Monthly Archives: March 2004

Migracija /home/vidmantas

The End :) Galas mano senojo hardo kankinimui ir M$ sistemai mano kompe. Malonu žiūrėt, kaip sukasi naujasis WD (visgi pasirinkau WD) su cooleriu – net didelių apkrovų metu diskas lieka vėsus. Jau taip įpratęs prie gerai įkaitusio hardo paviršiaus, kad dabar, jei pagauna smalsumas, kai pažiūriu hardo temperatūrą tiesiog ranka, toks jausmas kad kompas neveikia, nes pagrindinis kompo atminties blokas vėsus :)Tačiau, kaip ir viskas gyvenime, niekas nepraeina be bent menkiausių stabdžių. Šį kartą pradžioj buvo stabdis pavadinimu “Linux”. Pagrindinė mano klaida buvo ta, jog praleidau instaliacijos metu paketus, kurie man buvo (buvo) nežinomi, tačiau yra svarbūs libai kitiems paketams, o to pasekoje gavau tikrai pragarišką depencies hell. Kai tai supratau perrašiau visą sistemą nubraukdamas tik tuos paketus, apie kuriuos tiksliai žinojau, kad jų man 100% nereiks ir kad nuo jų kitos programos nepriklauso. Taigi dabar turiu padoriai veikiančia Linux Fedora Core 1 sistemą. Man asmeniškai ta pati migracija iš Windows platformos į Linux nebuvo skausminga, nes ankščiau jau turėjau praktikos su šia sistema + po ranka jau trečia savaitė guli “Linux sistemos administravimas”. Tiesa, kone vienintelis dalykas, kurio visiškai nepavyko įgyvendinti – kernelio atnaujinimas. Tame Fedora Core builde, kurį naudoju, yra 2.4.22 kernelis, bet jis turi klaidų (kartais pravartu užeiti į apie skyles, skylutes, tarpelius, plyšius, urvus ir urverlius saugumo sistemose pranešančius puslapius), todėl norėjau susikompiliuoti 2.4.25 versiją su NTFS f/s palaikymu, nes reikėjo galų gale atsikopijuoti senojo hardo duomenis – dokumentus, php failus, multimedia ir t.t. Bet kiek tutorialų bandžiau – naujo sistemos branduolio nekrauna. Arba neranda root sistemos, arba normaliai sukonfigūravus GRUB vistiek kažkas nepatinka jam su kernelio pripažinimu senuosiuose skirsniuose.Visa kita, atrodo, praėjo sklandžiai. Tik vis dar nerandu padorios Miranda atitikmens, nors dar Trillian nemėginau. Keisčiausia tai, kad pavyko normaliai garsą susireguliuoti… iki šiol apie garso kokybę, palaikymą Linux sistemose buvau susidaręs labai blogą įspūdį ir visa laimė, kad klaidingą :) O sunkiausia bus išmokyti tėvus elgtis naujoje sistemoje, nors su KDE (be super-duper skinų irpribombasų jis tikrai padoriai veikia) viskas atrodo vos ne identiškai į Windows…Jau prieš porą savaičių buvau užgriebęs Bash programavimą, dabar yra sąlygos bandymams :)export LD_LIBRARY_PATH=$LD_LIBRARY_PATH:/usr/local/lib

