykų Linux pasaulyje. Tai netgi galėčiau pavadinti “Atvirojo kodo kultūra”. Jūs galite klausinėti forumuose, pašto grupėse – bet kur, kur renkasi Linux mylėtojai. Visur jums padės. Egzistuoja atskirų distribucijų vartotojų susibūrimai (RedHat, SuSE, Debian, Slackware, Fedora Core ir t.t.). Netgi sklando kalbos (nė kiek neabejoju, kad tai tikrų tikriausia tiesa), jog parašę laišką Linusui Torlvadsui (žinoma proto ribose viskas:)), gausite atsakymą. Pamėginkite parašyti Bilui Geitsui!

Išvada – kviečiu visus paprastus vartotojus pamėginti Linux, jeigu to dar nesate padarę. Žinoma, reikia kantrybės, reikia žinių, reikia šiek tiek laiko apsiprasti, tačiau išlietas prakaitas su kaupu atsiperka vėliau, kuomet visą savo likusį gyvenimą savo kompiuteryje nematysite “blue screen of death”. Jeigu susiduriate su problemomis mielai padėsiu, nors nesu Linux guru – mano ICQ nr. 204759461. Open Source forever!P.S.: didžiai gerbiamas Zero minėjo, kad nebus nieko blogo, jeigu paviešinsiu vieną uteniškių Saples gabalą, juolab kad ir visą albuma radau parsisiųst viešai prieinamame serveryje.P.P.S.: o, jau reikia pakeisti iš 16 į 17 :)

366 dienos

Birželio 15 diena – atsidarius archyvą būtent ties šia data puikuojasi pirmasis šio weblogo įrašas su antrašte “Startas”. Taigi mano el.namams sukakojo vieneri! Ir iš tikrųjų dabar labai aiškiai matyti, kiek per vienerius metus įvyko pasikeitimų. Kai pradėjau čia blevyzgoti pagrindinis tikslas buvo analizuoti save, jausti progresą, o jeigu jo nėra, “pasiskatinti”. Dabar galiu drąsiai teigti, jog tikslas pasiektas. Galite ir Jūs, ir aš vizualiai matyti, kaip pasikeitė puslapio išvaizda, kaip pasikeitė tematika (nors daugiau ar mažiau nuo kompiuterinių temų jos labai smarkiai nenutolo :)), kaip pasikeitė rašymo stilius, kaip, galų gale, pasikeitė skonis ir nuomonė daugelio dalykų atžvilgiu. Ištikimas puslapio lankytojas dar turėtų prisiminti iki 2004 03 13 gyvavusį senąjį, baltos spalvos puslapio dizainą. Pakeičiau ir operacinę sistemą ir MŠ Windows į Linux. Iš nelegalios programinės įrangos į open source. Puslapis persikėlė iš tinklapis.lt į akys.net. Gal dar kas prisimenate koks buvo mano muzikinis skonis prieš metus – dar mėgavausi Linkin Park, o dabar iškeliu m/, išgirdęs Death, Vader, Morbid Angel ar kitą death metalo grupės atliekamą dainą. Daug pasikeitė… Visuos tuos metus stebėjau puslapio lankomumo statistiką. Yra LABAI įdomių faktų, gal peržvelgti?Taigi… Per metus parašiau 81 įrašą (kartu įskaičiuojant ir šį), vadinasi vidutiniškai po įrašą kas 4,5 dienos. Įrašų ilgis svyruoja nuo trumpo iki ilgo :) (kas skaitote mano rašliavas jaučiate, kokių yra dauguma). Parašėte 360 komentarų, t.y. beveik po vieną per dieną. Aktyviausias mėnuo buvo birželis (11 įrašų), pasyviausi keli, nevardinsiu (po 4 įrašus). Norėčiau, kad išreikštumėt ir Jūs savo nuomone, kuris įrašas buvo įdomiausias, informatyviausias, nuobodžiausias ir panašiai. Daugiausia unikalių apsilankymų per dieną buvo 250. Turbūt pati egzotiškiausia šalis, kurią užfiksavo statistika “iš kurios šalies lankytojai” buvo “Belize” (neradau net vertimo :)). Puslapyje nuolat lankosi 9 paieškų robotai, pagrindinai paieškos žodžiai, pagal ką suranda ir patenka žmonės į mano puslapį yra “horoskopai” (????), “akys”, “nuotraukos”, “sms” (???), “foto”. Įdomiausias radinys – 7 vietoje pagal “search keyphrases” puikuojasi frazė “kamasutros poza”. LABAI ilgą laiką nesupratau, iš kur pas mane čia gali būti tokių lankytojų, juk apie kamasutrą nerašau. Pasirodo kaltas buvo įrašas apie Metalinį Uostamiestį (tiksliau kur sudėjau nuotraukas – MU – Part II), kur buvau nukopijavęs frazę iš vieno forumo apie du žmones iš publikos. Išvada? Jei trokšti lankomumo, reikia rašyti apie kamasutrą :) Populiariausia lankytojų platforma – Windows… :( Linux vartotojų iš mano puslapio lankytojų sudaro 10%. Miela akiai yra tai, kad ženkliai sumažėjo naudojančių IE – vos 56%, tuo tarpu Opera – 25%, Mozilla – 10%. Pasirodo kažkas naudoja Konqueror kaip naršyklę (0,1%), taip pat yra užfiksuoti 38 apsilankymai iš Nokia Browser. Daugiausiai kartų parsiųsta daina – Ossastorium – Per Aspera, atsiradusi lankytojo grojaraštyje 52 kartus.Atrodo viskas. Ne, weblogas nemiršta ir tikrai nesustosiu. Planai? Mintyse sukasi (ir jau pradėjau realizuoti) puslapį “paversti XHTML valid”, taip pat pervesti viską į UTF-8. Greitu laiku atsiras skyriai, padėsiantys geriau orientuotis lankytojams. Turbūt dar gali atsirasti atskiras RSS feedas, skirtas temoms apie open source. Visa kita – dar arba neapmąstyta, arba negimę mano galvoje. Ačiū visiems, kas buvote šiuos metus su vidmanto.akys.net :) Komentuokite, rašykite, lankykitės ir nepamirškite…kad už lango šviečia saulė!

