Monthly Archives: April 2004

Mozilla vs Opera [linux]

Prieš tris-keturis mėnesius keliais aspektais testavau ir lyginau Mozilla ir Opera. Viskas vyko Windows platformoje ir, kiek pamenu, laimėjo Opera. Prieš kelias dienas išėjo Opera7.50b ir prisiminiau turėjęs idėją viską tą patį atlikti Linuxe. Pradedam :)Įrankiai:Opera 7.50b1 ir Mozilla 1.7b (prieš kelias dienas išėjoRC1, bet tegul galimybės būna vienodos – tą patį galima bus atlikti su final versijomis, nors rezultatai 99,9% atvejų būna tie patys) + P3 667Mhz, 256Mb RAM, 16Mb vaizdo posistemė + Linux Fedora Core 1 su 2.4.22-1.2188 kerneliu.1 testas – krovimo greičio. Abiem naršyklėm bandžiau krauti puslapius be galinčių skirtis reklamų. Iš 6 kartų 2 kartus rezultatai buvo beveik identiški, bet Mozilla aplenkė Operą tik vieną kartą (kraudama geocities.com), likusius 3 kartus Opera gan nemažai pralenkė savo varžovą(-ę?). Skrynšotai:

2 testas – resursų naudojimas. Integravęs chato galimybę Opera praktiškai tapo to paties kalibro programa. Pagrindinis skirtumas – Mozilla turi nuosavą puslapių editorių. Opera parsisiųsti teks paaukoti apie 3,3Mb bandwitcho, Mozillai – apie 14,8Mb. Didžiulis skirtumas. Tačiau reikėtųpridėti pliusą Mozillai, nes instaliuojant įmanoma atsisakyti nereikalingų pribambasų, nors palikus instaliuoti tik “Navigator” turėsime tik naršyklę. Tai kurių galų siųstis viską iš kart, jeigu galima viską būtų susidėti iš reikalingų modulių? Per daug nekalbėdami geriau peržvelkit ką tik ijungtų ramybės būsenų Operos ir Mozillos resursų išnaudojimą ir jų padėtį resursų naudojimo lentelėje visų procesų atžvilgiu ($ top):

Raudona linija pažymėta Mozilla eilutė, mėlyna – Opera eilutė. Turbūt aiškiau neįmanoma parodyti – Mozilla valgo daugiausiai resursų negu kiti visi procesai! Net už X’us. Dėl to aktyviai besinaudojant Mozilla kartais pradeda stabdyti kompą (jau girdžiu kaip nusižvengia 2,6Ghz su 1Gb RAM savininkai).3 testas – puslapių rodymas. Pagrindinį skirtumą pajutau tada, kai taisiau vieno puslapio kodą ir reikėjo žiūrėti kad neišsikraipytų. Pasirodo, 7.50b1 Opera puslapius rodo kur kas geriau nei 1.7b Mozilla. Iš esmės atidžiai peržiūrėjus rodmenis pajutau, kad Operos rodymas nedaug tesiskiria ar kartais net visiškai taip pat rodo kaip IE. Mozilla nedraugiška tam tikrų gan dažnų fontų atžvilgiu (konkrečiai pvz Verdana), palyginkite:

– Mozilla,

– Opera.4 testas – bendri pastebėjimai. Čia jau nieko nebandžiau, tiesiog keletas sakinių iš naudojimosi abiem naršyklėm patirties. Opera7.50b1 for linux yra dan gana nestabilus produktas – man naršant ir duodant dideles apkrovas ji karts nuo karto lūžta. Taip pat kartais miršta rašant ilgą tekstą per web formą,todėl Mozilla šiuo atžvilgiu yra pranašesnė – ji man nėra lūžus nė karto. Valdymo patogumu geresnė Opera – greiti klavišai ir mygtukų konfigūravimo galimybės aiškiai lenkia Mozillą. Tačiau kitu požiūriu Mozilla yra visiškai nemokama, o Operą turi užregistruoti nenorėdamas matyti banerio. Opera lankstesnė konfigūruojant – opcijų kur kas daugiau, jos smulkesnės.Reziumė: abi naršyklės linux vartotojų ir internautų yra pripažintos, naudojamos, plėtojamos ir platinamos. Abi naršyklės turi savo gerbėjų ratą, o aš šiandien pasistengiau kaip įmanoma nešališkiau įvertinti jas viena kitos atžvilgiu. Kaip jau jaučiate, šį kartą laimėjo Opera – pagal greitį, resursų reiklumą bei puslapių rodymą. Tačiau tai nereiškia, kad spjaunu ant Mozillos – tai geras ir populiarus open source projektas.

Surf the NET -> Opera!

Pagaliau išėjo Opera 7.50 beta 1! Ilgai nebuvo išleidžiama atnaujinimų nuo 7.23 versijos, ir pagaliau galime išbandyti gerokai atsinaujinusią Operą Linux, Windows, Mac, Solaris ir FreeBSD platformose. Kas gi naujo? Kad galėtumėte vertinti siunčiamės:Opera7.50b1 for Linux (static qt)Opera7.50b1 for Windows (be Java)Opera7.50b1 for windows (su Java, 15.9Mb)Jei jau naudojote registruotą Operą, nematysite priedų ir atnaujintoje versijoje. Kitu atveju jau kažkur mačiau gulinčius crackus 7.50 versijai, o galų gale nedidelis toolbaro dydžio google ad’as tikrai nemaišo. Anksčiau man jis netgi patikdavo, nes automatiškai ieško to, ką browsini :) Grįžkime prie temos – kas naujo?

  • Flash player – integruotas flash palaikymas. Anksčiau ši problema buvo gan opi, tačiau kadangi aš į flash puslapius užklystu gan retai, žiūrėdavau su Mozilla. Dabar tai išspręsta integruojant playerį į naršyklę… ir jokių stabdymų, kad kaip kartais būna su Mozilla.
  • Vartotojo sąsaja – ties šiuo punktu pakitimų daug. Gerokai sumažintos piktogramos, komponentai sukeisti vietomis. Nuo šiol back, forward, reload/stop, home ir kiti mygtukai yra prieš pat adreso eilutę toje pačioje tiesėje (va kaip matematika praplauna smegenis), o tabai (tab browsing) atsidūrė pačiame viršuje. Taip Operos developeriai sutaupė erdvės puslapių peržiūros erdvei, kas itin naudinga nedidelę rezoliuciją tempiančių monitorių savininkams kaip aš :) Pakeistos nuorodos, nustatymų vietos, kas atrodė keista. Kur pridėti mygtuką “Home” ieškojau apie 15 minučių :) Suprantama – naujovės reikalauja laiko priprasti. Net neminėsiu kuo pasikeitė piktogramų išvaizda ar skinai – tai tampa kiekvienos rimtos atsinaujinančios programos dalimi.
  • Naujos funkcijos – gali būti kad ne į visas naujas funkcijas dar atkreipiau dėmesį… Iškart matyti IRC čato galimybė, atnaujintas pašto klientas. RSS newsfeedų (vizualus, tiesiog integruotas feed readeris. Labai patiko), windows koduočių palaikymas.
  • Išlaikė geriausias savybes – lanksčiai konfigūruojamą UI (User Interface), spartą, kompaktiškumą, patobulino puslapiųrodymą, paliko senuosius “karštus klavišus” – aš taip įpratau prie Right Mouse Click + Left Mouse Click (Operoje tai yra Go back), kad nebepamenu kada paskutinį kartą spaudžiau tą vizualųjį “Back”. Taip pat naršymas be paveikslėlių ir “user mode” liko neužmirštas Opera programuotojų.