Software & hardware

Šiokia tokia pauzė ir štilis mano puslapyje. Gerai, prisipažinsiu, paskutiniu metu kiek apleidau naujų sričių tyrinėjimą, bet šiaip pats gyvenimas vietoje nestovi. Štai šiandien pavyko sėkmingai atsinaujinti BIOS’ą. Neiškart :) Kuomet manasis CD-RW eilinį kartą pavedė atsisakydamas muzikinius CD įrašinėti didesniu negu 16x greičiu, reikėjo ką nors sugalvot, kodėl taip yra. Draiveriai naujausi, įrašinėjimo programos perrašytos po 3 kartus. Lieka tik du – arba windowsai, arba senas BIOS (Basic Input Output System). Windows… Per daug tampymosi, o ir taip jie nebeilgai pas mane begyvens. BIOS – kažkas naujo, niekada pernelyg giliai nelindau, vadinasi – kažkas naujo :) Kaip jau turbūt aišku, nusprendžiau visų pirma atnaujinti BIOS’ą. Taigi nieko nelaukdamas susiradau Intel puslapyje informacijos apie savo motininę plokštę, apie galimus updeitus/upgreidus ir t.t. (Ačiū NewMan už pagalbą). Tvarkingai viską susirašiau į floppy (vis pastebiu kad jų pas mane išvis beveik neliko – kitą kartą nėra ko pagriebti po ranka reikiant kokį bootinį diskelį padaryti), perkraunu kompą… BIOS’o išsaugojimo toolza neveikė, o kadangi buvau labai spaudžiamas smalsumo, nusispjoviau ir puoliau prie updeitinimo. Žinojau, kad elgiuos kaip kamikadzė, bet po penkių minučių jau prisiekinėjau sau, kad gyvenime nebelįsiu prie BIOS’ų :) Tiesiog persirašiau iš diskelio reikiamą info į BIOS, perkraunu kompą… Rėkauja, kad “Serial presence detect (SPD) device data is missing or inconclusive. Properly programmed SPD device data is required for reliable operation” – ką tai reiškia? Pereinu per nustatymus – lyg ir viskas tas pats. Kraunu kompą toliau – hardas nesijudina, nes “Drive not ready – system halted”. Smagu! Teko nušluostyti dulkes nuo pageltusio Knoppix CD. Užsikroviau Linux iš CD, pagooglinau internete – pasirodo vieno iš mano RAM modulių 64 bitų kodas yra netinkamai suprogramuotas. Išimiau jį ir gėdingai likau su 196Mb RAM, tačiau kompas toliau nenorėjo krautis. Kiek vėl prisigūglinau iš Knoppix, sistemos perinstaliavimas, MBR perrašymas neveikia tokiais atvejais, taip kad jau buvau susiruošęs pagyventi beveik be kompo – nebent su Knoppix… Beveik valandą maigiau vos kelias funkcijas teturintį BIOS’ą, bet vis neatgaivinau kompo. Pasirodo, tereikėjo disablinti papildomą IDE prievadų funkciją. Viskas gerai, kas gerai baigiasi, tačiau problema dėl CD-RW neišsisprendė. Vadinasi, kalti Windows – kažkodėl (įdomu KODĖL) nenustebau. Mano artimiausi planai – kadangi gavau šiek tiek pinigų už kelis darbus, jų susikaupė tiek, kad užtenka naujam hardui. Juolab kad seniai mąsčiau apie bendros talpos didinimą. Tik įdomu buvo – kurie hardai patvariausi, mažiausiai genda, tyliai dirba ir šiaip šiuo metu kurio gamintojo serija geriausia eina? Daug skirtingų nuomonių išgirdau ir skaičiau – iš esmės tereikėjo pasirinkt tarp Western Digital ir Seagate. Apie WD nesu nieko blogo girdėjęs, o apie Seagate Baracuda – teko. Visgi vieni giria labiau Seagate, kiti – WD, o ką pasirinkti? (kokia Jūsų nuomonė)? Pagal mano duomenis mažiausiai genda WD ir Seagate (vėl abu..), bet man širdis linksta į WD. Taip kad pirmadieni susiskaičiuoju centus ir bėgu į Fortaką užsakyti WD800JB 80GB, 7200 rpm, ATA100, 8MB cache, 8.9ms. O tai pas mane jau tokius pranešimus S.M.A.R.T mėto ->

P.S.: kas naudojatės TheBat! (jau išėjo 2.04.7 versija) 30 dienų trial periodą galite atsukti iš naujo ištrindami registro raktą HKEY_CURRENT_USERSoftwareRITThe Bat!ViewerDefault_Value (arba Default_Value2). Gero naudojimo

Naujas dizainas

Taigi, Jūsų teismui naujasis puslapio dizainas ir visa perprogramuota sistema. Dizainą matote patys, o blogo pasikeitimu išoriškai turbūt nelabai pajusite :) Taigi nuo šiol viską valdo vienas failas, dizainas mestas į PHP su phemplate, kuris, beje, man labai patiko – patogu ir darant ir redaguojant. Taip kad XHTML’o PHP kode beveik nėra. Na, nepavyko išvengti tokių mažyčių gabalėlių, kaip print 'div class="foto"';… Puslapis kiek įmanoma pervestas į XHTML standartą. Dar nemėginau tikrinti validatoriumi, nes senį įrašai dar parašyti naudojantis paprastu HTML. Širdį glosto tai, kad CSS iš pirmo karto pasirodė “validus” :)Iš tokių didesnių puslapio naujienų – pranešimų apie naujus įrašus užsiprenumeravimo galimybė. Nors ir yra RSS XML feedas, gal bus norinčių žinoti apie naujus pabloginimus el.paštu. Registracijos ieškokite archyve. Svečių knygoje sudėjau puslapiavimą – gal kam bus įdomu pasiskaityti senesnius įrašus. Tiesa, komentaruose dar neveikia funkcija “Prisiminti”, tačiau ryt bus baigta manau – tai vienintelė neveikianti funkcija.Taigi – bandykite, testuokite, vertinkite, žodžiu jauskitės laisvai išreikšti savo nuomonę :)