Pirmi žingsniai

Kad ir kur eitumėt visada būna pirmieji žingsniai. Ar kada nors jie buvo lengvi? Tai sakydamas turiu galvoje pirmus žingsnius pradedant naudotis Linux operacine sistema. Taigi norėčiau išdėstyti ką, kaip ir kada reikėtų daryti, instaliuoti, redaguoti ką tik įsirašius Linux. Žinoma, neprofesionalo čia patarimai, tačiau gal kam pravers (supraskit – kritika laukiama).Taigi tarkime, kad prieš jus – šviežiai įdiegta Linux (pats naudoju Fedora, todėl dauguma punktų tiks konkrečiai Fedorai/Red Hat). Turbūt jau teko girdėti apie tai, kad Linux’e yra toks dalykas kaip konsolė (arba komandinė eilutė). Iš pradžių mums reikia būtent ją pasileisti. Spausk tą mygtuką, kuris ant Windows buvo gražiai (arba ne) apipaišytas žodžiu “Start”, pasirink “Run Application” (arba “Run program”, priklauso naudojate Gnome, KDE ar kitą grafinę aplinką”). Iššokusiame langelyje parašyk “konsole” ir spausk ENTER. Prieš Tave – daiktas, be kurio po savaitės neįsivaizduosi kompo – Linux komandinė eilutė konsolė. Pats laikas pradėti statyti sistemą ant kojų :)1. Pagrindinės komandos, kurių tikrai prireiks. Laužtiniai skliaustai nurodo argumentus, t.y. papildomus žodžius, adresus, raktus, naudojamus su komanda.