Man kuo toliau, tuo labiau kyla noras lyginti Operą su Mozilla. Žinau (ir bandžiau), kad yra išėjusi ir Mozillos nauja beta versija – 1.7b, taigi ar ne laikas būtų vėl lygiagrečiai išmėginti šių abiejų naršyklių galimybes, kaip buvau padaręs dar naudodamasisWindows?Anonsas: Opera ir Mozilla lygiagretus lyginimas pagal krovimo spartą, resursų imlumą, failų dydžius, bei puslapių rodymą – greit.

VADER, Vilnius, 2004 04 16

Atsibudęs šeštadienio vidurdienį supratau, kad tai buvo ne sapnas. Death metal lengos Vader koncertas įvyko!Į Vilnių atvažiavau penktadienį po pietų, susitikom su draugais ir nuėjom pasidžiaugti pavasarine šiluma ant Tauro kalno – laukti koncerto pradžios, juolab kad organizatoriai šį kartą žadėjo kad renginys nevėluos. Laukėme su nuotykiais, kurie tegul šį kartą lieka viešai nežinomi :)~ Vos įėjęs į Mulen Ružą supratau, kad organizatoriai minuso neturės – žmonių buvo tikrai nemažai. Koncertas vėlavo, kaip jau tapo blogu įpročiu Lietuvoje, daugiau negu valandą,o aš tuo tarpu nusipirkau Obtest video CD “Tėvynei” – pažiūrėjus liko geras įspūdis, nors garso kokybė galėtų būti geresnė… Taip pat ačiū Eglei (Siemei) už Vader plakatą (gaila nepaklausiau iš kur nulupo:) ->

Pagaliau koncertas prasidėjo. Pirmieji grojo uteniškiai Saples. Ką bepridurti – brutal death metal, nors man kažko trūko. Turbūt garso kokybės – būtent jie labiausia nukentėjo šiuo požiūriu, kadangi garsas jiems grojant buvo labai prastas.Apskritai per visą koncertą garsas kartais labai smarkai sugrybaudavo. Taigi vietoj 8 gabalų neapsikentę Saples pagrojo 4 (ar 5) gabalus bei, pamaloninę mus Vader koveriu, sceną užleido kaimynams latviams Flying. Mes pasitraukėme iš salės, nes eilė iki baro buvo labai ilga :) Išsiskyrė Flying vokalistas – iš pirmo žvilgsnio eilinis forsas, bet! Atrodo, pavarė neblogai. Po Flying grojo blackeriai Nahash, kurių pasirodymo metu tikrai nenorėjau grįžti į salę. Tą dieną buvau visas nusiteikęs death metalui, blackas man tikrai nebūtų pakėlęs nuotaikos. Įstrigo Nahashų saikingas corpspaintas ir geras sceninis įvaizdis – atmosferą jie tikrai sugeba sukurti. Ir pagaliau jau po vidurnakčio soundchecką pradėjo daryti… VADER! Garsas per pirmą gabalą – kaip iš užpakalio. Gerai, kad vėliau pasitaisė :) Geriausi gabalai vienas po kito – Total Disaster, Reign Forever World, Nomad – salė virto pragaru – Vader grojo nepriekaištingai. Net visą laiką abejingai stovėję metagalviai pradėjo sukti plaukus. Minusas – labai nervavo apšvietimas – toks vaizdas susidarė, kad reikia apšviesti ne grojančią grupę, bet žiūrovus, kartais taip spigindavo į akis, kad neįmanoma buvo įžiūrėti kas dedasi scenoje. Daugmaž po valandos pragaro Vader sugrojo Carnal ir tikėjosi lengvai išeiti… He, reikalavome biso :) Rezultatas – dar vienas nuostabus gabalas – Raining Blood, kuris buvo tikrai jau paskutinis… Žmonės labai vangiai skirstėsi – koncertas buvo LABAI ir LABAI geras. Ne veltui čią ką tik buvo žymiausia Lenkijos death metal grupė VADER!Kaip viskas atrodė?