Klaipėda – Vilnius – Riga – Stockholm

Būtent toks maršrutas į abi puses atėme apie 2 su puse paros iš 6 dienas trukusios kelionės į Švediją. Viskas prasidėjo dar tada, kai į Vilnių buvo iškviesti geriausi Nacionalinės MEP (Mokomasis Europos Parlamentas/Model European Parliament) sesijos dalyviai atrankai į traptautines sesijas, kur 10 žmonių buvo atrinkti važiuoti į Liuksemburgą ir Varšuvą, o mes, penki, vėliau buvome pakviesti į Baltijos šalių sesiją Stockholme. Linksma tai, kad viskas vyko labai greitai. Buvo labai mažai laiko pasiruošti ir išvis viskas kabėjo ant plauko iki paskutinės akimirkos. Išvažiuoti reikėjo trečiadienį anksti ryte, o antradienio vidurdienį dar neturėjau suprantimo ar važiuosiu ar ne :) Bet išvažiavau.Nuo Vilniaus iki Rygos – autobusu. Nieko naujo – Latvija niekuo nesiskiria nuo Lietuvos… Na, nebent tramvajų linija Rygoje, kur nepraleidau progos pavažinėti (iki šiol dar neteko važiuoti tramvajumi). Šiek tiek palaukę uoste, aš, Laura, Irma, Giedrė, Jaunius ir Vaida sėdome į keltą. Teko garbė plaukti klase “P” – iš tikrųjų neaprėpiama patirtis :) Visa laimė bendroje “salytėje” nebuvo daug žmonių, taigi pasisavinom visas paklodes ir normaliai pailsėjom. Beplaukdami toje pačioje klasėje netikėtai sutikom vokietį, besimokantį Stockholme, taigi jau nuo pat kelionės pradžios teko laužyti liežuvį bekalbant angliškai. Practice make it better. Nebuvo jokios audros, nei bangų… visai neįdomu. Iš ryto pakilus į denį atsivėrė grožybės- daugybė mažų salelių su nameliais. Įsivaizduokit – salelė 10×10 žingsnių ir mažytis namelis ant jos :)Taigi po ~17 valandų lengvo siūbavimo atsidūrėm Stockholme. Pasitiko mus vienos mokyklos darbuotoja, nuvežė ten, kur reikia. Jau nuo pat pradžių pradėjom visi pastebėti, kad kažkas negerai su daugelio švedų batais. Pasirodo (kaip vėliau išsiaiškinom), paskutini mados klyksmas švedijoj yra nesirišti batų :) taip ir vaikšto pusė gyventojų neužrištais batais. Aišku, į akis krito tvarka, subalansuota infrastruktūra, žmonių kultūra… Patiko važinėti metro. Atrodo per tas kelias dienas taip įpratau nusileisti eskalatorium žemyn, sėsti į metro ir važiuot į kitą miesto galą. Įstrigo vienas vaizdas – kartą ateinam iš ryto i metro stotį, o ten visi laikraščius skaito. Įsėdam – ir čia visi įsikniaubę į laikraščius. Nepakartojamas vaizdas :) Gaila nenufotografavau (visos nuotraukos bus vėliau). Maistas, paslaugos, transportas Stockolme labai brangus, tuo tarpu drabužiai – palyginti pigūs. Kito, manau, nereikia nė minėti – Švedija viena iš tų blizgančių savo ekonomika šalių…Pati MEP sesija vyko trijose skirtingose mokyklose. Iš visų trijų mokyklų lietuviai galėtų mokytis ir mokytis… Skirtumų daug, pavydas ima net pažaliavus. Kada nors ir mes pasieksime tokį lygį. Švedų, kurie dalyvavo sesijoje, anglų kalba buvo labai gera, tereikia paminėti tai, kad kai kuriuos dalykus, pvz. biologiją, fiziką, MEP (turi kaip atskirą dalyką) jie mokykloje mokosi tik anglų kalba. Darbas komitetuose buvo paskirstytas per dvi dienas, trečioji – Generalinė Asamblėja. Generalinė Asamblėja, bent jau mano akimis, geresnė buvo Lietuvoje, nes Švedijoje ji pasisuko daugiau į nuobodžią pusę – nebuvo įspūdingų kalbų, kurios atkreiptų dėmesį, nebuvo išvadų kalbose (vos ne po kiekvieno pasisakymo kildavo klausimas – “na ir ką? trūksta išvadų”) ir šiaip truputėli trūko motyvacijos patiems dalyviams, kadangi jau prieš sesiją švedai jau žinojo, kas pas juos vyks į kitą MEP etapą.Patys švedai, kaip mus prieš tai įspėjo vokietis, su kuriuo plaukėme į priekį, iš pradžių gana šalti ir uždari žmonės. Bet tik iš pradžių :) Kaip ir dažniausiai būna tik paskutinį vakarą labiausiai pajutom, kad jau ir švedijoje turime draugų.Tikrai nesigailiu išleidęs pinigus ir išvažiąvęs į šitą kelionę. “Štampas” pase – tai dar ne viskas, ką galima parsivežti iš tokios kelionės. Pajunti skirtumus, pajunti kitą gyvenimo ritmą, požiūrį, mentalitetą, galų gale mastyseną. Pajunti, kiek dar asmeniškai ir kiek aplinka turi tobulėti… Bet nežinau, man Stockholmas pasirodė svetimas. Tai – ne mano miestas. Turime viską, tą augimą iki kartais ir priverstinio blizgėjimo atgyventi patys, o ne būti išmesti į jau sukurtą sistemą… IMHOTikriausiai siaubingai daug ką praleidau – tiesiog klauskit :)