cd [direktorija] – šia komanda konsolėje vaikšoma po katalogus. Pvz.: cd muzika/ ir konsolė nueis į katalogą “muzika”. Komanda cd be argumentų (komanda cd ir daugiau nieko) sugrąžina Tave į namų katalogą (/home/tavo_vartotojo_vardas).ls – pateikia katalogo turinį. Komanda ls su argumentu -l (ls -l) pateikia detalesnę informaciją.pwd – parodo kur šiuo metu esate (tikslus kelias iki katalogo).wget [failas] – konsolinė programa, siunčianti failus arba tiesiog failų downloaderis. Naudojimas – wget http://kazkoks_adresas/failo_vardas. Failas bus išsaugotas į tą katalogą, kuriame paleidžiate programą.man [komanda] – pagalbos sistema. Jeigu nežinai arba užmiršai ką kokia nors programa ar komanda atlieka, parašyk man komandos_vardas (pvz.: man ls). Deja viskas anglų kalba. Išeiti iš pagalbos galima su klavišu “q”, versti sekantį puslapį su space.rpm [failo vardas] – paketų administravimo programa. Su šia komanda galima instaliuoti, trinti, atnaujinti, gauti įvairios informacijos apie programas, paketus, priedus, instaliuotus (arba dar ne) į Tavo Linux. Komanda rpm -ivh failo_vardas.rpm instaliuoja programą iš failo failo_vardas.rpm (galūnė turi būti *.rpm), rpm -e programa trina programą iš sistemos. Platesnis panaudojimas atsiskleis vėliau.Tai pirmosios kelios komandos, kurios bus reikalingos ir naudojamos šio (howto?) straipsnio eigoje. Kaip viskas vyksta? Iš esmės dabar įrašysime kelias programas, kurios bus naudingos ateityje. Tam reikalingos root teisės, kurias tu be abejo turi, tačiau naudojiesi paprasto vartotojo prisijungimu, nes taip saugiau (o jei ne, tai bėk taip padaryti). Kiekvieną kartą irašant programą, redaguojant svarbesnius nustatymus reikėtų prisijungti prie root vartotojo su komanda su, įrašyti root slaptažodį, padaryti ką norėjai ir atsijungti. Ilga, painu? Tam yra komanda sudo, kurią visų pirma reikia priversti veikti. Rašyk konsolėje su, paspausk enter ir įvesk root slaptažodį. Nenustebkite, kad kai įvedinėjate slaptažodį nieko nesimato – taip ir turi būti.

[vidmantas@akys vidmantas]$ suPassword:[root@akys vidmantas]#Tada rašykite vi /etc/sudoers. Vi yra tekso redagavimo programa. Prieš Tave – failo sudoers turinys. Iš tikrųjų į eilutes, kurios prasideda simboliu #, gali nekreipti dėmesio – tai yra komentarai, kuriuos sistema ignoruoja. Mus domina tik eilutė(s) be #. Pradžioje turėtų būti tik toks įrašas (be grotelių): “root ALL=(ALL) ALL”. Su klaviatūra paslink žymeklį į šios eiltės galą paspausk bet kurią raidę ir tada spausk ENTER – Tu pradėjai redaguoti failo turinį. Svarbu, kad eilutė su root išliktų nepaliesta. Tada žemiau įrašo su root įrašykite: “Jūsų_vartotojo_vardas [čia paspauskite TAB] ALL=(ALL) ALL”, pvz.: jei mano vartotojo vardas yra vidmantas, tuomet įrašyti reikia “vidmantas ALL=(ALL) ALL” (be kabučių žinoma). Jei viskas gerai, tada paspauskite ESC (escape, na tas kur kairėj nuo F1… taip, šitas), surinkite dvitaškį, w, šauktuką, turi apačioje parašyti taip: “:w!”. Tada spauskite ENTER – ką tik įrašei save į žmonių, galinčių atlikti root komandas neprisijungę prie root. Kad išeitumėte iš failų redaktoriaus surinkite “:q” (be kabučių…). Teliko surinkti exit ir grįši į savo vartotojo vardo aplinką. Nuo šiol jeigu kokiam nors veiksmui reikia root teisių, reikia rašyti taip: sudo kažkokia_komanda, o kai paprašys slaptažodžio, įvesti savo vartotojo vardo slaptažodį. Paprasta.Kitas žingsnis – apt diegimas. Apt yra paketų valdymo ir instaliavimo programa, naudojama daugiausia Debian sistemose, tačiau puikiai veikianti tiek pas mane Fedoroje, tiek Red Hat. Fedora turi ir kitą integruotą paketų valdymo programą – yum, bet aš asmeniškai teikiu pirmenybę apt. Siunčiamės apt ir instaliuojam (ką reikia rašyti yra pabraukta):