Žodžiu – man geriausias metų koncertas. Laukiu kitų super-mega-giga koncertų :)

Next, next, next…

Pagyvenau ir supratau kaip gera nesirūpinti crackais, serialais, spyware, ad-ware, netinkslingom programom… Nė karto per savaitę nepaspausti “Next” (na Mozillos ir Gimp installeriai su wizardais), nesirūpinti dėl “reikia dėl visa ko išsaugoti dokumentą, nes gali kompas užstrigt..”, nesirūpinti nei antivirusinės programos išlaikymo “up-to-date”, nei papildomais firewallais.

Media_httpwwwnosoftwa_hazyp

“Linux sistemos administravimas”

Mokantis apie kažką reikia skaityti. Skaityti apie viską iš pradžių, iš pagrindų – suvokdamas tai nusipirkau knygą “Linux sistemos administravimas” (autoriai – Vicki Stanfield, Roderick W.Smith, antrojo leidimo vertimas – tik labai idomu, kodėl ant knygos viršelio parašas yra Craig Hurt :)). Knygelė neplona – 629 puslapiai, įskaitant rodykles, turinius ir ~600 puslapių grynos informacijos. Galima negailėti gerų žodžių šiai knygai – informacijos daug, išsamiai, nuosekliai, aiškiai. Įžangoje minima, kad knyga skirta ne pradedantiesiems, nors kartais labiau patyręs skaitytojas gali pasijusti kaip pradinukas (“Pentium yra procesorių klasė”). Dabar sunku susigaudyti, ką pamiršo autoriai aprašyti. Knygoje aprašytas Linux diegimas, paleidimo procesas, sistemos administratoriaus darbo priemonės, tips&tricks darbui su vartotojais, leidimais, išsamiai aprašytos failų sistemos ir jų palaikymas, atsarginių duomenų kopijų darymo priemonės, tvarka, Linux failai ir procesai, spausdintuvai (tinklo ir vietiniai), nuoseklieji įrenginiai, terminalai, X window, TCP/IP protokolų samprata, veikimas, naudojimas, pašto serverio nustatymas, apsauga, kernelio kompiliacija, našumo gerinimas, kai kurių problemų sprendimas. Kas geriausia – grafinė aplinka primenama itin retai. Net apie tą patį X servisą rašo daugiau kaip apie tinklo protokolą, negu grafinės sąsajos pagrindą. Labai gerai tai, kad viskas išaiškinta iš pagrindų – failų sistemos ne tik išvardintos, bet ir nuodugniai aprašytos – atsiradimo data, naudojimas, skirtumai, pliusai, minusai, patarimai, kernelio moduliai tai failų sistemai skaityti – ko daugiau reikia? :) Tiesa, kad viskas liktų galvoje reikėtų skaitant iškarto bandyti. Praktika – būtina :) Pats knygos pavadinimas gali būti apgaulingas paprastiems vartotojams – ji tinkama ne tik besiruošiantiems būti administratoriais. Ir nebūtina viską studijuoti – žinok ko nori ir rodyklė tave nuves kur reikia.Štai vienintelė knygos rakštis – vertimai į lietuvių kalbą. Kartais taip išversta, kad nu nors imk ir nusišauk – nesupranti apie kalba eina, nors, atrodo, turėtum žinoti tai. Daug kur tenka galvoti kaip tas terminas skamba angliškai, nes kitaip nesupranti. Geriausia išeitis būtų prie sudėtingesnių sulietuvinimų skliausteliuose prirašyti anglišką terminą. Kaip paaiškinti nesuprantančiam, ką reiškia “programų scenarijai”, “paskyra”, “dėklo lygmens” ir panašūs (gaila nesižymėjau pačių smagiausių vertinių kuomet skaičiau) – juk visa tai reikia atrasti po to angliškoje Linux versijoje. Vis dėl to literatūroje lietuvių kalba šiai knygai tikrai konkurento nėra. 10 su nedideliu minusu (dėl vertinių :)) iš 10 galimų.