[vidmantas@akys vidmantas]$ wget http://dag.wieers.com/packages/apt/apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm–22:40:31– http://dag.wieers.com/packages/apt/apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm=> `apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm’Resolving dag.wieers.com… 212.204.244.42Connecting to dag.wieers.com[212.204.244.42]:80… connected.HTTP request sent, awaiting response… 302 FoundLocation: http://apt.sw.be/packages/apt/apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm [following]–22:40:31– http://apt.sw.be/packages/apt/apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm?=> `apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm’Resolving apt.sw.be… 193.1.219.82Connecting to apt.sw.be[193.1.219.82]:80… connected.HTTP request sent, awaiting response… 200 OKLength: 917,551 [application/x-redhat-package-manager]100%[=======================================>] 917,551 13.29K/s ETA 00:0022:41:35 (14.26 KB/s) – `apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpm’ saved [917551/917551][vidmantas@akys vidmantas]$ sudo rpm -ivh apt-0.5.15cnc6-1.1.fc2.dag.i386.rpmTeliko paspausti ENTER ir, jei neiškils jokių netikėtumu, po įvesto slaptažodžio bus instaliuotas apt. Instaliavus apt, reikia įvesti šias komandas: sudo apt-get update, o šiam procesui baigus darbą sudo apt-get upgrade. Po šių komandų programa automatiškai suras pasenusius sistemos komponentus ir juos atnaujins, tiesiog upgreidas. O dabar trumpai apie apt naudojimą:

apt-cache search programa – ieško savo duomenų bazėje programų su nurodytu pavadinimu ir jas pateikia kaip sąrašą.apt-get install programa – suieško ir instaliuoja programą pavadinimu, kurį įvedėte. Ne visos programos būna apt duomenų bazėje!apt-get update – atnaujina savo duomenų bazę, rekomenduotina tai daryti kartą per parą.apt-get upgrade – atnaujina sistemą.Dar gali kilti klausimas – kam tas apt reikalingas, jeigu galima instaliuoti programas su rpm? Linux egzistuoja toks dalykas, skambiai vadinamas “depencies hell”, kuomet viena programa, kurią norima įrašyti, reikalauja jau instaliuotos kitos programos, o ši dar kitos (ir taip gali būti tikrai netrumpa grandinė). Gali atsitikti taip, kad norint instaliuoti vieną mažytę programėlę prireiks susirasti ir įsirašyti dar 10 programų ar libų (dinaminių bibliotekų, atitikmuo windows – dll’ai). Apt automatiškai suranda ir instaliuoja reikiamas programas, todėl vartotojas nieko neveikia, o tik sėdi ir džiaugiasi, kad apt viską daro už jį :) Nepamiršk kuo dažniau atnaujinti sistemos – sudo apt-get update ir sudo apt-get upgrade. Taigi, galime daryti išvadą, kad apt == gėris :)Jeigu pasirinkote turėti Fedora Core 2 (arba Debian, kuris garsėja dideliu paketų pasirinkimu), beveik viskas, ko Jums prireiks gyvenimui Linux jau yra instaliuota kartu su sistema. Ups, negroja XMMS mp3 failų? sudo apt-get install xmms-mp3 – taip paprastai sprendžiamos problemos. Ir galui – vienas didelis patarimas pradedantiesiems – skaitykite. Skaitykite failus README, INSTALL – tai tikrai padės išspręsti kilusias problemas. Dokumentacija Linux nėra betikslis, bereikšmis ir be jokios informacijos dalykas kaip būdavo Windows, dokumentacijoje yra labai daug naudingos informacijos. Jeigu susidūrėte su problema, nukopijuokite esminį punktą (jei tai iš konsolės) ir, nupastinę į google, ieškokite – pagalba teikiama visur ir tikrai kam nor iškilo tokia pati problema kaip ir Jums. Tik reikia skaityti. Kantrybės, juk Jūs einate teisingu keliu! Open source forever!